Paminklo „Tautos laisvei“ Šiauliuose kol kas nebus

Paminklo „Tautos laisvei“ Prisikėlimo aikštėje Šiauliuose konkursas laikomas neįvykusiu
Paminklo „Tautos laisvei“ Prisikėlimo aikštėje Šiauliuose konkursas laikomas neįvykusiu
  © Andrius Lamauskas

Dar prieš dešimtmetį Šiaulių miesto taryba buvo nutarusi, kad skverelyje prieš savivaldybę reikia paminklo. Šių metų pavasarį pagaliau paskelbtas paminklo „Tautos laisvei“ Šiauliuose projekto idėjos konkursas. Praėjusią savaitę turėjo paaiškėti konkurso nugalėtojas. Deja, komisijos vertinimu, nė vienas kūrinys nesurinko reikiamų balų, todėl konkursas laikomas neįvykusiu.

Kitais metais bandys dar kartą

Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktorius Antanas Bartulis priminė, kad dar 2006 m. Šiaulių miesto taryba priėmė sprendimą pastatyti paminklą „Tautos laisvei“ ir sutvarkyti Prisikėlimo aikštę.

„Kaip matome, aikštės sutvarkymas vyksta. Sunkokai, bet po 13 metų šis tarybos sprendimas yra realizuojamas“, – kalbėjo A. Bartulis.


Prisikėlimo aikštės Šiauliuose rekonstrukcija

Prisikėlimo aikštės Šiauliuose rekonstrukcija© Šiaulių miesto savivaldybė

Dar 2017 m. gruodžio mėnesį miesto savivaldybės administracija sudarė projekto-konkurso administravimo paslaugų teikimo sutartį. Kitaip tariant, pirko konkurso organizavimo paslaugas. Sutartimi paslaugų teikėjas įsipareigojo paruošti parengiamąjį projekto rengimo etapą, organizuoti projekto vykdymą ir projekto-konkurso rezultatų aptarimą.

„Tai buvo ir gyventojų apklausa, ir viešinimas, diskusijos, komisijos sudarymas. Visi šie darbai turi didelį, platų turinį ir truko apie pusantrų metų. Iš esmės neturiu kliūčių nesumokėti už šį atliktą darbą. Šios paslaugos vertė – 10 tūkst. eurų plius PVM. Gaila, kad šis intensyvus, kokybiškas darbas neapsivainikavo tuo rezultatu, kurio tikėjomės“, – apgailestavo A. Bartulis.

 Skulptoriai vis dar neatsigauna po Vilniaus Lukiškių aikštės.
– L. Indrašaitė-Lamauskienė

Dėl naujo konkurso organizavimo savivaldybės administracija į miesto tarybą planuoja kreiptis kitais metais. Gavus papildomų lėšų, naujas konkursas galbūt būtų skelbiamas 2020 m. antroje pusėje.

„Norime visiškai įgyvendinti miesto tarybos sprendimą, tačiau taip pat norime, kad reprezentacinėje miesto aikštėje stovėtų tikrai to vertas paminklas. Mūsų paminklas ir diskusijos apie jį neturėtų supriešinti visuomenės. Norime, kad prie paminklo būtų malonu atsivežti svečių, nusifotografuoti, džiaugtis, kad tokį simbolį turi ir Šiauliai“, – kalbėjo administracijos direktorius.


snaujienos.lt nuotr.

Siūlyti kūriniai ekspertų komisijai neįtiko. 

Pasigedo monumentalistų

Konkurso administratorė Laima Indrašaitė-Lamauskienė tikino, kad pasirengimas konkursui vyko nuosekliai. Potencialiems konkurso darbų kūrėjams buvo surengti susitikimai su architektais, istorikais, miesto valdžios atstovais, menotyrininkais, mokslininkais. Buvo siekiama giliau aptarti ir išsiaiškinti laisvės ir tautos sąvokas, norėta surasti bendrų paminklo išraiškos sprendimų, kurie pateisintų kuo platesnio žmonių rato lūkesčius.

Konkursui buvo pateikti keturi darbai. Juos vertino ekspertų komisija: pirmininkas Gediminas Karalius, pavaduotojas Rytis Mikulionis ir komisijos nariai Algirdas Žebrauskas, Gintautas Lukošaitis, Irena Vingrienė, Giedrė Mendoza-Herrera, Vytenis Rudokas, Virginijus Kinčinaitis, Algimantas Jukna. Darbų recenzentai – architektas Audrys Karalius, skulptorius Leonas Pivoriūnas.

