Žaliosios idėjos Lietuvoje – ne tik žaliųjų reikalas

Dabartinį pasaulį vaizduojantis gaublys ir VŠĮ "Vilnius – Europos kultūros sostinė 2009" ženklas pievoje prie Baltojo tilto, Vilniuje
Dabartinį pasaulį vaizduojantis gaublys ir VŠĮ "Vilnius – Europos kultūros sostinė 2009" ženklas pievoje prie Baltojo tilto, Vilniuje
  © Šarūnas Mažeika / Fotobankas

Su klimato kaita susiję klausimai vis greičiau skinasi kelią į Vakarų Europos valstybių politinę darbotvarkę. Lietuvoje jie suprantami ir aktualūs, tačiau ne visuomet pastebimi.

Žalioji banga išplito po visą Europą“, – taip šių metų gegužę vykusius Europos Parlamento rinkimus apibendrino Vokietijos žaliųjų judėjimo atstovė Ska Keller.

Jos frakcija Europos Parlamente šiuo metu turi 74 vietas iš 751 – 22 vietomis daugiau nei prieš penkerius metus – ir yra ketvirta pagal dydį parlamentarų grupė. 

Tai žaliesiems garantuoja gerokai didesnę įtaką Europos Parlamente, ypač turint galvoje susilpnėjusias centro kairę ir centro dešinę.


Ska Keller – Europos žaliųjų kandidatė į Europos Komisijos pirmininkus

Ska Keller – Europos žaliųjų kandidatė į Europos Komisijos pirmininkus© Europos Parlamentas

Itin gerai žalieji pasirodė Vokietijoje, už nugaros palikę socialdemokratus ir nusileidę tik Vokietijos krikščionių partijai. Geriausią rezultatą istorijoje jie parodė ir Suomijoje, iškovoję daugiau kaip 16 proc. balsų.

Prancūzijoje jie liko treti, iškovoję 13 proc. balsų, Didžiojoje Britanijoje – ketvirti, surinkę 12 proc. balsų.

Tokius rezultatus politikos apžvalgininkai ir žurnalistai laiko žaliųjų sėkme artikuliuotai įgarsinti aktyvistų dėl klimato kaitos keliamas idėjas bei pristatyti savo viziją, kaip spręsti Europai nesvetimas socialines ir ekonomines problemas.

Europos Parlamento rinkimų rezultatai rodo, kad žalieji po truputį atsikrato radikalių ir netradicinių veikėjų politikoje etikečių ir pereina į tradicinėmis laikomų partijų lauką.


Protestai Hambacho miške (Vokietija)

Protestai Hambacho miške (Vokietija)© SCANPIX

Kita vertus, politologai ragina nedaryti skubotų išvadų. „Dėl Europos žaliųjų perspektyvų nebūčiau toks optimistas, manau, šie rezultatai yra tik politinės konjunktūros pasekmė, kai tradicinės partijos nebesugeba atliepti į masių poreikius ir patiria rinkėjų nusivylimą“, – IQ sakė Mykolo Romerio universiteto docentas dr. Gediminas Kazėnas.

Pavadinimas neatitinka tikrovės

Lietuva patenka į sąrašą valstybių, po 2019 m. rinkimų į Europos Parlamentą rinkėjų interesams atstovauti pasiuntusi didesnį skaičių žaliųjų judėjimo atstovų.

Vietoje turėto vieno europarlamentaro šiuo metu turime du. Abu jie – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos nariai: Bronis Ropė ir Stasys Jakeliūnas, kuriam vietą užleido buvęs krepšininkas Šarūnas Marčiulionis.


Bronis Ropė

Bronis Ropė© Edvard Blaževič

Visgi šią politinę jėgą kaip atstovaujančią žaliosioms idėjoms vertinti sunku. G. Kazėno teigimu, tai greičiau partija, atstovaujanti stambiųjų žemvaldžių interesams.

Daugiausia pylos dėl visuomenės klaidinimo yra gavęs pats jos pirmininkas Ramūnas Karbauskis: ir dėl vairuojamo aplinką teršiančio visureigio, ir dėl Gretos Kildišienės kailinių, ir dėl trąšų, pesticidų naudojimo masinei gamybai ir produkcijai.

Save tikrąja žaliųjų partija laikanti Lietuvos žaliųjų partija (LŽP) sako, kad žodis „žalieji“ valstiečiams reikalingas reklaminiais sumetimais. „Jų politika ir konkretūs veiksmai kardinaliai nesutampa su Pasaulio žaliųjų chartijoje išdėstytomis ideologinėmis vertybėmis“, – teigė LŽP pirmininkas Remigijus Lapinskas.

Lietuvoje gausu su aplinkosauginiais sprendimais susijusių sėkmės istorijų, dar daugiau galimybių jas kurti.
– V. Vingrienė

Ir ne tik tai. LŽP pirmininko teigimu, neatitikimą tarp deklaruojamų ir praktiškai vykdomų veiksmų demonstruoja tai, kad Vyriausybėje buvo priimtas sprendimas 6 proc. padidinti metinę valstybinių miškų kirtimo normą, pradėti išdavinėti leidimai ūkininkams ant įšalusios žemės pilti srutas, laisvai tekančias į paviršinius vandenis.

