Vokietijos parlamento narė įsitikinusi: taika kalba moterų lūpomis

Vokietijos Bundestago narė Elisabeth Motschmann
Vokietijos Bundestago narė Elisabeth Motschmann
  © SCANPIX

„Užsienio ir saugumo politikoje tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu mastu vis dar dominuoja vyrai“, – įsitikinusi Vokietijos Bundestago narė Elisabeth Motschmann. Lietuvoje pristačiusi anglišką knygos „Female in Diplomacy. Women in Foreign Policy“ vertimą, ji pabrėžė, kad moterys ir toliau tūno šešėlyje.

Apie lyčių lygybę įvairiose kasdienybės srityse diskutuojama nuolat: skaičiuojamas atlyginimų skirtumas, dalyvavimas politikoje, įsitraukimas į socialinių problemų sprendimą, moterų ir vyrų skaičiai verslo, mokslo ir kituose sektoriuose. Daugeliui diskusijų prasidedant ir baigiantis skaičiais, neįvertintas lieka moterų vaidmuo, ypač tokiose srityse kaip šalies užsienio ir saugumo politika.

Širmą praskleisti nusprendė Vokietijos krikščionių demokratų partijos atstovė parlamente, kultūros ir žiniasklaidos reikalų komiteto pirmininkė, užsienio politikos komiteto narė E. Motschmann.


Vokietijos Bundestago narė Elisabeth Motschmann

Vokietijos Bundestago narė Elisabeth Motschmann© SCANPIX

2018 m. vokiečių kalba išleistoje, šiais metais į anglų kalbą išverstoje knygoje „Female in Diplomacy. Women in Foreign Policy“ ji kartu su keliomis dešimtimis kitų įtakingų Vokietijos ir kitų šalių moterų, dirbusių užsienio politikos klausimais parlamentuose, ministerijose, universitetuose, nevyriausybinėse organizacijose, žiniasklaidoje, dalijasi savo patirtimi užsienio ir saugumo politikos srityje.

Knygoje pateikiami straipsniai, gausūs ne tik jų darbo užkulisių aprašymų, pastebėjimų ir minčių, bet ir asmeninių patirčių.

Patirtis, kurios kartoti nesinori

Konrado Adenauerio fondo rengto susitikimo Vilniuje metu diskusijoje dalyvavusi E. Motschmann pasakojo, kad mintis parašyti knygą gimė dar 2017 m., kai atvyko į savo pirmąją Miuncheno saugumo konferenciją.

„Kai aš įžengiau į konferencijos salę, buvau stipriai nustebusi, – knygos įžangoje rašo politikė. – Tarp dalyvių buvo tik nereikšminga dalis moterų. Auditorijoje, prie tribūnos, darbo grupėse, kur galėjai matyti valstybių vadovus ir ministrus, taip pat ambasadorius, politikus, žurnalistus, mokslininkus, buvo maždaug 80 proc. vyrų.“ Ar taip gali būti XXI a., prisiminė tada pagalvojusi knygos sudarytoja.

Moterys gali statyti tiltus itin sudėtingose situacijose. Būtent tai daro jų įsipareigojimą užsienio politikai tokį svarbų.
– E. Motschmann

Panaši situacija pasikartojo ir kitais metais – konferencijos, kurioje sprendžiami klausimai dėl karo ir taikos, salėse ir tribūnose moterų buvo itin mažai. Nepaisant to, ne viena moteris Vokietijoje, Europoje ir visame pasaulyje yra girdimos ir pripažintos tarptautinėje arenoje kaip savo srities žinovės ir profesionalės, įsitikinusi pašnekovė.

„Savo srityje jos yra ekspertės. Jų diplomatiniai įgūdžiai yra nediskutuotini, taiką jos skleidžia visur, kur tik jais naudojasi. Moterys gali statyti tiltus itin sudėtingose situacijose. Būtent tai daro jų įsipareigojimą užsienio politikai tokį svarbų“, – sakė E. Motschmann.

Labiau linkusios siekti taikos

Pripažinusi, kad šiandien moterys yra menkiau atstovaujamos politikoje nei vyrai, Vokietijos Bundestago narė akcentavo: situacija turi pasikeisti. „Jei moterys ir vyrai politikoje dalyvautų vienodai aktyviai ir taip pat būtų atstovaujami, mes turėtume galimybę matyti problemas iš visų pusių. Dabar neretai matome tik vieną jos dalį“, – IQ sakė E. Motschmann.

Jei moteris turi vaikų, jei juos išnešioja, jai labai sunku leisti juos eiti į karą.
– E. Motschmann

Tai esą itin svarbu, kai reikia rasti sprendimą dėl karo nutraukimo ir taikos įtvirtinimo: moterys gerokai dažniau nei vyrai yra linkusios konfliktus užbaigti.

„Suprantu – galite sakyti, kad ir moterų yra visokių, kai kurios jų – itin agresyvios. Tačiau dažnu atveju būtent jos yra linkusios rasti taikų sprendimą, – sakė pašnekovė. – Aš niekada negalėčiau priimti sprendimo sprogdinti vaikų darželius ar ligonines.“

Paklausus, ar ji mano, kad vyrai to siekia rečiau, ji sutiko nesvarsčiusi. „Jei moteris turi vaikų, jei juos išnešioja, jai labai sunku leisti juos eiti į karą. Kai ten išėjo du mano sūnūs, aš laikiausi pozicijos, kad taip elgtis yra teisinga, tačiau tas sprendimas buvo labai sunkus“, – sakė E. Motschmann.

Pradėti nuo savęs

Užsienio ir saugumo politika būtų visai kitokia, jei ją vykdytų vienodas moterų ir vyrų skaičius, mano pašnekovė. „Prieš daugiau kaip dešimtmetį aš griežtai neigiau bet kokius siekius įvesti moterų dalyvavimą politikoje didinančias kvotas“, – IQ sakė E. Motschmann.


Vokietijos Bundestago narė Elisabeth Motschmann

Vokietijos Bundestago narė Elisabeth Motschmann© SCANPIX

Šiandien savo nuomonę ji sako pakeitusi. Vokietijoje esą vis dar yra kompanijų, kurių valdybose moterų su žiburiu nerasi. Tad pokyčiai vyksta per lėtai, o be įsikišimo iš išorės situacija nesikeis.

Kita vertus, egzistuoja ne vienas ir ne du atvejai, kai pačios moterys – perdėm kuklios ir nedrąsios. „Iliustruosiu pavyzdžiu: visai neseniai Bundestago užsienio reikalų komiteto pirmininkas mums pranešė, kad posėdyje dalyvaus šalies užsienio reikalų ministras Heiko Maasas ir mūsų partija turi galimybę deleguoti keturis atstovus pasisakymams. Aš ėmiau svarstyti: apie ką kalbės H. Maasas, ką sužinoti būtų įdomu man, ar tam aš turiu pakankamai žinių ir panašiai. Per tą laiką keturi vyrai į viršų pakėlė rankas. Mes, moterys, tai irgi kartais turime padaryti – pasakyti garsiai ir aiškiai: aš noriu tos pozicijos“, – pasakojo pašnekovė.

Iš pirmų lūpų

Knygoje surinkti straipsniai apžvelgia, kokie skirtingi ir kokie tikslūs yra akiniai, per kuriuos moterys žvelgia į užsienio politiką.

Mes, moterys, tai irgi kartais turime padaryti – pasakyti garsiai ir aiškiai: aš noriu tos pozicijos.
– E. Motschmann

Leidinyje tokios politikės kaip Vokietijos gynybos ministrė Ursula von der Leyen, Lichtenšteino užsienio reikalų ministrė dr. Aurelia Frick, „Die Welt“ žurnalistė dr. Eva-Marie Kogel, Europos Parlamento narė dr. Angelika Niebler, Šveicarijos ambasadorė Vokietijoje Christine Schraner Burgener dalijasi patirtimi, sprendžiant užsienio politikos ir saugumo iššūkius.

Jų pasakojimai apima Turkijos prezidento Recepo Tayyipo Erdoğano vykdomą politiką, kalba apie Vokietijos santykius su Rusija ir kitomis Rytų Europos valstybėmis, transatlantinės partnerystės bendradarbiavimo ateityje galimybes, žmogaus teisių padėtį, ES po „Brexit“, pagalbą pabėgėliams, rasizmą karinėse pajėgose ir kita.

„Moterys ir vaikai labiausiai kenčia nuo konfliktų, jie turi mažiausiai galimybių ir pajėgumo atsakyti, jei mes neleidžiame jiems kalbėti“, – rašo knygos sudarytoja. 

Vokietijos parlamento narė įsitikinusi: taika kalba moterų lūpomis

Vokietijos Bundestago narė Elisabeth Motschmann