Vilniaus naktinis meras: reiveriai neturėtų pamiršti, kokia buvo pradinė šio judėjimo idėja

„Dieninis reivas“ (Andriaus Rasimavičiaus nuotr.)
„Dieninis reivas“ (Andriaus Rasimavičiaus nuotr.)
  © „Facebook“

Vilniaus naktiniu meru vadinamas buvęs miesto tarybos narys Markas Adamas Haroldas (41) akylai sekė stoties rajone kilusį konfliktą tarp ramybę praradusių gyventojų ir elektroninės muzikos gerbėjų, kurie pradėjo burtis naujai įsikūrusiame kultūros centre „Platforma“.

Sostinėje trylika metų gyvenantis britas su Alfa.lt skaitytojais pasidalijo įžvalgomis apie reiverius, jų protestą ir konfliktą su policija bei gyventojais.

Iš karto po šio interviu jis susitiko su meru Remigijumi Šimašiumi ir jam perdavė informaciją, surinktą susitikimuose su gyventojais, ekspertais, politikais, policininkais bei kultūrininkais.

– Markai, save kartais pristatote kaip seną reiverį. Kokia jūsų patirtis elektroninės šokių muzikos kultūroje?

– Pradėjau eiti į reivo renginius, kai dar mokiausi meno kolegijoje Londone. Lankydavausi festivaliuose ir klubuose, kol galiausiai pats pradėjau didžėjauti. Dėl to mano širdyje visada išliks tos paauglystės dienos. Londone tais laikais vyko panašūs dalykai, kokie dabar vyksta Vilniuje.

Išėjau iš politikos neblogu metu. Dabar esu laisvas tarpininkas tarp interesų grupių. Niekam neatstovauju, tik esu už dialogą ir racionalius sprendimus. Daug metų studijavau, kaip tai pasiekti ir įgyvendinti.

– Kai kurie šokių muziką mėgstančius žmones mato tiesiog kaip narkotikų vartotojus arba visuomenės kenkėjus. Kodėl?

– Dalis žmonių narkotikų vartojimą laiko pramoga arba eksperimentavimu su savo ribomis. Jauni žmonės ieško tokių rizikų ir išbandymų. Kai kuriems iš jų lengviausias ir pigiausias būdas įgyti tokios patirties pasirodo nuryti tabletę arbą ko nors parūkyti. Manau, kad narkotikai daliai visuomenės visada bus patrauklūs, taip buvo jau daug tūkstančių metų.

Problema šiuo atveju ta, jog į muzikos vakarėlius einantys žmonės yra stigmatizuojami kaip narkotikų vartotojai. Tačiau jų yra įvairiose visuomenės grupėse. Sakyti, jog tai yra šokių muzikos kultūros problema, yra nekorektiška.

Tarp ES sostinių Vilnius toli gražu nepirmauja pagal narkotikų vartojimą. Turime žymiai didesnę problemą dėl alkoholio vartojimo, bet ne dėl kitų psichotropinių medžiagų.


„Dieninis reivas“ (Andriaus Sadausko nuotr.)

„Dieninis reivas“ (Andriaus Sadausko nuotr.)© „Facebook“

– Jeigu reivo pirminis šūkis yra „Peace, love, unity, respect“ (liet. Taika, meilė, vienybė, pagarba), kodėl jį užgožia „Platformos“ ir gyventojų konfliktas?

– Šis šūkis siejamas su 90-ųjų Anglijos reivo judėjimu. Taip buvo dėl to, jog tą dešimtmetį Anglijoje buvo daug neramumų ir smurto, šalyje dar siautė futbolo chuliganai. O dalis visuomenės pasakė, jog jie nori šokti ir bendrauti. Tai buvo judėjimas prieš smurtą ir policijos represines priemones.

Vilniuje vykusio protestinio renginio „Dieninis reivas“ šūkis buvo „Rave not raid“ (liet. Reivas, o ne reidas) ir įžvelgiu tarp to panašumų.

Pastaruoju metu sostinės reiveriai pakeitė komunikaciją nuo konfliktiško tono iki noro būti pripažintiems ir nebestigmatizuojamiems bei siekio atskleisti, kokia tai bendruomenė. Norėjau priminti jiems, kad jeigu jie save vadina reiveriais, tai turėtų nepamiršti, kokia buvo pradinė idėja, ir ji tikrai nebuvo policijos engimas ar anarchija.

– Iš Vokietijos buvo atvykęs Berlyno klubų komisijos atstovas Raimundas Rejntjesas ir sudalyvavo dieniniame reivo renginyje. Kokie jo įspūdžiai?

