Dėl 9 iš 10 smurto artimoje aplinkoje atvejų įtariami arba kaltinami Lietuvos vyrai
Smurtas atpažįstamas įvairiomis formomis

Smurtas artimoje aplinkoje
Smurtas artimoje aplinkoje
  © Pixabay.com

Per dieną visoje Lietuvoje vidutiniškai fiksuojama apie 30 smurto artimoje aplinkoje atvejų. Praėjusiais metais iš viso jų buvo užfiksuota beveik 10 tūkst. Net 91 proc. įtariamųjų arba kaltinamųjų buvo vyrai.

Kiekvieną dieną žiniasklaidoje galima rasti pranešimų apie smurtautojų aukas, tačiau dar didesnė dalis tokių atvejų nusėda policijos protokoluose arba į juos nepatenka dėl įvairių aplinkybių.

Visuomenė vis dar linkusi kaltinti auką dėl konfliktų provokavimo ir situacijų, kai ji nenutraukia santykių su smurtaujančiu asmeniu, tačiau viskas nėra taip paprasta, kaip gali pasirodyti.

Žmogaus teisių stebėjimo instituto tyrėjas Mažvydas Karalius portalo Alfa.lt skaitytojams paaiškino apie šios itin opios Lietuvos socialinės problemos reiškinius.

– Praėjusiais metais Lietuvoje buvo užregistruota 13 proc. mažiau nusikaltimų, susijusių su smurtu artimoje aplinkoje. Ar galime teigti, kad situacija gerėja, jeigu taip, kas tai lėmė?

– Sudėtinga pasakyti, ar šis pokytis yra reikšmingas. Į tokį klausimą gali atsakyti tik tie žmonės, kurie kas dieną tiesiogiai dirba su smurtą patiriančiomis moterimis – tai policijos pareigūnai ir specializuotų pagalbos centrų, teikiančių kompleksinę pagalbą, darbuotojai. Mes koncentruojamės į konteksto analizę ir pabrėžiame smurto prevencijos būtinybę.

Norisi tikėti, jog vykstantys prevencijos projektai ir kampanijos pokyčių pirmiausia turi visuomenės nuostatoms į sisteminio smurto reiškinį. Pastebime, kad smurto artimoje aplinkoje problema yra vis labiau matoma viešojoje erdvėje ir žurnalistų nušviečiama etiškiau.

Mažiau girdime, kad nukentėjusioji pusė kalta, nes išprovokavo. Taip pat smurto prieš moteris tema pasiekia populiariosios kultūros kanalus, apie tai kalba visuomenėje žinomi vyrai ir moterys. Pats smurtas nebėra tik dviejų žmonių privatus reikalas, įsisąmoniname jo mastą ir poveikį mūsų artimiems asmenims.

– Kuriose vietose kalbant apie smurtą artimoje aplinkoje visuomenei derėtų keisti požiūrį?

– Vis dar turime daug problemų su kaltinančiu požiūriu į nukentėjusius asmenis. Lygių galimybių kontrolierės tarnybos 2017 m. inicijuoto tyrimo duomenimis, nustatyta, kad 85 proc. Lietuvos žmonių mano, kad, jeigu moteris nori, ji visada gali nutraukti santykius ir išsiskirti su smurtaujančiu vyru. Arba 51 proc. visuomenės mano, jog moterys žinojo, į kokius santykius jos veliasi, vadinasi, suponuojama, nėra čia ko skųstis. Toks požiūris rodo, kad mes, kaip visuomenė, ne iki galo suprantame, kas yra sisteminis smurtas artimoje aplinkoje ir kaip jis veikia.

Sisteminis smurtas prieš moteris gerokai skiriasi nuo konflikto (situacinio smurto), kuris, dažnai sakoma, yra natūrali dviejų žmonių tarpusavio santykių dalis. Konflikto metu pykstamasi dėl pačių įvairiausių dalykų, gali pakilti „decibelai“, kai kada būti ir fizinio smurtavimo požymių. Tačiau konflikto metu abi pusės išlieka lygiavertės.

Smurtaujanti pusė sistemingai naudoja prievartą ir bauginimus, emociškai žlugdo, siekdama daryti įtaką naudojasi vaikais, šantažuoja, kontroliuoja nukentėjusiąją kiekviename jos žingsnyje.
– M. Karalius


Smurtas

Smurtas© SCANPIX

Sisteminis smurtas yra visai kito masto reiškinys. Tai yra pasikartojantis įvairialypio smurto elgesys, kai smurtaujanti pusė sistemingai naudoja prievartą ir bauginimus, emociškai žlugdo, siekdama daryti įtaką naudojasi vaikais, šantažuoja, kontroliuoja nukentėjusiąją kiekviename jos žingsnyje. Taip sukuriami galios ir pavaldumo santykiai. Su smurtu artimoje aplinkoje dirbantys specialistai pastebi, kad tokį elgesį dažniau demonstruoja vyrai, o ne moterys.

