Startuolių ekosistemų varžybose – Kauno spurtas

„Kauno startuoliai: 2018“
„Kauno startuoliai: 2018“
  © VŠĮ „Kaunas IN“

Pasiklojus gerą pamatą, planuojama stiprinti miesto startuolių ekosistemos dalyvių bendradarbiavimą

Praktika smarkiai aplenkė teoriją – šių metų balandį pritarusi Smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatymo pakeitimams, kuriais apibrėžiama seniai vartojama, tačiau į teisės aktus iki šiol nebuvusi įtraukta sąvoka „startuolis“, Vyriausybė jau galėjo paskelbti ir nemenką tokį statusą turinčių įmonių skaičių.

2018 m. pabaigoje viešosios įstaigos „Versli Lietuva“ duomenų bazėje buvo 520 startuolių, jų skaičius pastaraisiais metais augo 58 proc., o šalies startuolių bendruomenė pritraukė rekordinius 183 mln. eurų investicijų iš užsienio ir Lietuvos investicinių fondų. Lietuvos startuolių ekosistema tyrimų centro „StartupBlink“ startuolių ekosistemų žemėlapio ir tyrimų centro „StartupBlink Global“ 2019-ųjų reitinge pateko į geriausiųjų 20-uką – užėmė 18-ą vietą. Reitinge išsiskyrė ir Kaunas, kurio startuolių ekosistema pakilo į 114 vietą iš daugiau nei 1000 tyrime dalyvavusių pasaulio miestų, esančių 100 šalių. Pabrėžtina, kad yra įvairių šios srities reitingų, tik kiti vertina arba pačius startuolius, arba didžiuosius startuolių HUB’us.

Pasirinkta tinkama kryptis

VšĮ „Versli Lietuva“ startuolių ekosistemos plėtros padalinio „Startup Lithuania“ vadovė Roberta Rudokienė disponuoja jau šiųmete duomenų bazės informacija – iš 612 Lietuvos startuolių 96, arba 16 proc., yra įsteigti Kauno mieste. Palyginti su sostine, tai – gerokai mažiau (Vilniuje veikia apie 70 proc. Lietuvos startuolių, o Kaunas yra antras pagal dydį startuolių HUB’as šalyje), tačiau laikinosios sostinės potencialas neabejotinai labai didelis. „Jau kurį laiką pastebime didžiulį Kauno miesto dėmesį inovacijoms ir visai startuolių ekosistemai: savivaldybės iniciatyva sukurtas Kauno startuolių akceleratorius, organizuojamos kūrybinės verslo dirbtuvės – hakatonai. Čia veikiantys stiprūs universitetai ir jų iniciatyvos, tokios kaip KTU „Startup Space“, prisideda prie augančio miesto potencialo tapti itin pažangiu technologijų, gyvybės mokslų ir kitų sričių traukos centru. Reikia tik išlaikyti šią kryptį“, – komentavo R. Rudokienė.

Pirmą vietą „StartupBlink“ reitinge pelnė JAV, antrą – Didžioji Britanija, trečią užėmė Kanada. Toliau rikiuojasi tokios valstybės kaip Izraelis, Australija, Nyderlandai, Švedija, Šveicarija.

Palyginti su pirmuoju tyrimu 2017-aisiais, Kaunas sugebėjo aplenkti net 350 miestų ir pasiekė 114 vietą. Vilnius nukrito 15 pozicijų į 85-ą vietą, bet „StartupBlink“ turinio vadybininkė Rūta Slavinskaitė tai sieja pirmiausia su tuo, kad reitinge atsirado daugiau stiprių konkurentų. Kauno sėkmei įtakos turėjo tai, kad savivaldybė bendradarbiavo pildydama ankstesnes informacijos spragas.

Vienas lauke ne karys

VšĮ „Kaunas IN“ Verslo skyriaus vyriausioji projektų vadovė Neringa Valantinė Kauno sėkmės priežasčių mato dar daugiau ir pirmiausia pabrėžia, kad prie to vietos ir tarptautiniu mastu prisideda skirtingos institucijos.

„Vienas lauke ne karys. Tai ir nuoseklus Kauno startuolių ekosistemoje veikiančių organizacijų, tokių kaip Kauno mokslo technologijų parkas, KTU „Startup Space“, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Plėtros tarnybos, VDU verslo praktikų centro, socialinių inovacijų ir verslumo skatinimo programos „ChangeMakers'ON“ ir VšĮ „Kaunas IN“ kartu su miesto savivaldybe vykdomos veiklos, kurios prisideda, kad Kaune būtų nuolat gerinamos sąlygos startuoliams – tiek žengti pirmuosius žingsnius, tiek augti ir plėstis“, – sakė N. Valantinė. Tai rodo ne tik „StartupBlink“ reitingo rezultatai, bet ir nuosekliai augantis startuolių skaičius Kaune (žr. lentelę).


