Mūšių su Serbija išvados: naujas lyderis, atsargos būtinybė ir nepakeičiamas kapitonas

Marius Grigonis
Marius Grigonis
  © Teodoras Biliūnas / Fotobankas

Lietuvos rinktinė neišlaikė dviejų sudėtingiausių testų pasirengimo pasaulio krepšinio čempionatui cikle. Tiesa, nors rezultatas abejose kontrolinėse rungtynėse su Serbijos rinktine buvo neigiamas, vaizdas aikštelėje komandos sirgaliams turėjo palikti pakankamai pozityvų įspūdį.

Tiek Belgrade, tiek Kaune lietuviai pirmavo didesnę rungtynių dalį, o iš viso per du susitikimus bent žingsneliu priekyje serbų jie buvo 53 iš 80 sužaistų minučių.

Vis tik pralaimėjimus lėmė nesėkmingos ketvirtųjų kėlinių pabaigos – „Štark“ arenoje paskutinę beveik trijų minučių atkarpą Lietuvos rinktinė pralaimėjo 1:11, o „Žalgirio“ arenoje per paskutines šešias minutes serbams nusileista rezultatu 12:23.

Alfa.lt po dviejų lietuvių akistatų su vienais pasaulio čempionato favoritų vadinamais serbais padarė penkias išvadas.

Marius Grigonis gali tapti rinktinės puolimo lyderiu

Komandos draugų arba varžovų šešėlyje per pirmąsias dvejas rungtynes su Ispanija ir Suomija likęs ir vos po 5,5 taško rinkęs Kauno „Žalgirio“ gynėjas rungtynėse su serbais suspindo kaip Lietuvos rinktinės puolimo lyderis.

25-erių krepšininkas vien per pirmąjį kėlinį Belgrade į varžovų krepšį įsūdė tris tritaškius ir surinko 13 taškų, o apskritai per du mačus su galinga Serbijos rinktine fiksavo 17,5 taško vidurkį ir 55 proc. (11/20) pataikymą „iš žaidimo“.

M. Grigonis pademonstravo ir savo su metais vis augantį universalumą – serbus jis baudė tiek taikliais tritaškiais, kurių per dvejas rungtynes pataikė penkis, tiek prasiveržimais ir vadinamaisiais „floateriais“, tiek baudų metimais po to, kai pavykdavo išprovokuoti varžovų pražangas (iš viso gynėjas metė 11 baudų metimų).


Marius Grigonis

Marius Grigonis© Teodoras Biliūnas / Fotobankas

Žalgiriečiui Kaune net pavyko kiek reabilituotis po nesėkmingos rungtynių pabaigos Belgrade, kur M. Grigonis lemiamu metu padarė dvi klaidas, privedusias prie dviejų žaibiškų serbų išpuolių. „Žalgirio“ arenoje snaiperis iš pradžių realizavo tritaškį, o paskutinę minutę bandė komandos gyvybę palaikyti ir taikliu metimu iš vidutinio nuotolio. Visgi šįkart pranašesnis buvo jo tiesioginis oponentas Bogdanas Bogdanovičius, iš viso surinkęs net 27 taškus, iš kurių 9 pelnė lemiamo spurto metu.

Lietuvos rinktinei būtinas Martino Gebeno tipo aukštaūgis

Nors vakarykštėse rungtynėse visu gražumu suspindo per 11 minučių net 13 taškų suvertęs Paulius Jankūnas, susitikimas Belgrade pademonstravo, jog į pasaulio čempionatą važiuoti vos su trimis nominaliais aukštaūgiais būtų itin rizikinga.

J. Valančiūno ir D. Sabonio pražangos, prastas P. Jankūno pasirodymas ir M. Kuzminsko bei J. Mačiulio ūgio ar raumenų trūkumas Belgrade lėmė, jog į aikštę prieš grėsmingąją serbų priekinę liniją buvo mestas ir pernai Utenos „Juventus“ aprangą vilkėjęs M. Gebenas.

