K. Mažeikos bandymuose pertvarkyti miškų pardavimo taisykles pagal stambiųjų verslininkų norus STT įžvelgė korupcijos užuomazgų

Kęstutis Mažeika
Kęstutis Mažeika

Vos prieš du mėnesius savo pareigas pradėjęs eiti aplinkos ministras Kęstutis Mažeika aktyviai kibo į darbus ir užsimojo pertvarkyti medienos iš valstybinių miškų pardavimo taisykles.

Tačiau vienas pirmųjų ministro blynų išėjo gerokai prisvilęs – Aplinkos ministerijos Vyriausybei pateiktą nutarimo projektą medienos rinkos dalyviai įvertino kaip pataikavimą stambiesiems rinkos žaidėjams, Europos Teisės departamentas nurodė, kad ministerijos pasiūlymai neatitinka ES teisės aktų reikalavimų, o Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) padarė išvadą, kad K. Mažeikos komandos parengtas projektas turi korupcinių užuomazgų.

Miškų pardavimo taisykles tobulino nuo 2017 m.

Tobulinti valstybės miškuose pagamintos medienos taisykles Vyriausybė Aplinkos ministerijai pavedė dar 2017 m. lapkričio mėnesį. 2018 m. balandį ministerijoje šiuo tikslu buvo sudaryta darbo grupė, kuri spalio 30 d. patvirtino savo išvadas ir pateikė aplinkos ministrui savo pasiūlymus dėl prekybos valstybiniuose miškuose pagaminta žaliavine mediena ir miško kirtimo liekanomis tvarkos tobulinimo.

Remiantis šiais pasiūlymais, taip pat atsižvelgiant į gautus medienos perdirbėjų pasiūlymus buvo parengta nauja 2017 m. lapkritį priimto Vyriausybės nutarimo „Dėl Prekybos valstybiniuose miškuose pagaminta žaliavine mediena ir miško kirtimo liekanomis tvarkos aprašo patvirtinimo“ redakcija. 2019 m. kovo 1 d. Aplinkos ministerija pateikė projektą Vyriausybei. Tuo metu ministerijai laikinai vadovavo energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas.

Naujajame projekte buvo patikslinti ilgalaikėms ir pusmetinėms sutartims sudaryti skiriamos medienos kiekiai, pradiniai aukciono įnašai, patobulinta aukcionų tvarka, sutrumpinti pakartotinių aukcionų terminai, siekiant išvengti piktnaudžiavimų, nustatyta, kad kaina juose gali būti mažinama ne 20, o tik 10 proc.

Vyriausybės kanceliarijoje 2019 m. kovo 26 d. vykusiame tarpinstituciniame pasitarime Aplinkos ministerijai pavesta organizuoti papildomas konsultacijas su socialiniais partneriais. Tokios konsultacijos, ministru jau tapus K. Mažeikai, įvyko gegužės 7 d.

Aplinkos ministerijoje vykusiame susitikime dalyvavo ministerijos atstovai ir pats K. Mažeika, VĮ Valstybinių miškų urėdijos, aukcionus organizuojančios įmonės „Baltpool“, Lietuvos medienos pramonės įmonių asociacijos „Lietuvos mediena“, Medienos perdirbėjų asociacijos, Medienos prekybos asociacijos, Vakarų Lietuvos medienos perdirbėjų ir eksportuotojų asociacijos atstovai.

Gegužės 8 d. visiems susitikimo dalyviams ministerijos Gamtos apsaugos ir miškų politikos grupės patarėjas Donatas Vaikasas išsiuntė susitikime aptartą ir suderintą prekybos mediena tvarkos aprašo projektą, kuris iš esmės nedaug skyrėsi nuo to, kurį ministerija kovo mėnesį buvo pateikusi Vyriausybei. Tiesa, buvo vėl grįžta prie pasiūlymo pakartotiniuose aukcionuose kainą mažinti 20 proc.

Ministras išgirdo verslininkų pasiūlymus dėl „palankaus“ sprendimo?

Tačiau po kelių dienų naujasis ministras persigalvojo.

„Po poros savaičių gavome projektą ir pamatėme, kad jis iš esmės pakeistas didžiųjų perdirbėjų naudai“, – pasakojo Medienos prekybos asociacijos direktorius Egidijus Kontrimavičius.

