G. Nausėda prašo didesnių NATO oro gynybos pajėgumų Lietuvai
Papildyta 16.49

Bombonešis „McDonnell Douglas F/A-18 Hornet“
Bombonešis „McDonnell Douglas F/A-18 Hornet“
  © SCANPIX
BNS
2019-06-14 16:11

Su NATO vadovu Jensu Stoltenbergu penktadienį kalbėjęs išrinktasis prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad Lietuvai reikia daugiau oro gynybos pajėgumų.

Būsimasis šalies vadovas ir NATO generalinis sekretorius kalbėjosi telefonu, BNS pranešė G. Nausėdos atstovas spaudai Aistis Zabarauskas.

„Mes sakėme, kad oro gynyba yra svarbi ir mes norėtume jos daugiau“, – sakė A. Zabarauskas.

Oro gynyba yra viena silpniausių Baltijos šalių vietų karine prasme.

Lietuva, Latvija ir Estija neturi savo naikintuvų, todėl Aljanso šalys regione vykdo oro policijos misiją. Baltijos šalys prašo, kad esant poreikiui ji būtų pertvarkoma į oro gynybos misiją – tai reikštų, kad Baltijos valstybėse budintys naikintuvai krizės atveju galėtų vykdyti kovines užduotis.

Lietuva turi trumpo nuotolio ir perka vidutinio nuotolio oro gynybos sistemas, bet kol kas negali įpirkti ilgojo nuotolio raketų, tokių kaip „Patriot“, galinčių numušti orlaivius ar balistines raketas.

A. Zabarauskas teigė, kad išrinktasis prezidentas su NATO vadovu aptarė ir kitus Aljanso darbotvarkės klausimus – gynybos finansavimą, NATO stiprinimo strategiją, operacijas ir misijas užsienyje, planuojamą viršūnių susitikimą gruodžio 3–4 d.

„NATO generalinis sekretorius akcentavo svarbą finansavimo įsipareigojimų vykdymui, kad Lietuva išlaikytų 2 proc. bendrojo vidaus produkto, skiriamo gynybai“, – sakė G. Nausėdos atstovas.

„Išrinktasis prezidentas kalbėjo apie atgrasymo politikos stiprinimą ir mūsų kaip priimančios šalies įsipareigojimus, priimant atvykstančias sąjungininkų pajėgas“, – pridūrė jis.

G. Nausėda ir J. Stoltenbergas taip pat aptarė NATO paramą rytinėms partnerėms, sakė A. Zabarauskas.

Po pokalbio išrinktasis prezidentas feisbuke parašė iš J. Stoltenbergo išgirdęs, kad „Lietuva yra svarbi ir vertinama sąjungininkė, pavyzdingai vykdanti sutartus Aljanso įsipareigojimus“.

„Pasakiau, kad mes gerai suprantame vienas kitą ne tik dėl to, kad esame sąjungininkai, bet ir dėl to, kad abu – ekonomistai. Dar vienas bendras vardiklis, padedantis sklandžiai susikalbėti“, – teigė būsimasis šalies vadovas.

G. Nausėdos inauguracija vyks liepos 12 d.


Gitanas Nausėda

Gitanas Nausėda© Paulius Peleckis / Fotobankas

Lietuva, Latvija ir Estija neturi savo naikintuvų, todėl Aljanso šalys regione vykdo oro policijos misiją. Baltijos šalys prašo, kad esant poreikiui ji būtų pertvarkoma į oro gynybos misiją – tai reikštų, kad Baltijos valstybėse budintys naikintuvai krizės atveju galėtų vykdyti kovines užduotis.

Lietuva turi trumpo nuotolio ir perka vidutinio nuotolio oro gynybos sistemas, bet kol kas negali įpirkti ilgojo nuotolio raketų, tokių kaip „Patriot“, galinčių numušti orlaivius ar balistines raketas.

A. Zabarauskas teigė, kad išrinktasis prezidentas su NATO vadovu aptarė kitus Aljanso darbotvarkės klausimus – gynybos finansavimą, NATO stiprinimo strategiją, operacijas ir misijas užsienyje, planuojamą viršūnių susitikimą gruodžio 3 – 4 dienomis.

„NATO generalinis sekretorius akcentavo svarbą finansavimo įsipareigojimų vykdymui, kad Lietuva išlaikytų 2 proc. bendrojo vidaus produkto, skiriamo gynybai“, – sakė G. Nausėdos atstovas.

„Išrinktasis prezidentas kalbėjo apie atgrasymo politikos stiprinimą ir mūsų kaip priimančios šalies įsipareigojimus, priimant atvykstančias sąjungininkų pajėgas“, – pridūrė jis.

G. Nausėda ir J. Stoltenbergas taip pat aptarė NATO paramą rytinėms partnerėms, sakė A. Zabarauskas.

G. Nausėdos inauguracija vyks liepos 12 dieną.

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama.