Kaip atrodys Rusija po V. Putino?

Vladimiras Putinas
Vladimiras Putinas
  © SCANPIX
Alfa.lt
2019-06-13 14:37

Nuo pat Krymo aneksijos 2014 m. Vladimiro Putino Rusija tapo vienu nuspėjamiausių ir stabiliausių pasaulio režimų – kategoriška autoritarinė valdžia, sustiprinta represijų ir palankumo savoje valstybėje mišinio. Todėl smalsu, kokia šalis bus po dabartinio jos lyderio pasitraukimo 2024 m.

Portalas „Bloomberg“ aptarė Laisvosios Rusijos Fondo, esančio JAV ir besidominčio Rusijos politinėmis perspektyvomis, išleistą tyrimą, kurį atliekant bandyta atspėti, kaip Rusija atrodys 2030 m. Nors tyrimą atlikę ekspertai neslepia, kad jų nuomonės daugeliu klausimų išsiskiria, dėl kai kurių Rusijos ateities scenarijų jie pasiekė konsensusą.

Rusija vis dar bus priklausoma nuo energetinių išteklių. Nors šalyje nuolat kalbama apie poreikį tapti nepriklausomiems nuo naftos ir dujų eksporto, vien tik 2017 m. šių prekių eksportas sudarė 40 proc. viso biudžeto pajamų. 2000 m. šis santykis tebuvo 25 proc. Tačiau toks prekybos modelis susidurs su galimais iššūkiais dėl vis augančios elektrinių automobilių rinkos, augančios pasaulinės gamtinių dujų konkurencijos ir vis mažėjančios anglies, trečios pagal dydį eksportuojamos prekės, paklausos pasaulyje. Nors tyrimo autoriai nemano, kad priklausomybė nuo energetinių išteklių bus pažabota, jie nenumato, kad Rusija patirs energetinę krizę iki 2024 m. Tačiau pastebima, kad jei naftos kaina nukris žemiau 30 dolerių už barelį ir laikysis kurį laiką, Vakarų skirtos sankcijos būsimam režimui gali būti jau nepakeliamos.

Rusija vis stipriau panirs į Kinijos įtaką. Artimas bendradarbiavimas tarp valstybių tik stiprės, Rusijai tiekiant savo partnerei naudinguosius išteklius, o Kinijai – pramonines prekes. Abiejų valstybių karinė kooperacija turėtų tik stiprėti, siekiant susivienyti prieš numanomą JAV grėsmę. Todėl tyrime pateikiamas labiausiai tikėtinas variantas, kad Rusija taps Kinijos satelitine valstybe, taip sustiprinant bendrą karinę galią, bet galiausiai leidžiant vidinei vartojimo rinkai visiškai integruotis vienai į kitą. Tiek Vakarų sankcijos, tiek pastaroji JAV konfrontacija su Pekinu leidžia laikyti šį ateities modelį realiu, nepaisant šios sąjungos nepopuliarumo tarp Rusijos gyventojų.

Daugiau jokių brangių karinių intervencijų, tačiau egzistuoja grėsmė Baltarusijai ir Kazachstanui. Nė vienas tyrimą atlikęs ekspertas nesitiki, kad Rusija gali pradėti karinę intervenciją Baltijos valstybėse, tačiau Baltarusija gali būti visai patrauklus ir visuomenės palaikomas taikinys, ypač jei V. Putinas nori išlikti valdžioje kaip jungtinės valstybės vadovas ir po 2024 m. Iš kitos pusės, lyderystės pokyčiai Kazachstane irgi gali kelti grėsmę Rusijai. Jei jos kaimynė nuspręs vis labiau artėti link Turkijos ar Kinijos, Maskva gali netekti vieno iš pagrindinių saugumo garantų. Todėl tyrimo autoriai spėja, kad Baltarusija ir Kazachstanas gali būti realiausi Rusijos kišimosi taikiniai, nes šalis dar nėra tinkamai įvertinusi savo realios karinės galios ir bijotų veltis į didesnius konfliktus. Pastarosios pergalės Ukrainoje ir Sirijoje pasiektos prieš silpnesnius priešus, pati Rusijos kariuomenė yra per menkai finansuojama, o galimą pralaimėjimą visuomenė priimtų labai neigiamai.

Jokio elito sukilimo. Šioje srityje autorių požiūriai išsiskiria stipriausiai. Kai kurie tikisi vis didesnio nepaklusnumo Maskvai iš regionų, o kiti nusiteikę pesimistiškiau. Būtent pastarieji mano, kad dabartiniai politiniai žaidėjai, nuo verslininkų iki kariuomenės, yra per daug investavę į status quo palaikymą, kad sukiltų. Šalyje, kurioje 2004 m. 70 proc. visos ekonominės produkcijos pagamindavo privatus verslas, o šiuo metu tie 70 proc. yra pagaminami valstybinių įmonių, viskas, pradedant nuo daržovių iki mašinų, ateina iš centralizuotų šaltinių. Nė vienas iš ekspertų nemano, kad Vakarų sankcijos turės kokios nors įtakos suskaldant interesų grupes ir skatinant jas sukilti, nes Rusijos režimas yra puikiausiai apsaugotas nuo perversmų – kariuomenę valdo V. Putino žmonės.

Taigi, bendras vaizdas toks: Rusijoje yra brandi, stabili sistema, pasiruošusi lengvai pereiti nuo V. Putino iki kito lyderio. Anot tyrimo autorių, Vakarams būtų geriausia, jei vis dar autoritarinė ir centralizuota Rusija nuspręstų dėl savo interesų atsisakyti kategoriškos pozicijos, atsitrauktų nuo savo rytinės Ukrainos projekto ir nustotų sėti sumaištį per propagandą ir kiberterorizmą Vakaruose.

V. Putinas per savo valdymo laikotarpį sugebėjo pakeisti Rusiją taip stipriai, kad žmonės, gyvenę 1990-aisiais, jos nė neatpažintų. Jo bandymai pakeisti ūmią ir iškraipytą sistemą atvedė prie nepajudinamai stabilaus režimo, kuris sugeba sujungti baimės ir korupcijos motyvus.