Kalbėdami apie prevenciją, mes ir turime omenyje poreikį su būtent šia smurto dinamika supažindinti tiek su nukentėjusiomis dirbančius specialistus, tiek ir plačiąją visuomenę. Nukentėjusiųjų nuo smurto apsauga teikiant pagalbą yra pagrindinis prioritetas, bet veiksminga ji bus tik tada, kai susitarsime, ką vadiname smurtu prieš moteris.

– Kaip vertinti, jeigu moteris naudoja sisteminį psichologinį smurtą vyro atžvilgiu ir vyras reaguodamas panaudoja fizinį smurtą? Kaltos abi pusės ar kaltas tik tas, kuris atliko fizinio smurto veiksmą?

– Reikėtų ir vėl nubrėžti skirtį tarp vyrų ir moterų patiriamo smurto artimoje aplinkoje. Iš tyrimų matome, kad bendrai vyrai nuo smurto nukenčia daugiau, bet tai jie patiria viešoje erdvėje, o smurtauja dažniausiai irgi kiti vyrai. Primityviai šnekant, pavyzdžiui, bare du vyrai dėl ko nors ėmė kivirčytis, išėjo į lauką ir susimušė. Tačiau juos atskyrus vieną nuo kito smurtas nebesitęsia. Tai situacinis elgesys.

Net jeigu šnekame apie smurtą artimoje aplinkoje prieš vyrus – jeigu fiziškai atskiriame smurtaujančią moterį nuo vyro, šis smurtas, kaip įprasta, liaujasi, ir tęstinumo tokia situacija neįgauna.

Jeigu paimsime smurto prieš moterį atvejį, vyro ir moters vieno nuo kito atskyrimas niekaip negarantuoja, kad smurtas liausis. Priešingai, kreipiantis pagalbos į institucijas arba artimus asmenis, taip pat ir priėmus sprendimą išsiskirti su smurtautoju, moters šansai būti fiziškai sužalotai arba net nužudytai daug kartų išauga.

Visa tai labai apsunkina patį skyrybų procesą ir dažnai tampa atsakymu, kodėl moterys su smurtaujančiu partneriu gyvena kartu ilgą laiką. Sistemingai smurtaujantys vyrai pasižymi didele kontrole, nukreipta į moterį, jie ją naudoja siekiant palaužti jos savivertę bei įtikinti, kad smurtas yra tik jos pačios kaltė.

– Pakalbėkime apie atvejus, kai moteris lieka santykiuose su smurtautoju.

– Raginimą nutraukti smurtinius santykius moterys jaučia ir iš policijos pareigūnų, socialinių darbuotojų ir kitų joms padėti suinteresuotų pusių. Specialistai dažnai tiesiogiai ir netiesiogiai kartoja, kad mes investuojame savo laiką, važiuojame pas tave, norime tau padėti, o tu su mumis nebendradarbiauji ir vėl pas jį grįžti.

Svarbu suprasti, kad smurtas artimoje aplinkoje talpina tokį pagrindinį prieštaravimą: vyras, su kuriuo sieja intymūs santykiai ir emocinis prisirišimas, ir smurtautojas, keliantis ranką ir visaip kaip emociškai smukdantis.

Smurtautojai renkasi, kada naudoti vieną arba kitą smurto strategiją, jie kurį laiką gali iš viso nesmurtauti, ir šis „medaus mėnesio“ efektas dažnai apgauna, neva smurtas nebesikartos. Antra vertus, moterys gali būti rimtai prigąsdintos, kad, jeigu tik pabandys kur nors pajudėti, baigsis labai blogai. Kaip tik dėl to stebime situacijas, kai moterys keičia parodymus arba prisiima kaltę dėl smurto, kurį pačios patyrė.

Kaip jau minėjau, kol neįsisąmoninsime smurto artimoje aplinkoje nusikaltimo specifikos, tol atsiras galvojančių, kad yra moterų, kurios neva „traukia“ smurtautojus, neva joms patinka, kai prieš jas naudojama jėga. Tai prie absurdo privedantis melas – smurtas artimoje aplinkoje yra nusikaltimas. Santykiuose jis prasideda daug anksčiau, negu atsiranda pirmosios mėlynės. Jis pasireiškia toli gražu ne tik kaip fizinis, bet ir psichologinis, seksualinis, ekonominis ir t. t.

– Artimoje aplinkoje vykstantį smurtą dažnai mato ir patiria vaikai. Jie auga žalingoje aplinkoje, dėl ko ateityje gali turėti tam tikrų psichologinių sutrikimų ir „perleisti“ patirtį savo vaikams.