Startuoliai

Startuoliai© IQ

Miesto startuolių ekosistemą kuriančios ar prie jos prisidedančios institucijos siekia, kad startuoliams būtų siūlomos kompleksiškos paslaugos – nuo verslumo įgūdžių stiprinimo iki startuolių inkubavimo ir akceleravimo; nuo individualių verslo plėtros konsultacijų iki renginių, kuriuose inovatyvius produktus ir paslaugas kuriančios komandos ir verslai pristatytų savo idėjas. Kaune veikia aštuonios modernios bendradarbystės erdvės – tai „Happspace“, „NexturyHUB“, „Redakcija“, „Talent Garden Kaunas“, Kauno mokslo ir technologijų parko „Project Hub“, o šių metų pabaigoje duris atvers dar viena – „Workland Laisvės“. Tai pirmoji „Workland“ erdvė Kaune ir didžiausia „Workland“ Lietuvoje, pasiūlysianti daugiau kaip 200 darbo vietų.

Pirmasis akademinis startuolis

Kaip vienas svarbiausių veiksnių, leidžiančių sėkmingai plėtoti startuolių ekosistemą Kaune, „StartupBlink“ ataskaitoje išskiriamas miesto jaunųjų talentų ir universitetų vaidmuo, konkrečiai – ir KTU nuo 2012 m. veikianti startuolius vienijanti bendruomenė „Startup Space“, kurioje išaugo jau daugiau kaip 80 startuolių. KTU „Startup Space“ yra pirmasis akademinis startuolių inkubatorius ne tik Kaune, bet ir visoje Lietuvoje ir jau turi keletą įkvepiančių pavyzdžių: „SneakyBox“, „Helis“ (dabar – „Tesonet“), „AmeraLabs“.

Anot KTU Nacionalinio inovacijų ir verslo centro vadovo Mindaugo Bulotos, startuolių ekosistemos Kaune stiprėjimą lemia ne tik augantis bendradarbystės erdvių skaičius, tematinių maisto ir medicinos inovacijų centrų steigimas KTU ir Lietuvos sveikatos mokslų universitete, bet ir išaugusios užsienio investicijos bei didesnis privačių rizikos kapitalo fondų skaičius.

„Lietuvos ekonomika pastaraisiais metais augo, pastebimas ir aktyvus užsienio investuotojų susidomėjimas Lietuvos rinka, ypač Kauno regione. Tokie pokyčiai aktualūs ir palankūs startuoliams, nes besikuriančios užsienio kapitalo įmonės noriai prisijungia prie inovacijų plėtojimo, yra linkusios bendradarbiauti ar teikti mentorystės paslaugas inovatyviam jaunam verslui. KTU padeda įtraukti įmones į mentorystės veiklas ir taip prisideda prie greitesnės technologijų plėtros“, – sakė M. Bulota.

Sudarant „StartupBlink“ reitingą vertinami trys pagrindiniai kriterijai: startuolių ekosistemoje veikiančių verslui skirtų institucijų skaičius, startuolių kokybė ir verslo aplinka bei jos kontekstas. Kaunas, suprantama, irgi buvo įvertintas kompleksiškai. „Taip, šiais metais pasistengėme, kad Kaunas būtų kuo išsamiau pristatytas reitinge, tačiau neturėdami ką pristatyti – neturėdami startuolių, startuolių ekosistemoje veikiančių institucijų, bendradarbystės erdvių, kuriančių startuoliams palankias sąlygas, ar blogėjant verslo sąlygoms Lietuvoje bendrai, nebūtume pasiekę tokių rezultatų“, – konstatavo N. Valantinė.


Startuoliai

Startuoliai© IQ

Sinergija vietoj konkurencijos

Beveik 60 proc. Kauno startuolių veikia 5 pagrindiniuose subsektoriuose (žr. diagramą). Tai – programinė įmonių įranga, sveikata, švietimas, žaidimai, rinkodara. Daugiau kaip 90 proc. čia veikiančių startuolių yra ankstyviausios ar ankstyvojo augimo stadijos.