– Jis sakė, kad Berlyne tokie dalykai nebūtų leidžiami, nes ten net su daug pinigų nepavyktų izoliuoti garso nuo kaimynų. Berlyne jie surengia daug pokalbių prieš projekto pradžią, kad kaimynai galėtų susipažinti su planais ir viskas būtų suderinta mandagiu būdu.

Jam buvo neįtikėtina, kad Vilniuje tai vyksta geležinkelių muziejaus teritorijoje. Jis užsiminė, jog jeigu tai būtų vykę Berlyne, ant kiekvieno vagono iš karto būtų atsiradę grafičių.

Vokietį taip pat nustebino tai, jog renginio metu viskas buvo tvarkinga, jokių muštynių, vandalizmo ir pan. Anot jo, šis žmonių kontingentas parodė, jog turi teigiamų, o ne destrukcinių tikslų.

– Įstatymai yra gyventojų pusėje ir jie yra aiškiai įtvirtinti Konstitucijoje. Tačiau protestuojantys reiveriai tvirtina, jog reikia ieškoti kompromiso arba gyventojams siūlo prisitaikyti. Ar tai nėra beatodairiškas siekis kovoti prieš sistemą?

– Faktas, jog dabar yra daug rimtų diskusijų, ir joms vykstant šalia visuomet atsiras žmonių, kurie prikibs, lyg norėtų, jog niekas nekalbėtų apie rimtus dalykus, tik apie smulkmenas.

Girdžiu tą „Platformos“ argumentą apie saviraiškos laisvės apribojimą. Manau, kad buvo sveika išbandyti įstatymą ir jo logiką, apeliuojant į konstitucinius principus, ir pamatyti, kokios bus visuomenės, policijos bei politikų reakcijos.

Tačiau tai nebuvo ir neturėtų būti akcija „Leiskite mums tūsintis iki vidurnakčio kasdien“. Iš organizatorių tokių reikalavimų negirdžiu ir nemanau, kad tai jų tikslas.

– Esate teigęs, jog negalima pastatyti didelės garso sistemos prie svetimų žmonių langų, paleisti savo mėgstamos muzikos kaip per kolonėlę troleibuse ir prabilti žiniasklaidoje apie savo demokratines teises triukšmauti. Ar manote, jog „Platformai“ teks išsikrausyti?

– Nenorėčiau, kad jie turėtų išsikraustyti, nes ten vykdoma ir daug kitokios naudingos veiklos, ir daugumai tų veiklų nereikia didelių kolonėlių ir žemų dažnių. Būtų gaila, jeigu nebebūtų tiek daug skirtingų žmonių ir idėjų vienoje vietoje. Manau, kad vienaip ar kitaip „Platforma“ bus priversta smarkiai apriboti garsiausius koncertus vėliausiomis valandomis arba tai padarys savo noru.

Tuo, ką dabar sako įstatymas, arba jo interpretavimu niekas nėra patenkintas. Abi pusės suinteresuotos aiškesne jo vykdymo tvarka. Tai laikinas konfliktas, apie kurį reikia kalbėtis ir jį spręsti.

Manau, jog nebus taip, kad viena iš kariaujančių pusių laimės. Nebus viskas reiveriams arba viskas gyventojams. Miestas yra lyg nesibaigianti diskusija. Galų gale turėtų būti pasiektas kompromisas.

Video akimirkos iš renginio „Dieninis reivas“:


– Vakarų valstybės veikiausiai šias problemas sprendė dar prieš kelis dešimtmečius?

– Manau, kad ten tiesiog anksčiau buvo suprasta, kaip galima spręsti tokias problemas, bet jų liks visuomet. Nėra tobulos sistemos, kurioje nėra skundų dėl triukšmo. Svarbiausia, gavus skundą, kad jis būtų nagrinėjamas skaidriai ir racionaliai. Tai vienas iš civilizacijos iššūkių – kaip mes visi galime kartu gyventi mieste.

– Ką „Platformos“ atsiradimas davė miestui?

– Kūrybininkams atiduoti veikiančio „Lietuvos geležinkelių“ muziejaus teritoriją buvo drąsi idėja. Tokių projektų Europoje yra daug ir jie pritraukia daug kūrybingų žmonių, kurie bendrauja tarpusavyje, mezga pažintis ir taip kuriamos naujos kultūrinės bei socialinės idėjos.

Kol kas Vilniuje tik tokia komanda kaip „Platformos“ gali sukurti tokią atmosferą, patrauklią tiems žmonėms. Jokie biurokratai ar miesto politikai negalėtų to padaryti ir sugalvoti, kaip tai turėtų veikti. Svarbiausia, jog jie pirmą kartą iškėlė miestui svarbius klausimus, apie kuriuos dabar kalbame.

Miestas turi leisti žmonėms eksperimentuoti, nors jo valdininkai ir nelabai supranta apie ką tai. Gal jiems tai atrodo kvaila ar nenaudinga, bet naudos yra daug. Reikia įtraukti kūrybingus žmones į miestą, o ne šalinti juos į nelegalius renginius už miesto.

– Vienas iš „Platformos“ įkūrėjų yra kavinės „Keulė rūkė“ savininkas, savo verslą įpratęs reklamuoti ažiotažą, dideles diskusijas ir aistras keliančiais veiksmais. Ar tai sąmoningai pasirinkta strategija atkreipti dėmesį?

– Taip, tai yra nauja verslo forma. Tai kultūriniai verslininkai, kurie daro ne tik verslą, bet ir kultūrą. Arba, galima sakyti, kultūrą finansuoja pasitelkdami verslą. Lietuvoje kol kas tai dar atrodo keistai, bet svetur tai jau veikia senai.

Nėra blogai, jeigu aktyvistai sugalvojo būdą generuoti pajamas tam, kad galėtų vykdyti kultūrinę veiklą. Projektas tuomet turi nepriklausomybę ir laisvę kurti inovacijas. Manau, kad tai yra labai įdomu.

Jeigu jie norėtų daryti tik pelną, yra žymiai geresnių būdų. Daugiau pinigų atneštų naujas kokteilių baras miesto senamiestyje, bet tikrai ne toks rizikingas ir nišinis projektas kaip „Platforma“. Grynas kapitalistas tuo neužsiimtų. Labai gerai, kad verslas eina išvien su aktyvizmu, nes tuomet yra pajamų ir kultūra įgauna galios


„Dieninis reivas“

„Dieninis reivas“© „Facebook“

– Pakalbėkime apie policijos vaidmenį šiame konflikte. Ką, jūsų akimis, policija jame daro gerai ar blogai?

– Iš pradžių jie grasino ir elgėsi netinkamai, bet per pastarąjį renginį nusprendė neeskaluoti situacijos. Tiksliau, abi pusės nusprendė neprovokuoti. Mačiau, kaip atvykę pareigūnai labai profesionaliai ir mandagiai, kantriai, pagal reglamentą viską paaiškino. Dėl to esu dėkingas policijai, nes dabar galime konstruktyviai kalbėtis su politikais.

Gavusi iškvietimą dėl keliamo triukšmo, policija turi galimybę pasirinkti iš dviejų administracinės teisės straipsnių. Vienas pasirinkimas yra matuoti decibelus, kuris kainuoja pinigus ir turi daug biurokratinių niuansų norint nustatyti pažeidimą.

Kitas pasirinkimas – pareigūnai gali fiksuoti pažeidimą bet kuriuo paros metu, nepaisydami sklindančio garso lygio, tiesiog atsižvelgdami į aplinkybes.

Pastarąjį kartą policija šio straipsnio nepanaudojo. Manau, jog ji supranta, kad jis neturėtų būti pasitelkiamas kaip priežastis nutraukti renginį, į kurį atėjo tūkstančiai žmonių.

Policija jau permetė kamuolį politikams ir išreiškė poziciją, jog nėra aišku, kaip interpretuoti įstatymą, – šiuo klausimu jie nori politinės lyderystės.

– Pastaraisiais metais kai kuriuose klubuose policija rengė ginkluotus reidus, kurių metu buvo rasti santykinai nedideli narkotikų kiekiai. Tačiau buvo ir tokių situacijų, kai į klubą įsiveržę automatais ginkluoti pareigūnai pasisukiodavo tarp taikių civilių ir išeidavo nieko nepešę. Atrodo, jog taip yra švaistomi mokesčių mokėtojų pinigai, gąsdinama visuomenė ir eikvojami teisėsaugos resursai, dėmesį nukreipiant nuo stambiųjų narkotikų prekeivių. Kaip tai vertinate jūs?

– Policija iki šiol neatsakė į užduotus klausimus visuomenei bei nepripažino kaltės. Tai blogai, nes visuomenė tai mato ir tas neigiamas policijos įvaizdis išlieka.

Jau seniai moksliškai įrodyta, jog taktika vykdyti tokius reidus pasilinksminimo vietose neveikia ir atneša daugiau žalos negu naudos, t. y. nemažina narkotikų vartojimo ir jų žalos.

Jėgos priemonės yra disproporcingos. Jeigu policija galvoja, jog naktiniame klube yra marihuanos prekiautojas, tai kam reikia dešimties kaukėtų pareigūnų su neperšaunamomis liemenėmis ir automatais? Tai yra akivaizdžiai neteisėtas jėgos demonstravimas, tai konstatuoja ir teisininkai.

Labai geras Vakarų šalių demokratijos principas, kad policija jėgą naudoja tik tuomet, kai tai yra būtina. Pavyzdžiui, jeigu gaunamas pranešimas, kad klube kažkas pastebėjo ginklų ir didelį kiekį narkotikų, tuomet būtų rimta priežastis pradėti policijos operaciją. Bet greičiausiai jie nevykdytų tokio atviro reido, nes būtų per daug pavojinga rizikuoti žmonių gyvybėmis uždaroje patalpoje.

– Policija tokių reidų nerengė pasiturinčio jaunimo klubuose. Kokios to priežastys?

– Ne tik jaunimo, o ten, kur gėrimų kaina aukštesnė ir kur dažniau vartoja brangesnį narkotiką – kokainą. Policijos vykdytų reidų metu nebuvo randama šio narkotiko, daugiausia – „žolės“ ir metamfetamino, kurie yra kur kas pigesni.

Savivaldybėje vienas pareigūnas man pasakė, kad jie vadovaujasi politika į tuos prabangesnius klubus nesiveržti su automatais. Jie tiesiog pasiunčia ten vieną neuniformuotą pareigūną ir tyliai sprendžia problemą. Kodėl taip nebuvo daroma „Perone“, „Fabrike“, „Pelėdoje“, „Ceche“ ir kitur? Tai didelė neteisybė.

Mano išvardytose vietose lankytojai veikiausiai neturi „po ranka“ esančių advokatų, gerai nežino savo teisių, neturi draugų valdžioje arba policijoje. Panašu, kad teisėsauga mano, jog nusikalstamumo lygis gali kilti dėl klausomos muzikos žanro. Jaunimas mato šią diskriminaciją ir praranda pasitikėjimą policija.


„Dieninis reivas“ (Andriaus Rasimavičiaus nuotr.)

„Dieninis reivas“ (Andriaus Rasimavičiaus nuotr.)© „Facebook“

– „Platformos“ akibrokštas buvo reiverių subkultūros atsakas į pastaraisiais metais vykdytus reidus. Kaip jį vertinate?

– Nors chaotiškas, skubotas ir su daug spaudimo, išėjo neblogas lūžio taškas. Tai geras ženklas, kad procesas prasideda. Ne tobulai, bet galėjo būti kur kas blogiau.

– Reidų klubuose pradžia sutapo su buvusio policijos generalinio komisaro Sauliaus Skvernelio tapimu ministru pirmininku ir valstiečių atėjimu į Seimo daugumą. Ar tai gali turėti kažką bendro?

– Neturiu priėjimo prie tokios informacijos, bet tikrai sutapimas, jog reidai prasidėjo po jo ir valstiečių atėjimo į valdžią. Tuomet valstiečiai labai norėjo reikšti prohibicijos idėjas ir mažinti prieinamumą prie narkotikų. Žiniasklaidoje tuomet pasirodė daug informacijos apie reidus.

Tai buvo bandymas stigmatizuoti vieną žmonių grupę – norėta pasakyti, jog ten yra narkomanai, ir mes darome kažką prieš juos. Nors ta priemonė visiškai neefektyvi, kai kuriems žmonėms tai atrodė kaip tinkamos pastangos.

Tačiau šiuo atžvilgiu nereikia jokių konspiracijos teorijų. Policija tiesiog neturi žinių apie naujas prevencines priemones ir strategijas, o politikai dar nesugebėjo jų realizuoti. Policija buvo palikta vietoje, kurioje nežino, ką daryti, ir dėl to padarė tokių klaidų, kaip reidai su automatais.

– Kokių alternatyvų yra narkotikų prevencijai jaunimo pasilinksminimo vietose?

– Mančesterio policijai kartą belaukiant politikų reakcijos baigėsi kantrybė ir miesto policijos vadas pranešė, jog pats formuos naktinio miesto politiką.

Jie pradėjo aklai žiūrėti į mažesnius pažeidimus ir leido nevyriausybiniam sektoriui dirbti naktiniuose klubuose, kad jų lankytojams būtų teikiama informacija apie narkotikų žalą ir prevenciją.

Kad tokia arba panaši sistema būtų įgyvendinta Vilniuje, reikia nueiti ilgą kelią, bet tai kol kas efektyviausias pasaulyje sugalvotas būdas.

Taip pat skaitykite: Vilniaus valdžia pateko į triukšmo krizę: demonstruoja cinizmą ir nekompetenciją