Kosmonautikos ekspertas: pranešimai apie atskriejančius grėsmingus kosmoso kūnus yra pernelyg dažni

Asteroidas
Asteroidas
  © Pixabay.com
Alfa.lt
2019-08-18 08:39

Žiniasklaidoje dažnai pasirodo pranešimų apie netoli Žemės praskriesiančius meteoritus ir asteroidus. Kiek pagrįsti tokie pranešimai, skatinantys žmones nerimauti?

Pastarąjį kartą toks pranešimas pasirodė rugpjūčio 10 d. Asteroidas pavadinimu 2006 QQ23 pro Žemę praskriejo 7,4 mln. kilometrų atstumu. Jo dydis (570 metrų skersmens) prilygsta dangoraižiui „Empire State Building“.

JAV kosminė agentūra NASA prieš kelias dienas pranešė apie Žemės link artėjantį Cheopso piramidės dydžio asteroidą. NASA atstovų teigimu, šis 45 tūkst. km per valandą greičiu lekiantis 160 metrų aukščio asteroidas arčiausiai Žemės praskries rugpjūčio 28 d. Jam suteiktas 2019 OU1 kodinis pavadinimas.

Alfa.lt susisiekė su kosmonautikos ekspertu Algimantu Kleiva. Jo teigimu, bauginantys pranešimai yra pernelyg dažni.

„Dažni pranešimai apie asteroidus, pralekiančius nuo Žemės atmosferos per keliasdešimt tūkstančių kilometrų, yra informacija apie realius asteroidus. Tik žiniasklaida dažnokai nepateikia informacijos apie asteroidų dydį ir atstumą nuo Žemės. Tai nėra labai gerai ir šis reiškinys yra per dažnas“, – sakė A. Kleiva.

Jis paaiškino apie kosminių kūnų keliamas grėsmes mūsų planetai.

„Asteroidas, pralekiantis šalia Žemės nepavojingu atstumu, iš tiesų lekia atstumu, kuriuo apie Žemę sukasi Mėnulis (maždaug 384 tūkst. km). Jei asteroidas pralekia arčiau, jis laikomas pavojingu ir vadinamas NEO (angl. Near Earth Object) arba artimu Žemei objektu.

Puntuko dydžio akmuo (apie 7,3 m), pataikęs į Kauną, jį nušluotų.
– A. Kleiva


Asteroidas

Asteroidas© Pixabay.com

Visgi tokių, pataikančių į Žemę, pasitaiko. Pastarąjį kartą tai buvo Čeliabinsko meteoritas, nukritęs 2013 m. Laimei, jis krito šalia miesto. Pasekmės – nuo smūginės bangos išdaužyti langai, kai kuriuos žmones apibraižė lekiančios šiukšlės.

Buvo pateikti skaičiavimai. Puntuko dydžio akmuo (apie 7,3 m), pataikęs į Kauną, jį nušluotų. Tokie akmenys Žemės atmosferą pasiekia įspūdingu greičiu, nuo 20 km/s iki 60 km/s, todėl jų griaunamoji galia yra milžiniška.

Tarkime, liepos 24 d. asteroidas buvo pastebėtas, likus vos 30 valandų nuo prašvilpimo šalia Žemės 65 tūkst. km atstumu. Jei toks asteroidas (apie 60­­­–130 m), taikytųsi į kurią nors Žemės vietovę, vienintelė galima apsisaugojimo priemonė būtų gyventojų evakuacija.

Rugpjūčio 11 d. duomenimis, panašių objektų yra: 896 objektai – 1 km ir didesni; 8719 – 140 m ir didesni. Iš viso objektų yra 20 555. Sunkiai aptinkami, tad ir pavojingi, maždaug 100 m ir mažesni asteroidai. Jie gali atlėkti ir neliks laiko pasiruošti jų atakai“, – tvirtino A. Kleiva.

Didžiausiu istorijoje užfiksuotu kosminio kūno įsirėžimu į Žemę yra laikomas iki šiol daug mįslių keliantis Tunguskos meteoritas, 1908 m. nukritęs Sibiro taigoje.

Mokslininkų skaičiavimais, tikimybė, jog į Žemę per artimiausią šimtmetį atsitrenks Tunguskos meteorito dydžio kosminis luitas, siekia 30 proc. Sprogimas buvo girdimas apie vieną kilometrą nuo epicentro, o medžiai buvo išguldyti dviejų kilometrų plote.