Tritaškio liniją ir rinktinėje prisijaukinęs J. Valančiūnas: kartais dar pamirštame derinius

Jonas Valančiūnas
Jonas Valančiūnas
  © Teodoras Biliūnas / Fotobankas

Jonas Valančiūnas netruko įsibėgėti Lietuvos rinktinės pasiruošimo pasaulio čempionatui cikle.

Tik šeštadienį pirmąsias rungtynes šią vasarą žaidęs ir Belgrade prieš galingą Serbijos rinktinės priekinę liniją dar kiek strigęs vidurio puolėjas pirmadienį jau skrajojo „Žalgirio“ arenoje, versdamas iš koto tuos pačius serbų „centrus“ – Bobaną Marjanovičių, Miroslavą Raduljicą ir net Nikolą Jokičių.

Nors pasireikšti gavo tik 19,5 minutės, JV spėjo tapti rezultatyviausiu savo komandos žaidėju – varžovams jis „sukratė“ 18 taškų, atkovojo 7 kamuolius, atliko 3 rezultatyvius perdavimus ir surinko 26 naudingumo balus – taip pat daugiausia komandoje.

Tiesa, nors J. Valančiūnas surinko kone keturis kartus daugiau taškų nei Belgrade – ten uteniškis jų sukrapštė tik 5, – rungtynių baigtis buvo tokia pat: kaip ir Serbijoje, lietuviai nusileido varžovams 4 taškų skirtumu – šįsyk 91:95.

Lietuvos rinktinės lyderiui dėl tokios rungtynių baigties savų sirgalių akivaizdoje buvo apmaudu, tačiau J. Valančiūnas čia rado ir pozityvių aspektų.

„Sunkus ir geras mačas. Tai tik draugiškos rungtynės, taisome klaidas, žiūrime, kas gaunasi, o kas – ne. Žiūrime, kaip toliau vystyti tą „paveikslėlį“, – kalbėjo JV. – Žinoma, gaila, kad pralaimėjome. Stengiamės laimėti, ypač Kaune ir prieš savus sirgalius.

Bet išėjo, kaip išėjo. Pozityvi dalis yra ta, kad pamatėme savo klaidas ir pamatėme, ką darome ne taip. Dabar dar turime laiko tas klaidas taisyti, kol dar ne per vėlu.“

Mačas Kaune J. Valančiūnui buvo ir antras bandymas „susiklijuoti“ su Domantu Saboniu. Žaidėjai rungtynes vėl pradėjo kartu starto penkete, o ant parketo vienu metu, kaip ir Belgrade šeštadienį, praleido daugmaž 10 minučių.

„Ryšiai stiprėja, – paklaustas, kaip sekasi derinti žaidimą su kitu rinktinės krepšininku iš NBA, sakė J. Valančiūnas. – Susižaidimą įgausime tik žaisdami kartu treniruočių ir rungtynių metu. Viskas kaip ir išeina neblogai. Žiūrėsime įrašą, kokių klaidų darome, ką kartu darome gerai, ir spręsime.“

Pasiteiravus, kas yra labiausiai taisytina lietuvių žaidime, 27-erių Memfio „Grizzlies“ „centras“ paminėjo du aspektus – koncentraciją ir trenerių sumanymų realizavimą.

„Galbūt ta mūsų koncentracija, derinių išpildymas, – nepavykstančius dalykus vardijo žaidėjas. – Kartais pamirštame derinius arba kažkas neišeina. Gynyboje žingsneliu esame per lėti, per daug atsipalaidavę. Reikia didesnės koncentracijos. Aišku, jie įmetė gerus, sunkius metimus, bet pasiteisinimų tam nėra – reikia juos irgi išimti.“

Kaip ir Serbijos sostinėje, „Žalgirio“ arenoje lietuviai buvo per žingsnį nuo pergalės – dar ketvirtojo kėlinio viduryje jie turėjo 7 taškų pranašumą. Visgi Nemuno salos statinyje pasikartojo „Štark“ arenos scenarijus ir rungtynių baigtį galiausiai nulėmė N. Jokičių, Bogdaną Bogdanovičių ir kitus NBA žaidėjus savo arsenale turintys serbai.

„Taškų ir gynybos (juokiasi), – apie tai, ko pritrūko mačo pabaigoje, juokavo J. Valančiūnas. – Būtume įmetę kelis metimus, apsigynę nuo tų B. Bogdanovičiaus tritaškių iš kampo, nors ir nebuvo bloga gynyba – visgi stepbackas (liet. metimas atsilošus). Gal pritrūko ir sėkmės. Bet padarėme klaidelių. Nebūtinai gale, bet jos privedė prie tokios pabaigos.“


Jonas Valančiūnas

Jonas Valančiūnas© Teodoras Biliūnas / Fotobankas

Nors ir pelnė 18 taškų per beveik tiek pat minučių, JV nebuvo visiškai patenkintas savo pasirodymu. Nieko nuostabaus – iki praėjusio šeštadienio lietuvis nebuvo rungtyniavęs daugiau nei keturis mėnesius.

„Buvau seniai žaidęs krepšinį (šypsosi). Treniruotės yra treniruotės, o rungtynės – visai kas kita. Džiaugiuosi, kad galiu žaisti krepšinį. Tikrai nebuvo geros rungtynės, pridariau ir klaidelių. Žinau, kur. Dirbsime su treneriais, žiūrėsime įrašą ir bandysime jas taisyti“, – sakė J. Valančiūnas.

Spaudos konferencijos pabaigoje rinktinės lyderis sulaukė klausimo ir apie išskirtinį pasiekimą – vakarykštėse rungtynėse J. Valančiūnas pataikė pirmąjį tritaškį vilkėdamas Lietuvos nacionalinės komandos marškinėlius. Pasiteiravus, ar į ekipos derinių knygą bus įtraukta ir schema, kurioje JV šauna iš toli, uteniškis atsigręžė į greta sėdėjusį Dainių Adomaitį.

„Čia jau treneriui klausimas. Stepbacką irgi įtrauksime. Ne? – neigiamo atsakymo sulaukęs nusijuokė J. Valančiūnas, netrukus prisiminęs ir taikliojo tritaškio situaciją. – Buvau laisvas – pabandžiau ir įkrito.“

213 cm ūgio vidurio puolėjas nepamiršo retro aprangos, su kuria lietuviai rungtyniavo pirmuosius du rungtynių kėlinius. J. Valančiūnui toks 1939 m. Europos čempionato laimėjimo jubiliejaus paminėjimas patiko.

„Buvo super. Gera proga prisiminti istoriją, manau, kad visiems žaidėjams patiko būti istorijos dalimi“, – užbaigė J. Valančiūnas.

Tritaškio liniją ir rinktinėje prisijaukinęs J. Valančiūnas: kartais dar pamirštame derinius

Jonas Valančiūnas
+2