Kas vienija ir kas skaldo rusų opoziciją?

Ivanas Tiutrinas
Ivanas Tiutrinas
  © Margarita Vorobjovaitė

Pastaruoju metu Rusijoje prasidėję nepasitenkinimo judėjimai, tinkamai koordinuojami, gali virsti gera paspirtimi rusų opozicijai. Tačiau pastarąją nuolat skaldo tiek Kremliaus propaganda, tiek vidiniai nesutarimai.

Šiuo metu kaimyninės šalies gyventojų nuotaikos, nors ir ne organizuotai, vis labiau pabrėžtinai demonstruoja nepasitenkinimą valdžia. Tai matoma ir kai kuriuose regionuose, kur per rinkimus žmonės pasirengę masiškai balsuoti už bet ką, tik ne už valdančiąją „Jedinnaja Rossija“ partiją.

Sociologė doc. Anastasija Nikolskaja sako, kad Rusijoje veikiančio centro „Levada“ apklausų duomenys aiškiai rodo, jog šios šalies gyventojams labiausiai trūksta valdžios pagarbos tautai.

Mokslininkė priminė keletą šalyje nuskambėjusių atvejų: kai valdininkai papiktino visuomenę pareiškimais, esą galima pragyventi maitinantis makaronais, arba kai viena valdininkė pareiškė, jog valstybė nieko neskolinga piliečiams ir ji neprašė jų gimdyti vaikų. Pasak sociologės, tai gerokai paveikė šalies piliečių nuotaikas, taip pat apklausų duomenis.

Nuomonei, kad rusų kantrybės taurė pamažu persipildo, pritaria ir pabėgėlio statusą Lietuvoje turintis Daniilas Konstantinovas: „Aš manau, kad tie pilietiniai protestai neišvengiamai peraugs į politinius. Su laiku kritinių nesutarimo taškų skaičius tik augs, palaipsniui regionai vis labiau sukils, nes ten išgyventi labai sunku. Regionai beteisiai ir skursta, jie jaučiasi užmiršti ir jaučia, kad Kremliaus režimas ir Maskva nusigręžė nuo jų. Aš manau, kad per atimiausius penkerius metus mes išvysime tikrą proveržį, kuris suteiks postūmį visuotiniam protestui, o šis neaplenks ir Maskvos bei Sankt Peterburgo.“  


Daniilas Konstantinovas

Daniilas Konstantinovas© Margarita Vorobjovaitė

2016-aisiais Lietuvoje politinio pabėgėlio statusą gavęs rusų disidentas, politikas Ivanas Tiutrinas įvardijo priežastis, trukdančias susivienyti opozicijai ir pasitelkus gyventojų nuotaikas pasiekti didesnes pergales: „Nuo pat Rusijos imperijos laikų žinoma, kad opozicijoje infiltruota nemažai asmenų, bendradarbiaujančių su valdžia. Reikia suprasti, kad kai kurie žmonės, kuriuos bandoma pristatyti kaip opozicijos atstovus, pavyzdžiui, Ksenija Sobčiak, iš tiesų yra režimo liokajai. Tokius kaip Sobčiak Kremliaus režimas puikiai išnaudoja skaldydamas opoziciją.“

Jam antrinęs D. Konstantinovas pasakojo, kad Kremliaus propaganda nuolat skaldo opoziciją, naudodamasi „rusofobijos“ sąvoka. Neva tik Rusijos gyventojai, visiškai palaikantys režimą, yra tikrieji patriotai, o bet kas, bandantis su juo kovoti, nevertas šio vardo. Vyras pabrėžė, kad, anot propagandos, prie rusofobų neretai priskiriami ir lietuviai, esą jie nekenčia visų rusų ir nelinki jiems nieko gero.

I. Tiutrinas taip pat atskleidė vidinius opozicionierių požiūrių skirtumus: „Suprantama, kad gyvenant Lietuvoje tai gali atrodyti ganėtinai keistai, tačiau Rusijoje opozicija nėra vienalytė. Yra dalis opozicijos, kur žmonės pasisako už būtinybę nuversti Vladimiro Putino režimą, imperialistinių užmojų bei militaristinių avantiūrų, tokių kaip Krymo aneksija, atsisakymą. Yra žmonių, vadinančių save opozicionieriais, tačiau pasisakančių už kosmetinius pakeitimus.“

Jis paaiškino pagrindinę priežastį, dėl ko radikalių pokyčių ir nuosaikumo šalininkai neranda bendros kalbos: „Norint kalbėti apie susivienijimą, reikia pirmiausia paklausti savęs, dėl ko mes tai turėtume daryti. Jei mes pasisakome už radikalias permainas, o kažkas mano, kad tai nereikalinga, vadinasi, mums turbūt nepakeliui“, – teigė disidentas.

D. Konstantinovas savo ruožtu paaiškino, dėl ko, jo nuomone, tikrieji kovotojai su režimu turėtų peržvelgti savo požiūrį į kai kuriuos dalykus: „Net jei žmogus sako, kad jis opozicionierius, tačiau palaiko Krymo aneksiją, jis prieštarauja pats sau. Negalima palaikyti režimo užsienio politikoje, kartu tvirtinant, kad kovoji su juo iš vidaus. Tu jį (režimą) vis vien stiprini – remdamas jį iš išorės, tu stiprini jį iš vidaus. Remi diktatūrą, jos ekspansiją ir jos spaudimą tiek savo tautos atžvilgiu, tiek tarptautiniu lygiu.“