„(Ne)lokali istorija“: Baltijos kelio 30-mečiui skirta fotografijų paroda

Baltijos kelias (L. Skirpsto nuotr.)
Baltijos kelias (L. Skirpsto nuotr.)
Alfa.lt
2019-08-14 15:04

Rugpjūčio 23 d. trys Baltijos šalys – Lietuva, Latvija, Estija – minės istoriškai reikšmingą, laisvės ir tautos vienybės išraišką žyminčią sukaktį – Baltijos kelio 30-metį. Baltijos kelio simboliu tapo apie 650 kilometrų nusidriekusi gyva, rankomis susikibusių žmonių grandinė, tačiau ne mažiau svarbi ir įdomi kiekvieno šiame istoriniame įvykyje dalyvavusio žmogaus istorija. Būtent toks lokalus Baltijos kelio fragmentas, išsidėstęs Vilniuje, užfiksuotas Leonardo Skirpsto fotografijose, kurios eksponuojamos parodoje „(Ne)lokali istorija“, skirtoje Baltijos kelio 30-mečiui, ir visuomenei bus atvertos rugpjūčio 20 d. 17.00 val. Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Valstybingumo erdvėje.

Baltijos kelio 30-mečiui skirtą parodą sudaro 11 nespalvotų fotografijų, kuriose įamžinta Baltijos kelio atkarpa, nusidriekusi Vilniuje, Šeškinės kalvose. Nuotraukose matomi nedideliame kelio ruože stovintys akcijos dalyviai – ištisos žmonių grandinės ir atskiros šeimos: dvynės seserys su mama, apsirengusios tautiniais drabužiais, tėtis, padedantis dukroms uždegti žvakeles, nuo kalvų atsiverianti senamiesčio panorama, simbolinis žvakių uždegimas, pasibaigus demonstracijai besiskirstantys žmonės. Šios nuotraukos atspindi mažą dalelę Baltijos kelio visumos, susidedančios iš daugybės panašių ir tuo pat metu skirtingų lokalių istorijų, suformavusį visuotinai reikšmingą įvykį.


Baltijos kelias (L. Skirpsto nuotr.)

Baltijos kelias (L. Skirpsto nuotr.)

L. Skirpsto fotografijos – tai dokumentiniai kadrai, kuriuose atsispindi istorinis įvykis, laikmečio dvasia, kasdienybės istorijos fragmentai: nuo žmonių aprangos iki miesto infrastruktūros. L. Skirpstas į viską žvelgia ne tik dokumentalisto, bet ir fotomenininko žvilgsniu, todėl nuotraukose įamžintos žmonių emocijos, momentinės jausenos, atkuriančios istorinės dienos dvasią. Prieš kelis dešimtmečius darytos fotografijos praeities vaizdais ir veidais prabyla į šių dienų žmogų. Tam, kad padėtų prisiminti, iš naujo patirti, o jaunesniems – sužinoti. Kas ir kaip buvo, kaip galėjo ir kaip neturėtų būti? Kiekvienas žmogus tapo kelio į laisvę fragmentu, todėl lokali istorija ne mažiau reikšminga nei akcijos visuma.

Fotomenininkas L. Skirpstas pripažįsta, kad anuometinių įvykių reikšmę gerokai labiau supranta dabartyje. „Aš pats stovėjau kelyje, todėl suprantu, kad galėjau padaryti gerokai daugiau kadrų. Tuo metu visko nesureikšminome. Viską fiksavau kaip įvykį, tačiau negalvojau apie šių kadrų svarbą ateičiai. Dabar, žvelgiant iš laiko distancijos, šios akcijos reikšmė neginčytina. Tądien atsistojome išlaisvėjimo kelyje, mokykloje nė negalėjau įsivaizduoti, kad grius SSRS. Pats įvykis unikalus. Pasauliui parodėme, ką turime. Tai buvo ėjimas ir kelias į laisvę. Simboliškai vėl visos trys valstybės atėjome į laisvę“, – apie Baltijos kelio reikšmę svarsto L. Skirpstas.

Baltijos kelio paroda – per laimingą atsitiktinumą gimęs projektas. Fotografijos, galėjusios likti užmarštyje. L. Skirpstas pasakoja, kad dėl saugumo nuotraukų negatyvus buvo įvardijęs ne tikruoju pavadinimu. Po kelių dešimčių metų išskirtinius 1989 m. rugpjūčio 23-iosios kadrus stengėsi atrasti tarp daugybės kitų, tačiau nesėkmingai. „Užmiršau, kaip pavadinau kadrus, ir, pradėjęs ieškoti, vis neradau vokų. Nutariau žiūrėti, tikrinti po vieną. Vienas buvo pavadintas „Išvyka į kolūkį“, ten ir radau Baltijos kelio nuotraukas“, – laimingą atsitiktinumą prisimena L. Skirpstas.

Apie autorių

Pirmąją personalinę fotografijos parodą surengė Palangoje, dar mokydamasis vidurinėje mokykloje. 1976 m. jo darbai kartu su R. Požerskio, V. Šontos, R. Paknio kūryba buvo eksponuojami Vilniuje, Fotografijos meno draugijos salone atidarytoje Pirmojoje jaunųjų fotografų parodoje. Gyvenimui pakoregavus darbo pobūdį, po ilgesnės pertraukos prie fotografo darbo grįžo prieš 12 metų, sostinėje atidarydamas personalinę fotografijų parodą. 

Tai jau trečioji Lietuvos nacionalinėje bibliotekoje eksponuojama L. Skirpsto paroda. 2018 m. buvo surengta paroda „1988-ųjų rugpjūtis: Laisvės byla Vingio parke“, 2019 m. „Maidanas, 2014-ųjų vasaris“. 

Su fotoaparatu nesiskiria iki šiol. Kelionėse po įvairius pasaulio kraštus fiksuoja kraštovaizdžius, gamtos sukurtus paminklus, statinius, miestelius. Taip pat įamžina portretus, kuriuose siekia atskleisti žmogaus charakterį, nuotaiką, gyvenamojo laikotarpio ženklus.