„Taip ir nesupratome, kam buvo reikalingas tas susitikimas ministerijoje, kam buvo reikalingi tie derinimai, jei po to nežinia kas viską pakeitė“, – stebėjosi jis.

Pasirodo, Vyriausybei pateiktas projektas buvo papildytas naujomis nuostatomis, kurios pirmenybę dalyvauti medienos aukcionuose suteikia įmonėms, per pastaruosius 3 kalendorinius metus medienos gaminiams gaminti panaudojusioms ne mažiau kaip 80 proc. įsigytos medienos ir kuriose ne mažiau kaip 5 darbuotojai yra susiję su medienos gamyba.

Pasak E. Kontrimavičiaus, šie pasiūlymai nėra nauji, o jų iniciatorė jau anksčiau buvo asociacija „Lietuvos mediena“ ir jų atstovas Raimundas Beinortas.

„Jie dar nuo A. Brazausko laikų daro tą patį. Kai tik pasikeičia valdžia, jie su savo šitais pasiūlymais eina pas juos. Anksčiau nepavykdavo, o dabar nuėjo pas naują ministrą ir pasisekė“, – sakė E. Kontrimavičius.

Pasak jo, jei ir dabar nepavyks, po liepos 12 d., jei pasikeis Vyriausybė, šie pasiūlymai ir vėl bus teikiami.

Šiuos E. Kontrimavičiaus žodžius patvirtina viename iš didžiųjų Lietuvos portalų „Partnerio turinio“ skiltyje pasirodęs užsakytas straipsnis apie neišnaudojamas valstybės miškų galimybes. Jame „Lietuvos medienos“ vadovas R. Beinortas teigia, kad situacija Lietuvos medienos rinkoje galėtų pasikeisti ir kad „tam tereikia palankaus Vyriausybės sprendimo“.

R. Beinortas apmokėtame tekste nurodė ir tai, koks tas sprendimas turėtų būti: „Vyriausybė turi patvirtinti žaliavinės medienos ir kirtimo liekanų pardavimo iš valstybinių miškų tvarkos aprašą. Šis aprašas numato, kad mediena iš valstybinių miškų bus parduodama dviem ratais: pirmajame rate galės dalyvauti tik įmonės, perdirbančios žaliavą į gaminius, o antrajame rate šios medienos įsigyti galės ir perpardavimu užsiimančios įmonės.“

Tiesa, pats K. Mažeika neigia bendravęs su stambiaisiais medienos perdirbėjais ir gavęs iš jų kokių nors prašymų dėl Vyriausybės nutarimo projekto.

Ministerijos redakcijai atsiųstuose atsakymuose nurodoma, kad „pastaruoju metu ministras nei medžiojo, nei žvejojo su minėtų įmonių atstovais. Tad nebuvo prašymų dėl palankesnių sąlygų sudarymo“.

STT išvada griežta: projektas palankus interesų grupėms

Nors aplinkos ministras K. Mažeika R. Beinorto nurodymus, panašu, vis dėlto išgirdo, kitoms valstybės institucijoms toks verslininkų ir ministro tarpusavio supratimas nepasirodė labai patrauklus.

STT savo išvadoje dėl ministerijos parengto projekto nurodė, kad jo nuostatos „gali būti naudingos atskiroms interesų grupėms“ ir „sudaryti sąlygas medieną įsigyjančių asmenų nesąžiningam elgesiui“.

STT išvadoje abejojama pasiūlymu leisti mažinti pradinę medienos kainą aukcione 20 proc., keliami klausimai dėl pradinių įnašų dydžių bei reikalavimų aukciono dalyviams.

Išvadoje nurodoma, jog reikalavimas, kad pirkėjai perdirbtų 80 proc. medienos, neužtikrintų siekio, kad mediena nebūtų eksportuojama, nes 20 proc. įsigytos medienos būtų galima perparduoti, o atsižvelgiant į nustatytus ribojimus – galbūt už didesnę kainą.

STT sukritikavo ir siūlymą nustatyti aukciono dalyvių tinkamumą pagal jo veiklą per pastaruosius trejus kalendorinius metus.