– Net jeigu viena arba kita forma yra smurtaujama prieš mamą, tai nebūtinai reiškia, kad vyras tiesiogiai imsis smurtinių veiksmų ir prieš vaiką. Tačiau svarbu pastebėti, kad pagal Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymą, smurtą patyrusiu asmeniu yra laikomas ir vaikas, tapęs smurto liudininku ar gyvenantis aplinkoje, kurioje buvo smurtauta.

Vadinasi, įstatyminiu lygmeniu pripažįstama, jog vaiko gerovei ir raidai smurtinė aplinka yra žalinga, o policijos pareigūnų pareiga yra tučtuojau apie tokius atvejus pranešti vaiko teisių apsaugos skyriui.

Rečiau statistikoje atsispindintys atvejai yra tie, kada nukentėjusioji ir smurtautojas kartu nebegyvena, tačiau vaiku smurtautojas ir toliau manipuliuoja, siekdamas įdiegti iškreiptą įvaizdį apie motiną, nuteikti prieš ją vaiką, galbūt gauti jo globą. Šie atvejai patys sudėtingiausi – žalą patiria tiek vaikas, tiek mama, o juos įrodyti be galo sudėtinga. Visgi, kiekvienos situacijos kontekstas yra labai savitas ir į jį privalu atsižvelgti.

– Kodėl galime sakyti, jog smurtas – mūsų visų reikalas?

– Smurtas artimoje aplinkoje pasireiškia tarp dviejų artimais ryšiais susietų asmenų, todėl jį pastebėti mažiau akylam žmogui gali būti sunku. Visuomenės ir artimųjų abejingumas, nenoras įžvelgti problemos net esant akivaizdiems įrodymams toliau maskuoja smurtautojo veiksmus. Susidaro situacija, kada, tiesą sakant, smurtautojui netgi paranku, kai socialinė aplinka smurto nepastebi ir nenori matyti. Smurtautojai žino – atskyrę moteris nuo jų mėgstamų veiklų, socialinių ratų ir jų artimųjų, galės be vargo palaikyti tą galios ir dominavimo santykį, visiškai jas kontroliuoti.

Mes esame daugelio iš tų moterų, prieš kurias smurtaujama, artimieji, kolegos ir draugai, todėl turime išlikti budrūs, sąmoningi ir pasiruošę padėti. Jeigu įtariame, kad smurtaujama, galime paprasčiausiai paklausti, ar tavo santykiuose viskas gerai, kaip tu jautiesi, parodyti elementarų žmogišką dėmesį. Viena dažnesnių klaidų bandant padėti yra spaudimo darymas kartojant, ko tu su juo gyveni, greičiau palik jį. Taip lengva ir vėl apkaltinti nukentėjusią pusę. Patikėkite, jei tik galėtų, ji seniausiai būtų smurtautoją palikusi.

Čia tampa svarbus kiekvieno iš mūsų vaidmuo – neleisti įvykti visiškai socialinei izoliacijai, įvardyti, kad tai, ką patiri, greičiausiai yra smurtas, ir nuolat priminti, kad esame pasiruošę suteikti bet kokią paramą. Tačiau negalima iš moters atimti sprendimo teisės. Juk galiausiai tai – jos santykiai, ir tik ji geriausiai žino, koks sprendimas konkrečioje situacijoje efektyviausias. Šis išėjimo iš galios ir kontrolės rato procesas kai kada gali nemaloniai užtrukti, ir tam reikia nusiteikti. Bet jūs galite tapti reikšmingu žmogumi ginant kito teisę į orų gyvenimą be smurto ir baimės.

Daugiau faktų apie smurtą artimoje aplinkoje (2018 m.):

  • Buvo užfiksuoti 8,7 tūkst. nesunkių sveikatos sutrikdymų, 63 seksualinės prievartos nusikaltimai, 654 grasinimai ir 13 nužudymų.
  • Dažniau smurtauja žemesnį išsilavinimą turintys asmenys. 56 proc. smurtautojų turėjo įgiję vidurinį arba profesinį išsilavinimą, pagrindinį išsilavinimą – 24 proc., aukštąjį arba aukštesnįjį – 10 proc., pradinį arba jokio išsilavinimo – 9 proc.
  • Nusikaltimo padarymo metu 48 proc. smurtautojų niekur nedirbo ir nesimokė.
  • Nusikaltimo padarymo metu 63 proc. smurtautojų buvo apsvaigę nuo alkoholio ar narkotinių medžiagų.
  • Kardomosios priemonės buvo paskirtos 2400 asmenų.
  • Kas šeštas patyręs smurtą buvo vaikas.

Daugiau informacijos apie tai, kas yra smurtas artimoje aplinkoje, galima rastiwww.visureikalas.lt

Savitarpio pagalbos forumas moterims, patyrusioms smurtą: www.moterysmoterims.lt