„Valstybė auklė“: paternalistinis požiūris į piliečius

Draudimas rūkyti
Draudimas rūkyti
  © Karolis Kavolėlis/Fotobankas

Pagal „Nanny State“ indeksą, 2019-aisiais Lietuva yra antroje vietoje pagal griežčiausius įstatymus rūkantiems ir vartojantiems alkoholį Europoje. Liberaliausiai nusiteikusios tabaką ir alkoholį vartojančiųjų atžvilgiu yra Vokietija, Čekija, Slovakija, Austrija, Italija, Ispanija ir Liuksemburgas.

„Nanny State“, arba lietuviškai „Valstybės auklės indeksą“, 2016 m. pirmą kartą parengė Christopheris Snowdonas, liberalių pažiūrų autorius, kuris prieštaravo valstybės įsikišimui į visuomenės sveikatos klausimus, susijusius su alkoholio vartojimu ir nutukimu.

Indeksą išleido Ekonomikos reikalų institutas, laisvosios rinkos ekspertų centras, įsikūręs Vestminsteryje, Londone.

Organizacija buvo įkurta 1955 m., prie įsteigimo prisidėjo žymus ekonomistas, Nobelio premijos laureatas Friedrichas Hayekas. Organizacijos tikslas buvo mesti iššūkį po pokario gerovės valstybei, skatinant neoliberalizmo idėjas, įskaitant ekonominio liberalizavimo politiką.

Aktualios temos institutui buvo privatizacija, taupymas, reguliavimo panaikinimas, laisva rinka ir vyriausybės išlaidų mažinimas, siekiant padidinti bendrą privačiojo sektoriaus vaidmenį ekonomikoje.

Reitingas grindžiamas prielaida, kad tam tikra su visuomenės sveikata susijusi politika, kuria vartotojai verčiami išugdyti šiokį ar tokį elgesį, gali būti traktuojama kaip paternalistinė.

„Paternalistinė politika“, anot Indekso kūrėjų, kenkia asmens gyvenimo kokybei: padidinamos produktų kainos – per mokesčius ar dėl mažmeninės monopolijos, „stigmatizuojami vartotojai“ – apribojamas pasirinkimas.

Ši politika gali būti vykdoma ir kitais būdais: sukeliama nepatogumų vartotojams apribojant produktų prekybos valandas, ribojama informacija – reklamos draudimai, kartais netgi mažinama produkto kokybė – taikomi papildomi pakavimo reikalavimai.

Indeksas nagrinėja bet kokią politiką, kuria siekiama atgrasyti vartotojus nuo alkoholio, e. cigarečių, maisto ar gaiviųjų gėrimų ir tabako vartojimo „paternalistinės politikos“ priemonėmis, kai yra ribojamas žmogaus „gyvenimo būdo pasirinkimas“.

Draudimus kritikuoja Lietuvos laisvosios rinkos institutas

Straipsnyje, išėjusiame China-CEE Institute (Kinijos ir Centrinės ir Rytų Europos instituto) interneto puslapyje, pagal „Nanny State“ indeksą buvo analizuojama Lietuva. Šalis per metus šoktelėjo iš devintos į antrąją vietą pagal paternalistinį požiūrį į piliečius – tai gali būti priežastis, kodėl šaliai skiriamas didelis dėmesys. Nurodyta, kad duomenys buvo pateikti Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI).

LLRI kritikuoja šiandienos situaciją dėl kenksmingų medžiagų ribojimų Lietuvoje.

„Visi papildomi reguliavimai turi neigiamų pasekmių. Brangsta prekės, didėja administracinė našta tiek verslui, tiek valdžiai, išauga patekimo į rinką barjerai. Dėl to įvesti juos reikėtų tik kraštutiniais atvejais. Lietuva yra antra griežčiausiai kontroliuojanti šalis ES, ką, kur, kaip ir kada gyventojai gali valgyti, gerti ir rūkyti“, – portalui Alfa.lt pasakojo LLRI analitikas Martynas Tininis.

Pasak jo, politikai dažniausiai vadovaujasi taisykle, kad „blogiau nebus“ – priimdami naujus sugriežtinimus, aiškinamuosiuose aktuose jie dažniausiai tiesiog pažymi, jog neigiamų pasekmių sukelta nebus.

„Deja, kiekvienas ribojimas kainuoja. Pavyzdžiui, buvo padidinti akcizai – dalis gyventojų renkasi apsipirkti užsienyje. Apsipirkdami svečiose šalyse perka ir kitus, ne alkoholio produktus. Taip Lietuvos gyventojai papildo kaimyninių valstybių biudžetus ir verslininkų kišenes“, – samprotavo pašnekovas.

Jis pridūrė, kad valdžia renkasi ribojimų kainos neskaičiuoti.

China-CEE Instituto straipsnyje pažymėta, kad didelis dėmesys visuomenės apsaugai ir noras riboti kenksmingų medžiagų vartojimą rodo, kad Lietuva ima pavyzdį iš liberalios socialinės gerovės valstybės modelio Šiaurės šalyse, kurios taip pat turi griežtą alkoholio vartojimo politiką.

Draudimai: reklama, alkoholis ir elektroninės cigaretės

Nuo 2018 m. sausio Lietuva įvedė visišką alkoholio reklamos draudimą ir padidino teisėtą alkoholio įsigijimo amžių iki 20 metų. Šios priemonės buvo įvestos pagal Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendaciją.

2019 m. turi pasirodyti naujas įstatymų paketas, kuriame bus numatyta dar labiau griežtinti svaigalų prieinamumą iki 2022 m. Kartu yra siūloma įvesti cukraus mokestį.

Taip pat gana griežtos priemonės galioja ir rūkymui. Rūkyti draudžiama beveik visų viešųjų vietų pastato viduje, dalyje paplūdimių, tačiau, kaip žinome, vidaus rūkomuosius kambarius įsirengti yra teisėta. Kai kurios savivaldybės nurodo viešas lauko vietas, tokias kaip autobusų stotelė, aikštės, esant nerūkymo zonomis.

Vyriausybė turėjo planų uždrausti rūkyti kavinių lauko terasose, bet atsisakė idėjos drausti rūkyti nuosavuose balkonuose.

E. cigarečių reklama yra taip pat uždrausta, o e. cigaretės traktuojamos kaip paprasti rūkalai – dėl rūkymo vietų galioja tos pačios taisyklės.

„Lietuva vienintelė iš ES šalių taiko visišką alkoholio reklamos draudimą, draudimą vartoti alkoholinius gėrimus 18–19 metų piliečiams“, – akcentavo LLRI analitikas M. Tininis.

Jis priminė, kad Lietuvoje netrukus pradės veikti nauji draudimai. 2019 m. bus uždrausta gaminti ir parduoti žaislus, kurių dizainas imituoja alkoholinius gėrimus ir jų tarą. 2020 m. bus uždrausta prekiauti alkoholiniais gėrimais paplūdimiuose. Bus uždraustos mentolio skonio cigaretės.

Taip pat jau paruoštas draudimas eksponuoti tabako gaminių pakelius parduotuvėse – nurodymas slėpti pakelius, kurie ir taip išpiešti baisiausiais paveikslėliais, jau užlipo ant pirmo laiptelio Seime. Seime svarstymo laukia draudimas rūkyti balkonuose, kavinėse, sporto renginiuose ir kitose vietose.

„Dar daugiau – Vyriausybė ir Sveikatos apsaugos ministerija ateityje kaip ir neatsisakė planų suvienodinti tabako gaminių pakelių dizainą, ne kartą valdžia buvo užsiminusi apie norą įsteigti specializuotas alkoholio parduotuves, žymėti alkoholinių gėrimų pakuotes privaloma informacija apie alkoholio žalą“, – pasakojo pašnekovas.

Drausti negalima nesikišti: ar veikia ribojimai?

Lietuvoje jau nuo 2016 m. veikia alkoholio prieinamumo ribojimo priemonės – ribojamas amžius ir pardavimo valandos.

Pasak LLRI analitiko, yra sunku vienareikšmiškai atsakyti, ar draudimai, priimti netrukus po naujojo Seimo išrinkimo, paveikė Lietuvos žmones.

„Kiekvienas reguliavimas žmogų veikia skirtingai. Vienam tai itin nepatogu – apsipirkti galima tik nurodytomis valandomis. Kitam tai nė motais – jis apsiperka šešėlyje ar užsienio šalyse. Trečiam tai išvis nerūpi – jis išvis nevartoja alkoholinių gėrimų“, – sakė M. Tininis.

Pasak jo, liūdina tai, kad politikai vis labiau kišasi į individo erdvę – riboja, ką, kur, kaip ir kada suaugę piliečiai gali vartoti, turėti ar pirkti: „Draudimais nei sveikos gyvensenos, nei atsakingo vartojimo kultūros nesukursi. Tarptautinio „Nanny state“ indekso tyrėjai taip pat pastebėjo, kad draudimais sveikesnė visuomenė nėra sukuriama.“

Analitiko žodžiais, Lietuvoje dažniausiai yra galvojama, kaip alkoholio ir tabako kontrolę sugriežtinti, nesigilinant, kaip ta kontrolė yra įgyvendinama. Pavyzdžiui, siūloma įvesti reikalavimą slėpti tabako gaminius „po prekystaliu“ – pardavinėti juos tiesiogiai neprieinamu būdu. Taip siekiama apsaugoti paauglius, kad nepradėtų rūkyti. Tačiau net 64 proc. paauglių gali be vargo įsigyti cigarečių.

„Kam dar vienas draudimas, jei esami yra neįgyvendinami? Tabako kontrolės įstatyme yra aiškiai įvardyta, kad nepilnamečiams asmenims yra draudžiama nupirkti, kaip nors perduoti tabako gaminius. Dar vienu draudimu nepakeisi to, kad dabartinis reguliavimas yra neįgyvendinamas“, – tęsė savo mintį pašnekovas.

Verta prisiminti, kad Lietuvoje neseniai buvo uždraustas ir vaikiškas šampanas.

Pasaulio juodi plaučiai ir rudos kepenys

Daugiausia pasaulyje rūko Baltarusija ir Azijos šalys, mažiausiai – Afrika, kai kurios Vidurio Rytų valstybės, Indija. Rūkančiųjų skaičius mažėja tik labai aukštą Žmonių išsivystymo indeksą turinčiose šalyse, visame pasaulyje rūkančiųjų skaičius auga.

ES labiausiai „rūkančios“ šalys yra Čekija, Vengrija, Graikija, Albanija, Šiaurės Makedonija, Belgija ir Liuksemburgas. Pagal surūkytų cigarečių per metus skaičių pasaulyje absoliučiai pirmauja Andora: ten vienam gyventojui tenka vidutiniškai 6,398 cigaretės, tai yra 319 pakelių arba 31 blokas. Šalyje tabakui, kaip ir visai kitai produkcijai, yra taikomi labai maži mokesčiai. Mažiausiai rūko švedai ir britai. Kaip žinome, cigarečių pakelis jų šalyse kainuoja kelis kartus daugiau nei Lietuvoje. Baltijos šalyse daugiausia rūkančiųjų yra Estijoje.

Dešimt labiausiai nuo alkoholizmo kenčiančių pasaulio šalių yra Rytų Europoje. Daugiausia alkoholio pasaulyje suvartoja Baltarusijos piliečiai, antroje vietoje – Moldova, Lietuvai tenka trečioji vieta. Po jos – Rusija, Rumunija, Ukraina, Andora, Vengrija, Čekija ir Slovakija.

Pasaulio rūkymo ir gėrimo problemos, kaip pažymi mokslininkai, iš tikrųjų gali būti daug rimtesnės, nes beveik nėra duomenų apie rūkančiųjų ar alkoholio ir narkotikų priklausomybę turinčių žmonių skaičių neturtingose Azijos ir Afrikos šalyse. Taip pat visų šių produktų vartojimas dažnai baudžiamas mirties bausme arba laisvės atėmimo bausmėmis šiose valstybėse. Taigi žmonės miršta tiek nuo poveikio sveikatai, tiek nuo valstybės rankos.