G. Nausėdos vizitas Vokietijoje: penkios svarbiausios temos

Gitanas Nausėda
Gitanas Nausėda
  © Greta Skaraitienė / Fotobankas
Vaidotas Beniušis | BNS
2019-08-14 08:13

Prezidentas Gitanas Nausėda trečiadienį išvyksta oficialaus vizito į Vokietiją. BNS pristato penkias svarbiausias vizito temas:

Asmeninė diplomatija

Vokietija G. Nausėdos apsilankymą diplomatine kalba vadina oficialiu pažintiniu vizitu. Lietuvos prezidentas sieks užmegzti asmeninį santykį su įtakingiausia Europos politike – Vokietijos kanclere Angela Merkel. 

Susitikimo metu jis žada bendrauti vokiškai – šią kalbą G. Nausėda gerai išmoko, kai studijavo Vokietijoje 1990–1992 m. 

Jis yra sakęs, kad būtent mokslai Vokietijoje suformavo jo tvirtas vakarietiškas pažiūras. 

Asmeninis ryšys gali būti svarbus, kai G. Nausėda turės siekti kanclerės paramos Lietuvai ES viršūnių susitikimuose. 

A. Merkel žada Vokietijos vyriausybei vadovauti iki 2021 m.

Gynyba

NATO batalionui Lietuvoje vadovaujanti Vokietija šalyje yra dislokavusi apie 550 karių. Lietuva iš Vokietijos perka 88 pėstininkų kovos mašinas, aštuoniolika haubicų ir per 300 sunkvežimių, šių sandorių vertė siekia beveik pusę milijardo eurų. 

Vokietija žada investuoti per 100 mln. eurų į karinę infrastruktūrą Lietuvoje. 

Lietuvos kariuomenės brigada „Geležinis Vilkas“ yra priskirta Vokietijos divizijai, Lietuvos kariai Malyje veikia Vokietijos kontingento sudėtyje.

Vizito metu bus deklaruotas noras ir toliau gilinti karinį bendradarbiavimą, gali būti aptarti kai kurie kariniai įsigijimai. 

Lietuviai taip pat išsakys paramą planams didinti gynybos biudžetą – šis klausimas sukelia daug diskusijų Vokietijos vidaus politikoje, o už mažesnį gynybos finansavimą pasisakantys kairieji politikai kartais argumentuoja, kad dėl nacizmo praeities Vokietijos militarizmo bijo kitos Europos šalys.

Energetika

G. Nausėda turėtų išsakyti Lietuvos rūpestį dėl Baltarusijoje netoli Lietuvos sienos statomos Astravo atominės elektrinės saugumo. 

Vokietijos valdžia paprastai sako, kad supranta Lietuvos norą siekti didesnių saugumo standartų, tačiau, kaip ir kitos šalys bei ES institucijos, atmetė iniciatyvą ES lygiu blokuoti elektros importą. 

Iki šiol taip pat skyrėsi šalių pozicijos dėl politinių ryšių su Minsku – Vokietija pasisako už gilesnius ryšius su Baltarusijos valdžia, siekiant atsverti Rusijos įtaką ir gauti priėjimą prie rinkos, o Dalia Grybauskaitė antrosios kadencijos metu buvo už Minsko izoliaciją ir blokavo ES ir NATO susitarimus su Baltarusija. 

G. Nausėda yra užsiminęs, kad neatmeta galimybės pamažu atnaujinti dialogo su Baltarusija.

Labiausiai dvišaliuose santykiuose nesutariama dėl Rusijos eksporto dujotiekio Baltijos jūros dugnu „Nord Stream 2“ tiesimo. JAV, Lenkija ir Baltijos šalys sako, kad dujotiekis padidins ES priklausomybę nuo Rusijos. JAV svarsto įvesti sankcijas projekte dalyvaujančioms įmonėms. Vokietija teigia, kad dujotiekis atpigins dujas. 

G. Nausėda turbūt pats sieks neaštrinti šių nesutarimų.

ES darbotvarkė

G. Nausėda pristatys Lietuvos siekį naujajame 2021–2027 m. ES biudžete užsitikrinti didesnes išmokas žemdirbiams ir vadinamąsias sanglaudos lėšas, skirtas mažinti skurdesnių regionų ekonominiam atsilikimui. 

Pagal Europos Komisijos pasiūlymą sanglaudos finansavimas Lietuvai mažėtų maždaug ketvirtadaliu, įvertinus šalies ekonomikos pažangą. 

Derybos dėl biudžeto turbūt nusikels į kitus metus. Vokietija gali bandyti užsitikrinti didesnę Lietuvos paramą aštrėjančiuose ginčuose su JAV ir siekti lietuvių įsipareigojimo dalyvauti perskirstant migrantus ES. 

Valstybių vadovai taip pat gali aptarti britų pasitraukimą iš ES, euro zonos reformą, klimato kaitos klausimus.

Investicijos

Rinkimų kampanijos metu akcentavęs ekonominės diplomatijos svarbą, prezidentas turėjo planų susitikti su potencialiais vokiečių investuotojais, bet dėl vasaros atostogų tokio susitikimo suorganizuoti nepavyko. 

Prezidento patarėjai vizito metu ketina susitikti su Lietuvoje investuojančios įmonės „Mikron“ atstovais. 

Investicijos iš Vokietijos pastaraisiais metais įgavo pagreitį – gamyklas Lietuvoje nusprendė statyti bendrovės „Hella“ ir „Continental“. Siekdama tapti Šiaurės Europos naujųjų finansų technologijų centru, Lietuva tikisi pritraukti Vokietijos „fintech“ įmonių.

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama.