Vaikų gimtadieniams išleidžiama tūkstančiai eurų, aukojamos santaupos

Vis dar populiarūs: pelytė Minė ir ančiukas Donaldas
Vis dar populiarūs: pelytė Minė ir ančiukas Donaldas
  © Andrius Ufartas / Fotobankas

Trijų dienų trukmės vaiko gimtadieniai, vestuvių pobūviams prilygstančios jų išlaidos – jau ne vienetinės istorijos iš lietuviškos kasdienybės. Ketvirtokų išleistuvėms nuomojamos sodybos ir limuzinai, siūdinamos suknelės ir kostiumai, dovanos viena už kitą įspūdingesnės, staigmenos vis įmantresnės. Kokį biudžetą tėvai skiria savo atžalų šventėms? Kokių turi lūkesčių ir pageidavimų?

Vaikų švenčių organizatorių teigimu, vasarą daugiausia rengiama gimtadienių. Antroje vietoje pagal populiarumą – išleistuvės, krikštynų ir rugsėjo pirmosios šventės. Vaikų šventės kaina gali svyruoti nuo 55 eurų iki 1 tūkst., ir daugiau eurų. Vilniuje, dažniausias vidutinis ekonominio varianto vaiko gimtadienio šventės biudžetas siekia 500 – 600 eurų (su minimaliomis dekoracijomis, neprofesionalaus fotografo paslaugomis). Linksmo lagamino vaikų švenčių studijų įkūrėja ir vadovė Gerda Būtaitė pastebėjo, kad tokios atžalų gimtadieniams skirtos išlaidos jau tampa normalia praktika.

Organizuojamų švenčių kainos priklauso nuo pasirenkamų paslaugų. Jei į šventę yra kviečiami tik vaiko bendraamžiai, šventės kaina būna mažesnė ir trukmė trumpesnė. „Tačiau dažnai susirenka visa šeima, tėvų ir vaikų draugai. Tokiu atveju pasirenkamas ilgesnis šventės variantas, daugiau pramogų – atitinkamai didėja ir kaina“, – sakė renginių organizavimo įmonės „Kartu su žirgu“ vadovė Birutė Aldonienė.

Superherojaus kostiumo nebeužtenka

Švenčių minėjimo įpročiai, pasak G. Būtaitės, visiškai neišskirtiniai. Tėvai tiesiog nori, kad vaikams būtų linksma, smagu. Į šventę įprastai susirenka keliolika vaikų. Tačiau pasitaiko ir tokių atvejų, kai į šventę susirenka trys ar keturi vaikai. Vaikiškų švenčių organizatoriams vis dažniau tenka susidurti su tuo, kad vaikai neturi draugų. „Priežasčių daug – vaikai nelanko darželio, šeimos grįžusios iš emigracijos... Pati asmeniškai esu vedusi šventę vienam vaikui – tampi labiau aukle. Taip būna, deja“, – kalbėjo G. Būtaitė.

Siūlomas paslaugų spektras platus: nuo aktyvaus laisvalaikio gamtoje – jojimo, futbolo, badmintono, įvairių supynių, karstyklių iki vonios burbulų, keramikos dirbtuvėlių ar robotikos užsiėmimų, virtualios realybės pramogų, veiksmo ir galvosūkių, pripučiamų batutų žaidimų kambarių. Rengiami netgi kulinariniai, picų kepimo gimtadieniai.

Vaikų šventėse neretai pasirodo pasakų personažai – princesės, raganėlės, indėnai, mokslininkai, meškiai ir t.t. Pageidaujama, kad animatoriai būtų kuo panašesni į įkūnijamus personažus, – tiek išvaizda, tiek apranga. Vis dar populiarūs – Žmogus voras, ledo šalies princesė Elza, peliukai Mikis ir Minė, šunyčiai patruliai ir kt. Šios paslaugos kaina sostinėje vidutiniškai svyruoja nuo 100 iki 200 eurų.

Kaip pasakojo vaikų pramogas organizuojančios įmonės „Personažai.lt“ atstovė Ugnė Ribokaitė, kartą teko susidurti ir su nemalonia situacija – užsakovų manymu, animatorė neatitiko atvaizduojamos princesės išvaizdos standartų. Esą ji turinti būti lygiai tokia pat, kaip matyta herojė. Lūkesčiai prasilenkia su realybe. Tačiau po truputį iš to išaugama – žmonės supranta, jog pasaka yra pasaka. Svarbiausia bendravimas, dėmesys vaikams. Mažųjų klientų jau nenustebinsi vien identiška išvaizda ar superherojaus kostiumu – reikia įmantresnių programų. „Vaikai tikisi, kad animatorius bus toks pat padūkęs, kaip ir jie, nors yra didelis“, – šypsodamasi sakė U. Ribokaitė.

Šventė vaikams ar tėvams?

G. Būtaitė pažymėjo, jog sunkiausia išpildyti tėvų, o ne vaikų lūkesčius. „Šventę kuriame vaikams, tačiau dažniausiai – jų tėvams. Kartais ima atrodyti, kad rengiame ne vaiko penktąjį, o mamos trisdešimt antrąjį gimtadienį“, – sakė ji ir pridūrė, jog vertėtų atkreipti dėmesį ir į vaikų nuomonę.

Savo pastebėjimais dėl tam tikro mamų (išskirtinai mamų) elgesio šventės metu, kuris kartais glumina, pasidalino ir B. Aldonienė: „Dalis mūsų pramogų ir edukacijų yra kūrybinės. Tarkim, darantis blizgias tatuiruotes reikia ne tik išsirinkti paveikslėlį, bet ir suderinti spalvų gamą. Arba piešiant ant marškinėlių tekstiliniais dažais reikia ne tik išsirinkti trafaretą, jį nupiešti, bet ir nuspalvinti. Dalis mamų stengiasi užbėgti vaikams už akių ir parinkti viską pagal save. Juk mergaitė negali būti su juodo robotuko tatuiruote, o berniukas - su blizgiu vienaragiu! Mielos mamos, išlaisvinkite vaikų fantaziją, neribokite jų svajonių“, – ragino renginių organizavimo įmonės vadovė.

Klientai, anot G. Būtaitės, itin reiklūs paslaugos teikėjams. „Kiekvieną dieną ruošiame šventes vaikams. Matome ir jaučiame, kas pasiteisina, o kas ne. Bet būna ir keistų momentų... Pageidavimai sukurti karalystę ar įrengti didesnį už namą batutą – kaskart nustebina, tačiau įgyvendinti pavyksta. Muilo burbulų fiestos, penkių animatorių pasirodymas ar indėnų kaimas? Prašom. Tėvai vaikų šventėms skiria didelius pinigus. Teko girdėti, jog už tokią pat sumą kitiems pavyko iškelti vestuves. Negailima ir trijų tūkstančių eurų“, – pasakojo pašnekovė.

Pasiduodama bangai

Sodybose statomi paviljonai, palapinės, samdomi virtuvės šefai, žymiausi šalies dekoratoriai, atlikėjai, muzikantai, magai, animatoriai... Prie tokių švenčių rengimo yra tekę prisijungti ir G. Būtaitei. „Tokių klientų yra mažuma. Tačiau kartais būna nuoširdžiai liūdna, kai tėvai perka paslaugą nors ir neturi pinigų. Akivaizdžiai matai, kad tai paskutiniai jų pinigai, surinkti iš visų taupyklių. Jie nori padaryti savo vaikui šventę, nes visi draugai tai daro. Tiesiog pasiduodama bangai“, – konstatavo ji.

G. Būtaitė ragino nepasiduoti vaikų švenčių bumui. Reiktų suprasti, jog tai prabangos dalykas. Už šventę atiduoti paskutinius pinigus, anot organizatorės, nėra gera tendencija. „Būtina įvertinti tai, ką gali sau leisti. Jei negalime – kas iš to? Tuomet verčiau į situaciją pažvelgti kūrybiškiau, nepasiduoti užplūdusioms emocijoms. Galbūt vaikui žieminiai batai žymiai reikalingesnis dalykas, negu vieną valandą trunkanti animatoriaus paslauga? Nereikia dėl to bristi į skolas. Nemanau, kad rytojus bus šviesesnis. Vienkartinis pasitenkinimas? Na, ir kas. O jei rytoj nebus ką valgyt? Nepraktiška“, – įsitikinusi pašnekovė.