Nors 24-erių „centras“ stebuklų nenuveikė ir kelis sykius liko bejėgis prieš 14 cm aukštesnį milžiną Bobaną Marjanovičių, apskritai jo pasirodymas rinktinės trenerių štabo nuvilti neturėjo – M. Gebenas per 13 min. pelnė 4 taškus, atkovojo 3 kamuolius, blokavo tiek pat varžovų metimų ir suteikė pakankamą fizinę atsvarą fiziškiesiems Nikolai Jokičiui, B. Marjanovičiui ar Miroslavui Raduljicai.


Martinas Gebenas

Martinas Gebenas© Teodoras Biliūnas / Fotobankas

Turint omenyje tai, jog lietuvių jau pirmajame etape laukia australai, kurie bus pasiruošę į aikštę mesti Arono Bayneso ir Andrew Boguto duetą, o antrajame etape veikiausiai lauktų akistata su Prancūzija ir Rudy Gobertu, akivaizdu, jog atsarga ir M. Gebeno kelionė į Kiniją tampa neišvengiamu dalyku.

Pasaulio čempionate neišvysime daug kartu žaidžiančio bokštų dueto

Po to, kai Belgrade J. Valančiūno ir D. Sabonio galimybes rungtyniauti kartu kiek apribojo abiejų susirinktos pražangos, galima buvo tikėtis, jog Kaune šie du žaidėjai ant parketo praleis kur kas daugiau laiko.

Visgi atkarpa su abiem bokštais aikštėje nedaug skyrėsi nuo tos, kurią šie žaidėjai sužaidė šeštadienį – vakarykštėse rungtynėse JV ir Domas kartu ant parketo praleido 10,5 minutės.

Mačą jie pradėjo puikiai – J. Valančiūnas skraidė po aikštę naudodamasis B. Marjanovičiaus lėtumu, o D. Sabonis stumdė Stefaną Birčevičių.

Situacija pasikeitė tuomet, kai į aikštę žengė pagrindinė serbų žvaigždė – N. Jokičius. Šis tapo tikru galvos skausmu jo kojų darbo ir sprendimų atliekant perdavimus nesugaudžiusiam J. Valančiūnui, tad darbo ginantis prieš Denverio „Nuggets“ „centrą“ teko imtis D. Saboniui. Be to, į aikštę žengė ir N. Bjelica, kurį vaikytis geriau sekėsi lengvesniems lietuvių puolėjams – Mindaugui Kuzminskui arba Jonui Mačiuliui.

Be to, abu vidurio puolėjai dar akivaizdžiai trukdė vienas kitam ir puolime. Nors buvo ne vienas atvejis, kai J. Valančiūnas ir D. Sabonis „lipo ant lentos“ ir nusiėmė kamuolius varžovams nuo galvų, pasitaikė ir tokių situacijų, kai vienas iš jų atsidurdavo prie tritaškio linijos ir vargiai žinodavo, ką daryti.


Domantas Sabonis

Domantas Sabonis© Teodoras Biliūnas / Fotobankas

Tad nors būdami kartu aikštėje lietuvių NBA vidurio puolėjai padėjo komandai laimėti atkarpą 28:20, šiose rungtynėse pasirodė ir tokio dueto trūkumai – jie labiausiai yra tinkami prieš tokias pat aukštas ir nejudrias varžovų priekines linijas, be to, tam, kad toks duetas funkcionuotų, reikia visiško veiksmų suderinimo ir vienas kito pajautimo.

J. Valančiūnas ir D. Sabonis, be jokios abejonės, Kinijoje rungtyniaus ir viename penkete – būtų per didelė prabanga, jei kažkuris iš šių žaidėjų žaistų mažiau nei 20 minučių. Tačiau galime laukti, jog bendro žaidimo laiko minutės bus panašios į tas, kurias matėme Belgrade ir Kaune – lietuvių „centrai“ dažniau keis vienas kitą, nei bus kartu aikštėje.

Mantas Kalnietis ir toliau lieka nepakeičiamas

Nors Lietuvos rinktinėje greta jos kapitono yra ir Lukas Lekavičius, akivaizdu, kad būtent ant kitame sezone Krasnodaro „Lokomotiv“ klube žaisiančio įžaidėjo kris pagrindinė komandos atakų organizavimo našta.

Nors įžaisti kamuolį be M. Kalniečio gali ir L. Lekavičius, M. Grigonis bei Renaldas Seibutis, nė vienas iš jų nesugeba prilygti kapitonui „du prieš du“ derinio, kuris aukštaūgių žaidimu paremtoje komandoje turėtų būti kertinis, išpildymu.

195 cm ūgio krepšininkas gali matyti kur kas daugiau nei 15 cm žemesnis Lukas, be to, M. Kalniečiui padeda ir įgimtas aikštės matymas, kuriuo remdamasis jis per du mačus su serbais spėjo atlikti 13 rezultatyvių perdavimų.


Lietuva - Serbija

Lietuva - Serbija© Teodoras Biliūnas / Fotobankas

Telieka tikėtis, jog kapitonas ir toliau sugebės išlaikyti ir solidų pataikymą (per tris draugiškus mačus jis pataikė 50 proc. metimų), kas jam gali dar labiau atverti aikštę skirstant perdavimus komandos aukštaūgiams.

Lietuvos rinktinei trūks tritaškių?

Nors spręsti dar anksti, pirmųjų draugiškų rungtynių tendencijos turėtų neraminti Lietuvos rinktinės trenerius.

Per ketverias rungtynes lietuviai iš toli pataikė vos 30,1 proc. tolimų metimų (28 iš 93), o komandos žaidėjų taikiklis nesusiderina ir vis labiau pamirštant liepos pabaigoje vykusias fizinio pasirengimo pratybas – abiejuose mačuose su serbais tritaškių pataikymas toli gražu nespindėjo.

Nors optimizmo turėtų įkvėpti daugelio žaidėjų taiklumas praėjusiame sezone, per kurį bent keturi rinktinės krepšininkai – L. Lekavičius, M. Kuzminskas, M. Grigonis ir R. Giedraitis – iš toli atakavo bent 40 proc. tikslumu, bent jau kol kas atrodo, kad greta galingos priekinės linijos tikslių tolimų metimų gali trūkti.


Lukas Lekavičius

Lukas Lekavičius© Teodoras Biliūnas / Fotobankas


Sprendimu, ko gero, netaps ir priekinės linijos žaidėjų šaudymas iš už tritaškio linijos – nors J. Valančiūnas prieš serbus pataikė pirmąjį tolimą metimą su rinktinės apranga, o D. Sabonis laimę iš toli bandė jau keturis kartus, M. Kalnietis patvirtino, jog rinktinėje nebus teikiamas prioritetas vidurio puolėjų metimams iš toliau.

„Tai nėra nei mūsų pirma, nei antra opcija. Tas tritaškis, kurį metė Jonas, nebuvo iš gero gyvenimo – jau buvo atakos pabaiga. Mes stengiamės jiems įmesti kamuolį po krepšiu, o tolimi metimai tikrai nėra mūsų prioritetas. Žaidimas jiems yra pritaikomas taip, kad jie rinktų taškus baudos aikštelėje. Bet, aišku, gerai, kai jie taip gali įmesti paskutinėmis sekundėmis“, – sakė M. Kalnietis.

Belieka tikėtis, jog taikiklius pagaliau pavyks susiderinti bent keliems Lietuvos rinktinės gynėjų grandies žaidėjams, kadangi kitu atveju sunkus gyvenimas gali laukti ne tik jų, bet ir aukštaūgių, prieš kuriuos varžovai ims spaustis baudos aikštelėje.

Mūšių su Serbija išvados: naujas lyderis, atsargos būtinybė ir nepakeičiamas kapitonas

Marius Grigonis
+5