Tokie sprendimai, pasak R. Lapinsko, šiuo metu einančio Pasaulio biomasės energetikos asociacijos prezidento pareigas, diskredituoja žaliųjų idėjas: „Gatvėje kalbėdamas su žmonėmis supranti, kad šis žodis virto keiksmažodžiu, ir mums, deja, tenka srėbti tai, ką valstiečiai privirė.“

Trūksta postūmio

IQ kalbinta Seimo narė, LVŽS atstovė Virginija Vingrienė su tokia kritika nėra linkusi sutikti: Lietuvoje gausu su aplinkosauginiais sprendimais susijusių sėkmės istorijų, dar daugiau galimybių jas kurti.

Ji pripažįsta, kad Lietuvoje žalieji klausimai ne taip greitai skinasi kelią į politinę darbotvarkę kaip kitose Europos valstybėse, tačiau bendro naratyvo apie klimato kaitą, aplinkosaugą daugėja, žaliosios idėjos sėkmingai integruojamos į bendrą kalbėjimą apie ekonominę ir technologinę pažangą.

Vis dėlto V. Vingrienė pripažįsta, kad ryškaus postūmio, suinteresuotumo žaliosiomis idėjomis ir paskatinimo dar trūksta. „Aš manau, kad turėtų būti stiprinami ir politiniai žaliųjų judėjimai, ir pati ideologija, burtis visuomenininkai. Aplinkos apsauga turi būti mūsų prioritetas“, – sakė V. Vingrienė. 


Žaliųjų piketas

Žaliųjų piketas© Karolis Kavolėlis/Fotobankas

Jos manymu, siekis įgyvendinti žiedinės ekonomikos projektus yra tai, apie ką kalbėti jau šiandien galėtų ne tik žalieji. 

„Žiedinė ekonomika yra labai perspektyvi sritis, suteikianti šansą eiti pažangos keliu, kurti naujus verslus, turėti konkurencinį pranašumą kitų ES šalių, jau investavusių į senesnes technologijas, atžvilgiu“, – sakė politikė.

Postūmį ją vystyti esą galėtų suteikti visuomenė. „Apskritai žalioji ideologija turėtų būti ganėtinai drąsi, laisva, liberali ir žvelgianti į ateitį. Be abejonės, ir socialiai atsakinga“, – įsitikinusi V. Vingrienė.

Klausimas, kurio žalieji nekelia

Ji, G. Kazėno teigimu, tai supranta. „Žaliosios idėjos Lietuvoje, manau, yra žmonių suprantamos ir priimamos. Tai rodo ir šiukšlių rūšiavimas, ir įvairios aplinkosauginės akcijos“, – sakė pašnekovas.

Nepastebimai žaliosios idėjos Lietuvoje tampa neatsiejamos nuo daugelio gyvenimo sričių: žmonėms rūpi saikingas vartojimas, maisto kokybė, aktyvus gyvenimo būdas, jie atsakingiau renkasi transporto priemones, įvyko pirmasis „Zero Waste“ festivalis, prigyja Vakaruose populiarūs ekologiniai judėjimai.

Kita vertus, visuomenės požiūris į žaliosioms idėjoms atstovaujančius politinius judėjimus yra gan santūrus, įsitikinęs G. Kazėnas.


Vilniaus Katedros aikštėje vyko "Žaliojo karavano" išlydėtuvės į kelionę per Lietuvą

Vilniaus Katedros aikštėje vyko "Žaliojo karavano" išlydėtuvės į kelionę per Lietuvą© Šarūnas Mažeika / Fotobankas

„Lietuvos visuomenėje žalieji asocijuojasi su perdėtu kairuoliškumu ir tam tikru radikalizmu, kai požiūris nėra subalansuotas su gyventojų ar valstybės ekonominėmis išgalėmis“, – sakė pašnekovas. Todėl jiems vis dar sunku įsitvirtinti greta kitų, tradicinėmis laikomų politinių jėgų.

Vakaruose žalieji judėjimai, nors ir neatsisako tvirtos nuomonės aplinkos apsaugos ar klimato kaitos klausimais, itin daug dėmesio skiria proeuropietiškoms idėjoms, kalba apie socialinį teisingumą, žmogaus teises ir orumą, technologinę pažangą.

Žaliosios<
– i> idėjos dabar yra integruojamos į visą ekonominę politiką, ir tai jau nebėra vien tik žaliųjų reikalas.

Tuo pasinaudoti galėtų ir tradicinės partijos. „Žaliosios idėjos dabar yra integruojamos į visą ekonominę politiką, ir tai jau nebėra vien tik žaliųjų reikalas. Visos partijos į jas reaguoja ir įtraukia į savo programas“, – sakė G. Kazėnas.

Jis pabrėžė, kad dėl elektromobilių, dėl taršos mažinimo ir panašių dalykų jau niekam nebekyla klausimų.

„Tik vienas: kieno sąskaita tai bus įgyvendinama ir kiek tai palies mažiausiai uždirbančius“, – pastebėjo pašnekovas. Žalieji paprastai tokio klausimo nekelia. 

„Žaliosios“ idėjos Lietuvoje – ne tik žaliųjų reikalas

Dabartinį pasaulį vaizduojantis gaublys ir VŠĮ "Vilnius – Europos kultūros sostinė 2009" ženklas pievoje prie Baltojo tilto, Vilniuje