Daugiausia ES paramos gaunanti Lietuva prašo Briuselio drastiškai nemažinti išmokų

Pajamos
Pajamos
  © Pixabay.com
Arvydas Jockus | Alfa.lt
2019-06-20 05:55

Vienas iš didžiausių naujai išrinkto Europos Parlamento (EP) iššūkių bus patvirtinti naują ES biudžetą kitų septynerių metų laikotarpiui, kai Jungtinė Karalystė, tikėtina, jau bus pasitraukusi iš bendrijos.

Europos Komisijos (EK) parengtame biudžeto plane numatyta nuo 2021 m. nurėžti paramą Lietuvai beveik 2 mlrd. eurų, bet mūsų šalis paramos vis tiek gaus daugiau, negu įneš į bendrą ES katilą.

Finansų ministerijos atstovai šiuo metu derasi dėl to, kad parama Lietuvai mažėtų nuosaikiau, ypač tose srityse, kuriose nesame pasiekę Vakarų Europos lygio. Jeigu nepavyktų išsiderėti didesnio finansinio paketo, mūsų šalies atstovai siektų, kad parama mažėtų bent jau lėčiau, negu numatyta ES biudžeto plane.

Be to, EK bandoma įtikinti, kad Lietuva išsivysčiusi netolygiai, ir parama Vidurio Vakarų regionui turėtų būti kerpama mažiau nei labiau išsivysčiusiai sostinei.

Tačiau derybiniai svertai yra Briuselio pusėje, mat, nors nėra neturtingiausia bloko valstybė, Lietuva yra didžiausia naudos gavėja iš 28 ES valstybių narių.

Lietuva pirmauja pagal ES paramos dalį šalies BVP ir yra antroje vietoje po Liuksemburgo pagal ES biudžeto lėšas, tenkančias vienam gyventojui.

Prašo nurėžti mažesnę sumą

2021–2027 m. EK siūlo 1135 mlrd. eurų apimties ES biudžetą 2018 m. kainomis. Tai sudaro 1,11 proc. 27 ES valstybių BVP. Lyginant su 2014–2020 m., pasiūlyta nauja ES daugiametė finansinė programa yra 5 proc., arba 52,3 mln. eurų, didesnė 2018 m. kainomis.

„Jeigu vertintume dviejų ES daugiamečių finansinių laikotarpių apimtį kaip procentą nuo 27 ES valstybių BVP, naujo ES biuždeto dydis mažėja nuo 1,16 proc. iki 1,11 proc.“, – sako finansų viceministrė Miglė Tuskienė.

Vadovaujantis minėtu Komisijos pasiūlymu, pasak jos, Lietuvai naujuoju laikotarpiu pasiūlytas 10,9 mlrd. eurų finansavimas 2018 m. kainomis. Lyginant su 2014–2020 m. laikotarpiu, siūloma paramą mažinti 15 proc., arba 1,9 mlrd. eurų.

„Į šią sumą nepatenka finansavimas atskiriems Lietuvos projektams, gausiantiems finansavimą iš ES tiesioginio valdymo programų, tokių kaip „Erasmus+“, „Horizon Europe“, Transeuropinių transporto tinklų priemonė (CEF), „InvestEU“, „Life“ ir kt. Dėl lėšų iš pastarųjų programų Lietuva dalyvaus bendrame konkurse“, – pažymi M. Tuskienė.

Keičiasi finansavimo prioritetai

Paramos sumos Lietuvai sumažėjimą turėtų lemti keli veiksniai. Pirma, siūloma mažinti ES biudžeto dalį Sanglaudos politikai ir Bendrosios žemės ūkio politikai (BŽŪP) bei daugiau finansavimo skirti naujiems prioritetams, tokiems kaip migracija, saugumas, sienų apsauga.

Sanglaudos politika ir BŽŪP yra du pagrindiniai ES paramos Lietuvai „ramsčiai“ (tiek 2014–2020, tiek 2021–2027 m. šių politikų lėšų panaudojimas sudaro daugiau kaip 90 proc. bendro Lietuvos finansinio paketo).

Tačiau EK taikoma Sanglaudos politikos parama ribojama valstybei narei ekonomiškai augant. Komisijai pateikus pasiūlymą dėl naujos ES daugiametės finansinės programos, Lietuvos BVP vienam gyventojui viršijo 75 proc. ES vidurkio. O šalis, peržengusi 75 proc. ES vidurkio ribą, yra traktuojama kaip tarpinis regionas tarp mažiau ir labiau išsivysčiusių regionų, ir jai atitinkamai mažinamos ES Sanglaudos politikos lėšos. Ši taisyklė taikoma nuo 1999 m.

„Derybose dėl ES daugiametės finansų perspektyvos nuosekliai pasisakome, kad Komisijos siūlomas Sanglaudos politikos lėšų mažinimas Lietuvai 24 proc. yra per didelis“, – teigia M. Tuskienė.

Sanglaudos politikos investicijos smarkiai prisidėjo prie Lietuvos ekonomikos augimo – nuo Lietuvos narystės ES pradžios 2004 m. šalies BVP vienam gyventojui išaugo daugiau nei 25 proc. punktais ir 2014 m. pasiekė 75 proc. ES vidurkio.

„Nepaisant šios pažangos ir siekiant mažinti patekimo į „vidutinių pajamų spąstus“ riziką, Sanglaudos politikos parama Lietuvai turėtų būti mažinama palaipsniui, o ne taip staigiai, kaip numatyta Komisijos pasiūlyme. Be to, siekiame, kad naujo laikotarpio Sanglaudos politikos įgyvendinimas Lietuvoje remtųsi dar 2016 m. patvirtintu Lietuvos padalijimu į du regionus – labiau išsivysčiusį Sostinės ir Vidurio Vakarų regioną“, – teigia M. Tuskienė.