Pasiklojęs gerą pamatą, Kaunas planuoja stiprinti miesto startuolių ekosistemos dalyvių bendradarbiavimą. „Norime, kad veikdami kartu ne konkuruotume, o kurtume sinergiją, padėtume vieni kitiems ir taip didintume bendrą miesto patrauklumą“, – sakė N. Valantinė.

VšĮ „Kaunas IN“ įgyvendina nuo 2015 m. vykdomą verslumo skatinimo programą „Kauno startuoliai“, kuriai keliami ne tik trumpalaikiai – suorganizuoti verslumo kompetencijų ugdymo renginius ar startuolių akceleravimo programą, – bet ir ilgalaikiai tikslai: burti, aktyvinti startuolių bendruomenę, pritraukti naujų talentų, didinti miesto žinomumą. Pasak VšĮ „Kaunas IN“ Verslo skyriaus vyriausiosios projektų vadovės, 2015–2017 m. programa buvo vykdoma kaip inovatyvių jaunimo verslo idėjų finansavimo programa, nes rinkoje trūko finansavimo galimybių startuolių idėjoms įgyvendinti. Paraiškas pateikę jaunieji Kauno miesto verslininkai varžydavosi pristatydami savo idėją ir gaudavo finansavimą prototipui kurti ar reikšmingai jam patobulinti. Per tuos kelerius metus skirtas didesnis nei 243 tūkst. eurų finansavimas 20-iai idėjų plėtoti.


KTU „Startup Space“ – pirmasis akademinis startuolių inkubatorius.

KTU „Startup Space“ – pirmasis akademinis startuolių inkubatorius.© Justina Šuminaitė

Teko keisti koncepciją

Pernai Kaunas rado būdą, kaip išspręsti akceleratoriaus nebuvimo problemą, kai visos šią paslaugą Lietuvoje teikusios organizacijos buvo uždarytos arba perėjo į kitas ekosistemos dalis. Tad startuoliai liko be pagalbos plėtojant verslą, esantį minimalaus perspektyvaus produkto (minimal viable product) etape. Kaip ir kitiems Lietuvos startuoliams, buvo prieinamos tik didžiosios užsienyje veikiančios akceleravimo programos. Tačiau, atkreipė dėmesį N. Valantinė, tos programos mokamos. Be to, dalyvaujant programose kitose šalyse atsiranda papildomų pragyvenimo išlaidų. Tokia situacija galėjo paskatinti startuolius išvykti iš Lietuvos.

Siekdama užpildyti trūkstamas verslumo skatinimo grandis miesto savivaldybė kartu su VšĮ „Kaunas IN“ pernai sukūrė naują programos „Kauno startuoliai“ koncepciją, kurios pagrindiniai akcentai – startuolių ekosistemos dalyvių tinklinimas, žinių suteikimas ir sparnus kelti pasiruošusių idėjų akceleravimas. Programai keliami ir ilgalaikiai tikslai – burti, aktyvinti Kauno startuolių bendruomenę, pritraukti naujų talentų, į programos veiklas įtraukti didesnę miesto bendruomenės dalį. Formuojant viziją, kokia turėtų būti „Kauno startuolių“ programa, įtraukiamos skirtingos suinteresuotos institucijos, išklausomi universitetai, kolegijos, verslumo iniciatyvas įgyvendinančios ir paslaugas startuoliams teikiančios įstaigos, taip pat, žinoma, patys startuoliai. Visa tai – viena iš miesto inovacijų skatinimo sistemos sudedamųjų dalių. „Kauno miestas siekia tapti pažangaus verslo ir inovacijų lyderiu. Tam kuriama inovacijas skatinanti ekosistema – tai ir mieste veikiančios studijų, mokslo, tyrimų institucijos bei jų infrastruktūra, ir mokslo bei verslo bendradarbiavimo stiprinimo iniciatyvos, ir verslumo skatinimo iniciatyvos bei startuoliams reikalingų paslaugų plėtra“, – aiškino N. Valantinė. Ji pabrėžė, kad verslus ir inovatyvius verslus kurti skatinami ne tik jauni žmonės – universitetų, kolegijų studentai. Nors universitetai išlieka didžiausiu talentų ir idėjų šaltiniu, tendencijos keičiasi – startuolius kuria ir plėtoja ir vyresni, jau patirties turintys asmenys. Kaune laukiami visi, o verslumas čia skatinamas nuo mažų dienų – iniciatyvas vaikams ir jaunimui įgyvendina tarptautinio tinklo šeštadieninė mokykla jauniesiems lyderiams „Mini Boss“, Kauno mokyklų moksleiviai dalyvauja „Junior Achievement Lietuva“ jaunimo verslo ir ekonominio švietimo programose.