Ekspertų paaiškinimai: kodėl kilo gaisras Amazonijos miškuose

Gaisras Amazonijos miškuose
Gaisras Amazonijos miškuose
  © SCANPIX
BNS
2019-08-24 15:44

Tūkstančiai gaisrų, liepsnojančių Amazonės baseine, visiškai nepanašūs į didelius miškų gaisrus Europoje arba Šiaurės Amerikoje – per juos ugnis dažniausiai plinta rydama kirtavietėse likusias šakas, išdžiūvusius augalus ir kitokias nuokritas, sako ekspertai.

Šių metų dramatišką gaisrų suintensyvėjimą Amazonijoje lemia reikšmingai padidėjusius miškų kirtimų apimtys. Miškai šiame regione kertami dėl medienos, taip pat norint išplėsti žemės ūkio naudmenas ir kitokioms žmonių reikmėms.

„Atogrąžose ugnis plačiai naudojama žemėnaudoje“, – sakė šių buveinių specialistas Jeffrey Chambersas, dirbantis Berklio Lawrence'o nacionalinėje laboratorijoje (LBNL).

„Tokiu būdu atsikratoma savo žemės ūkio atliekų... Ir iš dalies tai veikia, nes ugnis paprastai neišplinta į mišką“, – aiškino jis.

„Atogrąžų drėgnasis miškas paprastai nebūna degus“, nes jame labai drėgna, pridūrė J. Chambersas.

Pasak jo, Kalifornijoje kyla priešingo pobūdžio problemų: atliekas deginti draudžiama, nes aplinkiniai miškai yra itin sausi, tad gali užsiliepsnoti nuo menkiausios kibirkšties.

Tačiau Amazonėje iškertant miškus rąstai išgabenami, o likusi augmenija paprastai išdeginama sausuoju laikotarpiu, besitęsiančiu nuo liepos iki lapkričio.

Žemės ūkio laikuose arba ganyklose nukirsti krūmai ir nupjauta žolė sukraunama į krūvas, kurios sausuoju metų laiku padegamos. Dauguma šiuo metu liepsnojančių gaisrų yra būtent tokie.

Net jeigu liepsnos sugeba prasiskverbti į žmogaus veiklos nepaliestus tankius miškus, paprastai dega tik miško paklotė, o medžių lajų, esančių iki 30 metrų aukštyje, ugnis nepasiekia.

Vis dėlto tokių gaisrų padariniai būna ne mažiau niokojantys, nes pažeidžiama kamienų žemutinė dalis, o vietinių rūšių medžiai nėra gerai prisitaikę atlaikyti tokį poveikį. Vis dėlto šiame regione bendras gaisrų pobūdis smarkiai skiriasi nuo didžiulių gaisrų, kylančių Europos, Šiaurės Azijos arba Šiaurės Amerikos miškuose.

Kadangi ugnis dažnai pasitelkiama žmonių naudojamuose žemės plotuose, tai paaiškina astronominius gaisrų skaičius. Brazilijos tarnybos nuo sausio jų užregistravo daugiau kaip 75 000.

Kintanti tendencija

Pastaroji gaisrų banga padeda geriau suprasti miškų naikinimo mastą, sakė Kalifornijos universiteto Ervaine profesorius adjunktas Paulo Brando, taip pat dirbantis Vuds Holo tyrimų centre.

„Gaisrus galima laikyti miškų nykimo galutine faze“, – pridūrė jis.

Amazonės miškų naikinimas įsibėgėjo praeito amžiaus 8-ame dešimtmetyje ir pasiekė didžiausią mastą 10-o dešimtmečio pabaigoje bei šio amžiaus pradžioje.

2004 metais vien Brazilijoje buvo iškirsta apie 28 tūkst. kv. km miškų.

Amazonijos miškai plyti devynių valstybių teritorijose, bet 60 proc. drėgnųjų atogrąžų miškų yra Brazilijoje.

Vėliau miškų kirtimas reikšmingai sulėtėjo. Tempas vėl paspartėjo 2014 metais, bet taip ir nepasiekė ankstesniame dešimtmetyje stebėto masto. Praeitais metais nebeliko 2,9 tūkst. kv. kilometrų miškų, nurodė Brazilijos nacionalinis kosminių tyrimų institutas (INPE).

Vis dėlto besikeičiančios tendencijos kelia nerimą. Vien liepą buvo iškirsta daugiau kaip 2 200 kv. kilometrų.

Be to, sausasis metų laikas dar nesibaigė. Ar gaisrai apims ir nepalytėtus miškus?

„Šiuo metu daugiausiai stebime su miškų kirtimu susijusių gaisrų gausėjimą. Jie gali išplisti arba neišplisti pirmykščiuose miškuose – nelygu, kiek jie išdžius ateinančiais mėnesiais“, – aiškino P. Brando.

Kaip tai paveiks klimato kaitą?

Miško medžiuose ir augaluose susikaupia daug anglies; Amazonėje – iki 459 tonų hektarui, sakė anglies ciklo specialistas Diego Navarrete iš nevyriausybinės organizacijos „The Nature Conservancy“.

Kai medis nukertamas, jame susikaupusi anglis per kelerius metus sugrįžta į atmosferą, jeigu medienai leidžiama supūti. Kai augalija sudega, kaip dabartiniu atveju, anglies junginiai iškart patenka į atmosferą.

Abiem atvejais miško užkonservuota anglis bus atpalaiduota. Nereikia didelių matematikos gebėjimų suvokti, kad per pastaruosius kelis mėnesius į orą pateko šimtai milijonų tonų anglies junginių.

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama.