Klaipėdos RATC: komunalinių atliekų sąvartynuose gali nelikti

Klaipėdos RATC
Klaipėdos RATC
  © Bendrovės nuotr.
alfa.lt
2019-05-28 11:02

Lietuvos kelyje į „Zero Waste“ („jokių šiukšlių“) politiką dar nemažai kliūčių.

Tik nedidelė dalis gyventojų ne tik rūšiuoja atliekas, bet ir stengiasi, kad jų susidarytų mažiau. Tai yra atsisako perteklinio vartojimo ir renkasi produktus galvodami ir apie jų įpakavimą, ir apie tai, ar eksploatacinio ciklo pabaigoje jie galės būti perdirbti ir darkart panaudoti, kad kuo ilgiau būtų išlaikyta pridėtinė gaminių vertė.

Mūsų valstybė dar tik mokosi sąmoningumo, tad atliekų kalnai ir Europos Komisijos reikalavimas joms tvarkyti taikyti žiedinės ekonomikos principus lieka regioninių atliekų tvarkymo centrų rūpestis.

Atliekas paversti žaliavomis

ES atliekų tvarkymo taisyklėse numatyta, kad 2025 m. turi būti perdirbama 55 proc. komunalinių atliekų, 2030 m. – 60 proc., iki 2035 m. reikės išmokti tvarkytis taip, kad darkart panaudota būtų 65 proc. komunalinių atliekų, o į sąvartynus patektų ne daugiau nei 10 proc. komunalinių atliekų. Strategų dėmesys jau skiriamas ir dar didesniam iššūkiui – pasiekti, kad į sąvartynus nepatektų nė tona komunalinių atliekų („Zero Landfill“), užtikrinant, jog vieno gamintojo atliekos taptų kito gamintojo žaliavomis.

Sprendžiant iš skaičių, arčiausiai šio tikslo šiandien yra Klaipėdos ir Telšių regiono atliekų tvarkymo centrai. Nors visoje Lietuvoje į sąvartynus vidutiniškai patenka beveik trečdalis komunalinių atliekų, Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras (RATC) skelbia 2018-aisiais taip pašalinęs tik 7,5 proc. atliekų. Didžiąja dalimi tai lėmė atliekų deginimas – iš jėgainės „Fortum Klaipėda“ į Klaipėdos RATC šlako pavidalu atkeliauja keliskart sumažėjęs atliekų kiekis. Bet šlako šalinimas sąvartyne nėra baigtinis problemos sprendimas ir nėra maksimalus atliekų tvarkytojų siekiamas rezultatas. Galvojant apie žiedinę ekonomiką, tuos maždaug 200 kilogramų šlako – atliekas su įvairiomis metalo ir kitomis priemaišomis, kurios lieka sudeginus toną komunalinių šiukšlių, anot Klaipėdos RATC ekologinės infrastruktūros skyriaus viršininkės Ramunės Šličienės, dera darkart apdoroti, kad tai taptų keliams tiesti ar kitiems poreikiams naudotina medžiaga. Taip, kaip daro ir kitos Europos valstybės. Šlako panaudojimas priklauso ne tik nuo cheminės sudėties, bet ir frakcijos, tad iš jo reikia ne tik ištraukti metalus, bet ir jį susmulkinti, paversti biria struktūra.


Klaipėdos RATC

Klaipėdos RATC© Bendrovės nuotr.

Trūksta tik šlako panaudojimo metodikos

Klaipėdos RATC, kurį laiką eksperimentinius šlako apdorojimo darbus vykdęs tiesiog ant sąvartyno kaupo, šiuo metu atlieka parengiamuosius darbus šalia Dumpių regioninio sąvartyno suplanuotos specialios sudegintų atliekų šlako ir didžiųjų atliekų apdorojimo aikštelės statybai.

Tai būtina aplinkosauginiu požiūriu, paaiškino R. Šličienė, – į sąvartyno kaupą atliekos gali būti tik šalinamos, tad Klaipėdos RATC leidimą papildomai veiklai gavo tik su sąlyga, kad įsirengs specialią aikštelę. Jos statybai, beje, bus naudojamas ir laikinai sąvartyne saugomas apdorotasis šlakas. Pasiūlyti apdoroto šlako kitiems galimiems naudotojams Klaipėdos RATC negali, kol nesulaukė Susisiekimo ministerijos antrus metus rengiamos metodikos dėl apdoroto šlako pritaikymo statybų ar civilinėje inžinerijoje.

„Šiuo metu galioja tik aplinkos ministro įsakymas, kuris reglamentuoja cheminį užterštumą. Jei laboratorinis tyrimas patvirtina, kad medžiagoje jis neviršytas, medžiagą galima naudoti. Bet kur, kokiuose, tarkim, kelio sankasos sluoksniuose, kokiuose produktuose – neaišku. Reikia metodikos, galbūt STR, kad naudotojams nekiltų klausimų – net į kelius negalime bet ko berti, – komentavo R. Šličienė. – Kol metodikos nėra, realizuoti savo išvalomos medžiagos negalime.“

Technologinis tolesnio šlako panaudojimo procesas baigiamas, kai apdorotas jis pabrandinamas ir atliekami laboratoriniai tyrimai. KRATC savo medžiagą tyrimams siunčia į Vokietiją, aiškinasi ne tik konkrečios partijos savybes, bet ir sezoniškumo įtaką šlako sudėčiai. „Visa tai yra papildomos išlaidos, ir šiandien, kol atliekos deginamos tik Klaipėdoje, – mūsų vienų galvos skausmas. Bet tikimės, kad ateityje tie tyrimai bus reikalingi bei naudingi ir kitiems atliekų tvarkytojams siekiant to geidžiamo nulio – nešalinimo sąvartynuose ir antrinio medžiagų panaudojimo“, – sakė R. Šličienė.

„Kalbant apie nulinį šalinimą reiktų atskirti du atliekų srautus, – papildė Klaipėdos RATC direktorius Šarūnas Reikalas. – Vienas – komunalinės atliekos, kurių daugumą sudaro gyventojų išmetamos šiukšlės. O kitas – komercinės atliekos, kurias iš gamybos, statybos ir kitų sektorių atgabena verslininkai. Tvarkant komunalines atliekas mūsų tikslas yra nulinis šalinimas, ir jis realus. Su komercinėmis, ypač statybinėmis atliekomis, taip lengva nebus. Jas išrūšiuoti ir perdirbti sudėtinga, tad čia dar ilgai bus ką veikti, ieškant racionaliausių sprendimų. Naudosimės ES fondų parama ir tikėsimės teisės aktų stabilumo.“

Klaipėdiečių šiandien atliekamų darbų nauda neabejoja ir Lietuvos regioninių atliekų tvarkymo centrų asociacijos prezidentas Algirdas Reipas. „Juo blogesnes atliekas degini, kuo jos mažiau kaloringos, tuo daugiau lieka mineralinės dalies – šlako. Ir tam tikrai reikia ieškoti sprendimo, – sakė A. Reipas. – Matėme šlaką naudojant Olandijoje, Vokietijoje, daugelyje kitų šalių, tačiau pas mus tie gaminiai buvo nesertifikuoti, išrūšiuotos frakcijos neturėjo jokių savo savybių aprašų ir konstrukcinių galimybių įvardijimo, tad Klaipėdos RATC šiandien kuria mokslą, kartu su mokslininkais dirbdamas ir rengdamas reikalavimus medžiagoms, atitikties sertifikatus ir jų naudojimo rekomendacijas. Bus atliktas didžiulis darbas, ir jo vaisiais naudosis visi, kurie ateityje apdoros šlaką.“

Į Klaipėdos RATC iš „Fortum Klaipėdos“ per metus atkeliauja apie 70 tūkst. tonų šlako.

Perdirbs ir didžiąsias atliekas

Su šlako aikštele bus įrengiama ir didžiųjų atliekų perdirbimo vieta iš gyventojų surenkamiems nebenaudojamiems baldams, medinėms durims, langų rėmams ir kitoms didžiosioms atliekoms (jų per metus susidaro iki 15 tūkst. tonų) tvarkyti. Ir tai bus dar vienas sprendimas, kaip planuoja Klaipėdos RATC administracija, leisiantis gyventojams nepajusti nuo 2020 m. drastiškai, nuo 5 iki 27,51 euro už toną, didinamo „sąvartyno mokesčio“, kuris kitu atveju neišvengiamai išaugintų rinkliavos mokestį ir gyventojams, ir komerciniams sąvartyno klientams.


Klaipėdos RATC

Klaipėdos RATC© Bendrovės nuotr.

„Rinkliava už komunalines atliekas yra sudėtinis mokestis, apimantis atliekų surinkimą, logistiką, mechaninį rūšiavimą, deponavimą, deginimą, perdirbimą ir kt., – aiškino Klaipėdos RATC direktoriaus pavaduotojas Šarūnas Jonas Tamulis. – Vertindami esamą atliekų kiekį ir technologijas, kurias jau turime ar artimiausiu metu įdiegsime, prognozuojame, kad iki 2021 m. pavyktų išlaikyti tą patį rinkliavos mokestį Klaipėdos miesto gyventojams, koks yra dabar. Bet tai bus įmanoma tik tuo atveju, jei šalyje nesikeis teisės aktai, reglamentuojantys darbo užmokesčio, valstybinių ar kitų su atliekų tvarkymu susijusių mokesčių didėjimą.“

„Vietine rinkliava apmokestintos dviejų tipų atliekos iš gyventojų: mišrios komunalinės atliekos – tai, ką žmonės meta į konteinerius, o mes apdorojame gamykloje, ištraukiame antrines žaliavas ir po to vežame į „Fortum“ deginti, taip pat žaliosios atliekos, iš kurių gaminamas kompostas, o baldai yra ta trečia grupė, kuri kol kas vežama šalinti į sąvartyną. Jeigu bus susidorota ir su šia paskutine atlieka, į sąvartyną nebebus šalinama visiškai jokių komunalinių atliekų, – komentavo Klaipėdos RATC Ekologinės infrastruktūros skyriaus viršininkė. – Iš surinktų baldų išėmus tai, kas dar gali būti realizuojama ir teikti naudą – stiklą ir metalą, – likusią susmulkintą masę, neatsiradus kitų perdirbėjų, galima panaudoti šilumos ar elektros energijai gauti tiesiog sudeginant toje pat „Fortum Lietuvos“ gamykloje.“

Darbus maždaug 5 hektarų sklype tikimasi baigti iki šių metų pabaigos. Planuojama, kad aikštelę įrengti kainuos apie 1,8 mln. eurų. Visa suma investuojama iš Klaipėdos RATC sukauptų ir pasiskolintų lėšų.

Paskutinis rūšiavimas – perplaunant

Prie regioninio sąvartyno, mechaninio rūšiavimo gamyklos ir specialiosios aikštelės ieškoma vietos ir dar vienam atliekų tvarkymo įrankiui. Klaipėdos RATC jau renkasi vadinamąjį atliekų plovimo įrenginį, kur sumaltos atliekos bus perplaunamos uždarame vandens rezervuare. „Rūšiuojant mechaniškai, inertinėse atliekose lieka apie 15 proc. smulkios frakcijos: sėklų, žolės, smulkių plastiko gabaliukų ir pan. Panaudojus šių atliekų separavimo įrenginį, vandeniu visos lengvos plaukiančios smulkios frakcijos atliekos bus išplaunamos ir išvežamos sudeginti, o sunkioji likusi dalis – smėlis, žemės ir stiklo šukės – liks tinkama žaliava sąvartyno kaupui perdengti ar kitaip panaudoti“, – technologinius atliekų plovimo pranašumus aiškino Klaipėdos RATC Mechaninio rūšiavimo skyriaus viršininkas Raimundas Mockus. 

Norint pasirinkti tinkamiausią įrenginį, pirmiausia paimti mineralinių atliekų mėginiai, kurie irgi tiriami laboratorijoje Vokietijoje. „Technologija visur panaši, bet našumas, eiga skiriasi, – kitose valstybėse jau naudojamus įrenginius įvertino R. Mockus. – Aišku tik tai, kad perplauti verta visas išrūšiuotas ir šalinti sąvartyne liekančias atliekas.“