„Kadangi vykdant medienos pardavimą vertinama tik asmens veikla per pastarųjų trejų metų laikotarpį, o įsigyjamos medienos kiekiai neribojami, per atitinkamą laikotarpį palyginti mažus medienos kiekius pirkę ir dalį jos panaudoję medienos gaminiams gaminti asmenys (taip užsitikrinę galimybę dalyvauti aukcionuose) gali siekti pasielgti nesąžiningai ir perpardavimui nupirkti itin didelius medienos kiekius, pavyzdžiui, taip pasielgti gali nusprendę iš medienos perdirbimo rinkos pasitraukti ketinantys asmenys“, – teigiama STT išvadoje.

Joje taip pat nurodoma, kad neaišku, kaip bus nustatoma, kad medienos gaminiams gaminti buvo faktiškai panaudoti konkretūs medienos kiekiai ir kad šia nuostata galima piktnaudžiauti nurodant gamybai faktiškai panaudotos medienos kiekių neatitinkančius duomenis.

„Atsižvelgdami į išdėstytas pastabas, manome, kad Projektu atskiroms interesų grupėms sudaromos išskirtinės veiklos sąlygos, ir atkreipiame dėmesį, kad Specialiųjų tyrimų tarnyba ne kartą yra pateikusi nuomonę, kad reguliuojant žaliavinės medienos pardavimą visiems asmenims, kurių veikla susijusi su žaliavinės medienos įsigijimu, turėtų būti taikomos vienodos žaliavinės medienos įsigijimo sąlygos“, – konstatuojama išvadoje.

Teisės departamentas: projektas riboja laisvą prekių judėjimą ir diskriminuoja

Kritiškai K. Mažeikos ir R. Beinorto susiklausymą įvertino ir Europos Teisės departamento prie Teisingumo ministerijos specialistai.

Jų pateiktose pastabose pirmiausia nurodoma, kad nustatyti aukciono dalyvių kriterijus Vyriausybės nutarimu negalima.

„Primename, kad Konstitucinis Teismas, aiškindamas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnį, ne kartą yra konstatavęs, kad ūkinės veiklos laivės ribojimai galimi, kai jie nustatomi įstatymu“, – teigiama departamento išvadoje.

Joje taip pat pabrėžiama, kad projekte aptariami socialinės ir ekonominės naudos kriterijai riboja ūkio subjektų, galinčių įsigyti žaliavinę medieną ilgalaikių sutarčių pagrindais, ratą, suteikiant konkurencinį pranašumą kriterijus atitinkantiems verslininkams, ir kad toks ribojimas nėra pagrįstas objektyviomis priežastimis.

Be to, pasak departamento specialistų, papildomu reikalavimu pirkėjams dėl darbo vietų ribojamas laisvas prekių judėjimas vidaus rinkoje.

„Projekto 13.2 punktu reikalaujama, kad darbo vietos būtų kuriamos Lietuvoje. Tai yra akivaizdus reikalavimas įsisteigti Lietuvoje, kuris turi atgrasomąjį poveikį ir apsunkina galimybes pasinaudoti laisve įsigyti prekes“, – nurodoma išvadoje.

Teisės departamentas taip pat pabrėžė, kad, „Konkurencijos Tarybos nuomone, konkurencijos principų atžvilgiu siekis užtikrinti medienos pramonės interesų tenkinimą valstybei parduodant valstybinių miškų medieną savaime lemia kitų medienos pirkėjų diskriminavimą“. Pasak departamento specialistų, iš anksto nesuderinus prioritetinės medienos pardavimo tvarkos su Europos Komisija, egzistuoja rizika, kad tokia tvarka gali būti pripažinta neleidžiama valstybės pagalba.

Ministro blaškymasis užšaldė rinką

Kol K. Mažeika iš įvairių institucijų renka neigiamus atsiliepimus apie į Vyriausybės nutarimo projektą įrašytus R. Beinorto pasiūlymus, medienos pardavimo iš valstybinių miškų rinka išgyvena letargo būseną.

„Urėdijose jau turėjo būti paskelbti aukcionai, dabar jie atšaukti. Miškuose pilna medienos, o jos nusipirkti nėra galimybės“, – teigė E.Kontrimavičius.

Pasak jo, naujo ministro nuostata yra ta, kad aukcionai bus pradėti rengti tik patvirtinus naujas taisykles.

„Dabar panašu, kad geriausiu atveju tai bus liepos gale arba rugpjūtį, o tai reiškia, kad prarandame labai daug laiko, o valstybė praranda pinigus“, – sakė Medienos prekybos asociacijos direktorius.