Komisijos išvada buvo aiški: nė vienas darbas nesurinko daugiau nustatyto kritinio balų skaičiaus, todėl konkursas laikomas neįvykusiu.

L. Indrašaitė-Lamauskienė apgailestavo, kad konkurse nedalyvavo monumentalistai, galbūt tai viena priežasčių, kodėl nė vienas kūrinys nebuvo paskelbtas nugalėtoju.

„Skulptoriai vis dar neatsigauna po Vilniaus Lukiškių aikštės. Nenori dalyvauti tokiuose konkursuose, kurie yra slapti. Dėl to kitais metais, jeigu būsime pakviesti toliau vykdyti šį projektą, siūlysime, kad konkursas būtų atviras, jog būtų renkamos komandos, joms keliamos užduotys ir konkrečiai per 2–3 etapus būtų įvykdyti projektai, pageidautini miesto žmonių ir pačios kūrybinės bendruomenės“, – sakė konkurso administratorė.

 Daugiausia diskusijų kilo dėl siūlomo Vyčio, bet galiausiai sutarta, kad šiandien tai yra pernelyg kontroversiškai vertinamas simbolis.

Kėlė griežtus reikalavimus

Prisikėlimo aikštės architektas, konkurso ekspertų komisijos narys V. Rudokas sakė, kad nors konkursas laikomas neįvykusiu, dabar bent jau žinoma, kokių kūrinių aikštėje būti negali. „Neigiamame dalyke visada yra didelių pliusų“, – kalbėjo jis.

Anot jo, procesai buvo išanalizuoti pakankamai nuodugniai. Tiesiog atsitiko taip, kad neatsirado nė vieno kūrinio, kurį būtų galima statyti aikštėje: „Mano požiūris buvo iš karto aiškus, kategoriškas, ir tam yra labai konkrečių priežasčių.“

Komisijos nario aiškinimu, kiekvienas konkursui pateiktas darbas turėjo savų pliusų ir minusų. Du darbai buvo tarsi jau kažkur matyti. Tai nėra blogai, bet vis tiek yra kartojimas to, kas jau sukurta. Kito darbo – perforuotos kolonos – idėja architektui pasirodė intriguojanti, bet jai kažko pritrūko, be to, neatsakė į iškeltus paminklinimo, realizavimo, techninius klausimus.

Dar vienas darbas, jo nuomone, buvo jau iš dalies pasenęs, todėl taip pat netiko.

Daugiausia diskusijų kilo dėl siūlomo Vyčio, bet galiausiai sutarta, kad šiandien tai yra pernelyg kontroversiškai vertinamas simbolis.

„Diskusijas reikėtų pradėti nuo to, ar tai Vytis, ar tai raitelis, ar dar kažkas, nes heraldinio ženklo perkėlimas į erdvinį modelį yra pernelyg problemiškas ir iki šiandien aš nelabai esu girdėjęs, kad kas nors būtų atsakęs, ar gali būti toks dalykas. Šis darbas turėjo tam tikrų pliusų ir iš principo galėjo būti geras sprendimas, bet uždavinys buvo užvaldyti visą erdvę. Šitų dalykų pritrūko, ir pats savo menine išvaizda buvo toks „garbanotas“, – šitaip apie vieną iš siūlytų kūrinių atsiliepė V. Rudokas.

Architekto teigimu, reikėtų suvokti, kad projekto idėjos konkurso uždavinys yra daugiaplanis. Čia sprendžiamas ne tik meninis uždavinys, šiuo atveju kaip skulptūros, simbolio, paminklo, įprasminančio kažkokias idėjas, tai yra ir aikštės ansamblio užbaigimo klausimas.

„Mums reikia užbaigti teisingai sutvarkyti aikštės erdvę, ir tas paminklas šiame komplekse turi dirbti kaip akcentas. Jam reikia tam tikros jėgos, kuri užvaldytų erdves ir mes suvoktume, jog tai yra užbaigta erdvė“, – kodėl konkurso darbams buvo keliami griežti reikalavimai, paaiškino architektas.

Baigdamas jis dar kartą pabrėžė, kaip svarbu, kad paminklas „Tautos laisvei“ atitiktų šią sąvoką ir nebūtų tik kažkoks senų laikų atspindys: „Laisvė yra susitarimo klausimas. Todėl aš ir gretinu ansamblio užbaigimo uždavinį ir sakau, tai gal užtenka lokalios formos, kuri sakytų, kad čia ir yra laisvė, įsivaizduokime, ką norime. Reikia lokalios, paprastos formos, kad kiekvienas joje matytų, ką nori, o ne kažką konkretaus, pavyzdžiui, partizaną su automatu.“