Atsakydami į miestiečių protestus Panevėžio aplinkosaugininkai ieškos iškritusių iš medžių paukščių pėdsakų

Dėl paukščių perėjimo metu kertamų medžių panevėžiečiai surengė protestą.
Dėl paukščių perėjimo metu kertamų medžių panevėžiečiai surengė protestą.
  © M. Garuckas

Į Panevėžį paaiškinti situacijos dėl aikštėje jos atrinktų kirsti medžių atvykusi mokslininkė neslėpė, jog netikėta buvo protestuotojų gretose išvysti Žaliųjų partijos atstovų.

Pasitiko piketuotojai

„Kiek teko susidurti su įvairių miestų patirtimis, Panevėžio Laisvės aikštės atnaujinimo projektas yra pavyzdinis, nes nėra paprasta išauginti naują medį išsaugant senus“, – pabrėžė viena principingiausių šalyje dendrologių laikoma Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Miško ir ekologijos fakulteto docentė dr. Lina Straigytė.

„Man labai gaila, kad žalieji žiūri savęs, kelia kažkokius savo politinius interesus neįsigilindami į esmę, kad pats projektas tikrai geras. Panašu, kad čia vyksta politiniai žaidimai“, – po apsilankymo miesto tarybos posėdyje teigė dr. L. Straigytė.

Į jį skubėjusius politikus vakar pasitiko piketuototojai, iškėlę plakatus: „Nesielkite arogantiškai su paukščiais, medžiais ir panevėžiečiais“, „Aš dar mažas, padėk man“, „Išsaugokime gamtą praeities kartoms“.

Tarybos nariai – Žaliųjų partijos atstovai Gema Umbrasienė, Mantas Leliukas, konservatorė Indiana Grigienė – ir buvo šio piketo „Medžių ir paukščių naikinimui mieste – ne“ organizatoriai.

Ragina ieškoti lėšų seniems medžiams

Palaikyti opozicijos atstovų surengtos akcijos atvyko ir trys organizacijos „Gyvas miškas“ atstovės.

„Dabar vyksta labai daug kirtimų įvairiuose miestuose, matome daugmaž visuose projektuose tas pačias problemas“, – „Sekundei“ kalbėjo „Gyvo miško“ atstovė Austė Juozapaitytė.

Visuomenininkė kaltino Panevėžio savivaldybę, jog kertant Laisvės aikštėje dendrologų nurodytus medžius nesaugoma biologinė įvairovė ir taip pažeidžiamas Želdynų įstatymas, taip pat esą nusižengta Gyvūnų gerovės įstatymui, nes iškirtus medžius sunaikinti paukščių namai.

„Daug pasmerktų kirsti medžių, kuriuos būtų galima išsaugoti. Projektas nėra sukurtas visuomenės poreikiams patenkinti. Kai specialistai pasako, kad medžiai yra blogos būklės, savivaldybės galėtų imtis priemonių ir skirti finansavimą jiems išsaugoti. Čia nenoras ieškoti sprendinių“, – teigė A. Juozapaitytė.

 O įsiaudrinus atsiranda emocinis ausų užgulimas, kai nebegebama išgirsti, kas sakoma.
– L. Straigytė

Rekonstruojamos Laisvės aikštės želdinių inventorizaciją atlikę mokslininkai dendrologai nustatė, kad iš 140 čia vešinčių medžių dėl prastos būklės neišvengiamai reikia šalinti 25. Iki piketo spėta iškirsti, pasak A. Juozapaitytės, 15. Piketuotojai reikalavo stabdyti kirtimus. „Gyvo miško“ atstovės nuomone, net ir prastos būklės sergančius medžius savivaldybė turėtų ne kirsti, o skirti finansavimą jiems prižiūrėti.

„Panevėžys galėtų būti pavyzdys Lietuvoje, kaip seni medžiai prižiūrimi. Projektas turėtų būti daromas iš kitos pusės – taikantis prie esamų medžių, o ne žiūrint, kurie jam trukdo“, – kalbėjo visuomenininkė.

Kirto netinkamu laiku

Medžių būklę vertinusi dr. L. Straigytė tarybos posėdyje pabrėžė, jog Panevėžio Laisvės aikštės projektas yra pavyzdinis.

„Atlikta situacijos analizė, įvertinta aikštės želdinių būklė. Pagal Želdynų įstatymą blogos būklės medžiai turi būti kitokiais pakeisti. Tie 25 medžiai neturėjo perspektyvos“, – tvirtino mokslininkė.

Ji pripažino, jog dėl prastos būklės kirsti būtų galima aikštėje ir kita tiek medžių, tačiau pusę jų ryžosi palikti tikėdamasi, kad šie atlaikys dar 20 metų.

„Palikau savo sąžinei“, – teigė docentė.

Piketuotojų atstovų siūlymai savivaldybei ieškoti lėšų Laisvės aikštės sergančių medžių priežiūrai dendrologei pasirodė keisti.

Anot jos, tokius medžius, kokie kertami Laisvės aikštėje, būtų galima palikti, jei jie augtų kur nors parke, nuošalioje vietoje, bet ne prie pagrindinių takų, kur praeina tokie srautai žmonių.

„Aš taip pat dalyvauju tarptautinėse konferencijose ir važinėju po Europą. Nėra nesaugių medžių viešosiose vietose, nes ten tokios baudos“, – teigė mokslininkė.


Medžių būklę vertinusi dr. L. Straigytė tarybos posėdyje pabrėžė, jog Panevėžio Laisvės aikštės projektas yra pavyzdinis. M. Garucko nuotr.

Dr. L. Straigytės teigimu, vietoje iškirstų prastos būklės 25 medžių atsodinus keliskart daugiau naujų ir įvairių rūšių želdinių, miestas tik išloš – jaunas medis, pasak mokslininkės, ekologiškai daug efektyvesnis už seną. Tokio atsinaujinimo, jos nuomone, nenorėtų mažuma panevėžiečių.

Dr. L. Straigytė svarsto, kad audra Panevėžyje kilo, nes medžiams kirsti pasirinktas jautriausias laikas, kai jie patys gražiausi.

„O įsiaudrinus atsiranda emocinis ausų užgulimas, kai nebegebama išgirsti, kas sakoma. Man ir pačiai nemalonu matyti, kai kertami žydintys medžiai. Emociškai tai atrodo skaudžiai. Kitu metų laiku medis būtų nukirstas kitaip. Operacijos irgi niekas nedaro viešai“, – pripažino mokslininkė.

Kirtimų nestabdo

Į Panevėžio tarybos posėdį atvykusi kraštovaizdžio architektė VDU docentė dr. Aurelija Lozuraitienė pabrėžė, jog nė negali kilti abejonių, kad dendrologų atrinktus 25 prastos būklės medžius Laisvės aikštėje būtina kirsti. Ji irgi mano, kad dėl to kilusio ažiotažo būtų buvę galima išvengti, jei medkirčiai aikštėje būtų darbavęsi bent jau žiemą.

 Žmonės žino, kad medžiai suserga ir pasensta, bet apie svarbiausios miesto aikštės želdinių būklę turėjote informuoti vėliausiai žiemą.
– G. Umbrasienė

Visgi A. Lozuraitienė taip pat pripažino protestuotojų iniciatyvoje įžvelgianti politinį prieskonį.

„Aiškiai justi, kad tai yra opozicijos inicijuotas renginys. Manau, tai neturėtų turėti įtakos pagrindiniams projekto sprendiniams. Kirtimai dėl medžių būklės neturėtų būti stabdomi“, – „Sekundei“ kalbėjo mokslininkė.

Dar dalis medžių Laisvės aikštės rekonstrukcijos projekte pažymėti kaip „pageidautina šalinti“. Ar ir jie bus kertami, kraštovaizdžio architektė teigė kol kas negalinti atsakyti.

„Mes stengsimės koreguoti projektą pagal patikslintą topografinę nuotrauką, kas yra būtina darbo projekte, ir matysime“, – teigė A. Lozuraitienė.

Mokslininkė pabrėžė, kad atsakomybę už projekto sėkmę visgi prisiima ne protestuotojai, o visa jo komanda.

Ieškos liudininkų

Nors teisės aktai riboja medžių kirtimo laiką tik ūkiniuose miškuose, kur tokia procedūra draudžiama nuo balandžio 1-osios iki birželio 15-osios, aplinkos ministro rekomendacija siūlo ir miestams tuo laiku, kol peri paukščiai, susilaikyti nuo tokių veiksmų.

Antradienį aikštėje iškirtus dalį medžių, socialiniuose tinkluose pasirodė paukščių ir jų mažylių, esą netekusių namų, nuotraukų.

„Žmonės žino, kad medžiai suserga ir pasensta, bet apie svarbiausios miesto aikštės želdinių būklę turėjote informuoti vėliausiai žiemą ir būtinus kirtimus įvykdyti vėliau žiemą arba šiemet vėliau, bet tikrai ne dabar, kai miestiečiai su ašaromis rinko nuo žemės vos apsiplunksnavusius ir pasmerktus mirčiai paukštelius“, – tarybos posėdyje kalbėjo opozicijos atstovė G. Umbrasienė.

Savivaldybė teigia, jog aplinkosaugininkai ieškos iškritusius paukščius mačiusių liudininkų, kad galėtų tiksliau išsiaiškinti situaciją. Jei paaiškės, kad padaryta žala gamtai, atsakomybę turės prisiimti rangovas.

Kirtimo darbus vykdę rangovai teigia, jog kertamus medžius apžiūrėjo ir lizdų juose nerado, vienintelis inkilas buvo nukabintas ir grąžintas jį pakabinusiam žmogui.

Savivaldybė aiškino kitu laiku negalėjusi medžių kirsti dėl projekto terminų. Su konkursą aikštei atnaujinti laimėjusiu Panevėžio statybos trestu savivaldybė sutartį pasirašė tik kovo pabaigoje, o projektas privalo būti užbaigtas iki 2020 m. pabaigos.