Ekonomistas: turintys prekių ženklą pasiima pyrago dalį su grietinėle, o lietuviai – apačioje pridegusį batoną

Pyragas
Pyragas
  © Vygintas Skaraitis / Fotobankas

Naujausiais duomenimis, vidutinis mėnesinis darbo užmokestis Lietuvoje per metus augo visose apskrityse – nuo 10,5 iki 14,2 proc. Tačiau, lyginant kai kurias apskritis, skirtumai išlieka nemenki.

Pavyzdžiui, Vilniaus apskrityje vidutinis darbo užmokestis „ant popieriaus“ siekė 1 438 eurus, o Tauragės apskrityje – 1 003 eurus.

Vilniaus pramonės ir verslo asociacijos (VPVA) prezidentas Sigitas Besagirskas mano, jog augant šalies ekonomikai tokie skaičiai yra natūrali tendencija. Jo teigimu, šalies vidaus rinka šiuo metu yra stipri, bet ne eksportas. Jis taip pat įvardijo, dėl kokių priežasčių auga atlyginimai.

„Lietuvoje trūksta darbuotojų, ir darbdaviai, norėdami juos išlaikyti, kelia atlyginimus. Lietuvos ekonomika auga, nepaisant to, kad jau aštuonis mėnesius Vokietijoje stebime tam tikras neigiamas pramonės tendencijas, tačiau mūsų eksportas, nors ir sulėtėjo, vis dar auga. Šiuo metu labai stipriai auga vidaus rinka.

Verslininkai, norėdami vykdyti savo veiklą, privalo išlaikyti darbuotojus. Kitas dalykas – šešėlio likvidavimas regionuose. Kalbėjau su kelių statybos įmonių atstovais, kurie tradiciškai kurį laiką dirbo šešėlyje. Jie sako, kad jau pradeda mokėti atlyginimus legaliu būdu. Didmiesčiuose šešėlis mažas, tačiau regionuose yra įprasta su darbuotojais atsiskaityti vokeliais. Jeigu neprasidės nauja ekonominė krizė, šešėlio problema turėtų išsispręsti“, – teigė S. Besagirskas.


Naujausiais Statistikos departamento duomenimis (2018 m. spalis), daugiau nei trečdalis žmonių (123 tūkst.) Lietuvoje gavo minimaliąją mėnesinę algą arba mažiau. Tiesa, 98 tūkst. šių darbuotojų dirbo ne visu etatu. Minimalioji alga tuo metu buvo 400 eurų. Dabar ji siekia 430 eurų „į rankas“.

Kalbėdamas apie tai, ką reikėtų daryti, jog mažas pajamas gaunantys šalies gyventojai pajustų ekonomikos augimą, S. Besagirskas teigė, kad ši problema yra amžina.

„Kodėl Danija ar Vokietija savo gyventojams leidžia mokėti tokius atlyginimus, o Rytų arba Centrinės Europos šalys moka kur kas mažesnius? Taip yra dėl mūsų produktų ir paslaugų pardavimo struktūros. Jeigu pažiūrėtume, ką parduoda vokiečiai, tai dažniausiai būna inovatyvūs produktai arba produktai su savo prekių ženklu.

Mes dažniausiai savo pramonėje parduodame darbo jėgą, vadinamąją kontraktinę gamybą, tai reiškia, kad didžiąją pyrago dalį su grietinėle pasiima tie, kas turi prekių ženklą, o apačioje pridegusį batoną pasiima lietuviai, kurie neparduoda produktų, kuriančių didesnę pridėtinę vertę.

Kalbant apie vidaus rinką, atrodome pakankamai gerai, bet kalbant apie eksportą, kuris generuoja pagrindines pajamas, – mes dažniausiai eksportuojame darbo jėgą.

Nemėgstu girti valdžios, bet nemažai dėmesio skiriama struktūrinių fondų paramai ir teisiniam reguliavimui, kad rinkoje atsirastų inovatyvių produktų – su nuosavais prekių ženklais užsieniui. Tai nėra taip paprasta, bet tai vienintelis būdas, jeigu mes norime konkuruoti. Einant šia kryptimi, atlyginimai turėtų kilti ir toliau.

Kai kas galėtų pasakyti, jog Lietuvos darbdaviai miega ant aukso maišų ir nesidalija su darbuotojais. Kartais taip būna, ypač kalbant apie monopolines įmones, bet tarp smulkaus ir vidutinio verslo atstovų taip tikrai nėra.

Jeigu direktorius lizinguojasi mašiną, tai jam yra dar per maža kompensacija už tai, kiek jis patiria streso, turėdamas įmonę su keliomis dešimtimis darbuotojų“, – kalbėjo S. Besagirskas.

2018 m. spalį pirmas ketvirtadalis visų visą darbo laiką dirbusių darbuotojų uždirbo iki 546,2 euro „ant popieriaus“, antras ketvirtadalis – nuo 546,3 iki 785,9 euro, trečias – nuo 786 iki 1131 euro, paskutinis ketvirtadalis – 1131,1 euro ir daugiau.

Vidutinis mėnesinis darbo užmokestis „ant popieriaus“ (įskaitant individualiąsias įmones) 2018 m. spalio mėn. buvo 954 euro, 2019 m. pirmąjį ketvirtį – 1 251,9 euro (nuo 2019 m. sausio 1 d. pakeisti darbdavio ir darbuotojo mokamų valstybinio socialinio draudimo įmokų tarifai. Bruto darbo užmokestis indeksuotas 1,289 karto).