BŽŪP srityje Lietuva akcentuoja vienodas sąlygas Lietuvos ir ES žemdirbiams, adekvatų kaimo plėtros – pagrindinio investicijų šaltinio kaimo vietovėse – finansavimą.

„Lietuvos žemdirbių tiesioginės išmokos vis dar yra gerokai žemiau ES vidurkio. Vadovaujantis Komisijos pateiktu pasiūlymu, 2027 m. pasiektume tik 79 proc. ES išmokų vidurkio. Nuosekliai akcentuojame ir akcentuosime, koks svarbus elementas yra lygių konkurencinių sąlygų visų valstybių narių ūkininkams užtikrinimas“, – sako viceministrė.

Lietuvai itin svarbus ir pakankamo finansavimo užtikrinimas geležinkelio jungties „Rail Baltica“ projektui, Ignalinos atominės elektrinės uždarymo programai bei Kaliningrado specialiajai tranzito schemai.

Pastarieji du prioritetai yra įtvirtinti Lietuvos stojimo į ES sutartyje, t.y. bendrija yra įsipareigojusi užtikrinti jiems būtiną finansavimą.

Lietuva – didžiausia naudos gavėja visoje ES

Ilgalaikį išlaidų planą ES tvirtina kas septynerius metus. Visos ES valstybės narės biudžetui turi pritarti vienbalsiai, todėl derybos paprastai užtrunka ilgesnį laiką.

Dabartinis septynerių metų finansinis planas, numatęs lėšų paskirsymą 2014–2020 m. laikotarpiui, buvo patvirtintas 2013 m. Tuomet pirmą kartą ES istorijoje biudžeto išlaidos buvo apkarpytos.

Pagal galiojančią tvarką 28 ES valstybių vyriausybių atstovai ir EP kasmet tikslina metinį ES finansinį planą. Pastarasis patvirtintas ir patikslintas buvo 2017 m. ES biudžetas.

EK 2017 m. finansinė ataskaita rodo, jog tais metais ES finansavimas Lietuvai siekė 3,7 proc. mūsų šalies BVP. Pagal šį rodiklį Lietuva buvo didžiausia naudos gavėja visoje ES. Po jos rikiuojasi Bulgarija, Vengrija, Graikija, Estija, Latvija, Lenkija, Rumunija.

Vienam Lietuvos gyventojui 2017 m. teko 549,2 euro ES finansavimo. Pagal šį rodiklį ji buvo didžiausia naudos gavėja po Liuksemburgo (591,3 euro). Po jos rikiuojasi Estija, Graikija, Malta, Vengrija, Portugalija, Latvija.

Liuksemburgas didžiausias naudos gavėjas skaičiuojant pagal ES biudžeto lėšas, tenkančias vienam gyventojui, yra todėl, kad beveik 600 tūkst. gyventojų turinti šalis gauna reikšmingą ES paramą joje veikiančioms ES institucijoms finansuoti.

ES biudžeto donorės, 2017 m. sumokėjusios daugiau, nei gavo, buvo 10 valstybių. Tai Vokietija, Jungtinė Karalystė, Prancūzija, Italija, Nyderlandai, Austrija, Suomija, Švedija, Danija ir Airija.

Pirmoje vietoje atsidūrusi Vokietija, EK ir „Eurostato“ duomenimis, į ES biudžetą įnešė 12,8 mlrd. eurų, po jos antra didžiausia donorė buvo Jungtinė Karalystė, sumokėjusi 7,43 mlrd. eurų.

Lietuva tais metais į ES biudžetą sumokėjo 353,9 mln. eurų, o iš ES biudžeto gavo 1 mlrd. 574,7 mln. eurų.

Šiuo metu neįmanoma numatyti, kokią vietą Lietuva užims gavėjų sąraše įgyvendinus visas veiklas, finansuojamas iš ES biudžeto pagal 2014–2020 m. daugiametės finansinės programos periodu sudarytas sutartis.

Mat šiam septynerių metų laikotarpiui numatytų programoms skirtų lėšų išmokėjimas tik „įsibėgėja“. Antai Sanglaudos politikos srityje Lietuvai 2014–2020 m. numatytų lėšų „išmokėjimas“ gali tęstis iki 2023 m.

Didžiausia parama – agrarinėms ir atsilikusioms šalims

Kiekviena valstybė narė į ES biudžetą moka proporcingai pagal gaunamas pajamas, taigi turtingesnės šalys moka daugiau, vargingesnės – mažiau.

Į bendrą ES katilą taip pat patenka 75 proc. muito mokesčių, žemės ūkio produktų ir cukraus rinkliavų iš kiekvienos šalies, kai apmokestinamos prekės patenka į bendrą ES muitų sąjungos erdvę.

Europa leidžia bendrus pinigus įvairiausiems projektams, tačiau maždaug tris ketvirtadalius biudžeto kasmet atitenka žemės ūkiui ir neturtingesnių ES regionų plėtrai.

Ne tik naujosios ES šalys narės gauna daugiau, nei sumoka . Dvi turtingiausios ES senbuvės – Liuksemburgas ir Belgija – taip pat patenka į naudos gavėjų sarąšą. Šiose valstybėse veikia daugelis institucijų, įskaitant EK ir EP, tad į „privilegijuotas“ šalis plaukia ES biudžeto lėšos bendroms institucijoms išlaikyti.