27 balsai už Europą: „Ibisos skandalas“ Austrijoje

Proeuropietiškas protestas Austrijoje
Proeuropietiškas protestas Austrijoje
  © SCANPIX

Barbara Coudenhove-Kalergi yra Austrijos dienraščio „Der Standard“ skiltininkė. Šis straipsnis yra dalis projekto „27 balsai už Europą“ (27 Voices for Europe), kurį koordinuoja VoxEurop.eu.

Neseniai įvykęs skandalas privertė kraštutinių dešiniųjų lyderį Heizą Christianą Strache atsistatydinti, šalies kanclerį Sebastianą Kurzą – šaukti išankstinius rinkimus. Taip pat turėjo dramatiškų pasekmių Europos Parlamento (EP) rinkimų kampanijai.

Likus tik savaitei iki Europos rinkimų numesta politinė bomba sprogo Austrijos vyriausybėje. Ji sudraskė centro dešinės valdančiąją koaliciją ir privertė šaukti naujus rinkimus. Vokietijos naujienų portalai „Der Spiegel“ ir „Süddeutsche Zeitung“ išplatino vaizdo įrašą, kuriame vicekancleris ir Austrijos kraštutinės dešinės Laisvės partijos vadovas (FPÖ) H. Strache Ibisoje esančioje viloje derasi su moterimi, vaidinusia Rusijos oligarcho dukterėčią.

Mainais už milžiniškas pinigų sumas, kurios būtų investuojamos Austrijoje, H. Strache, būdamas labai girtas, žadėjo „perbrangintas“ valstybines sutartis. Jis taip pat siūlė savo galimam partneriui nusipirkti didžiausią Austrijos dienraštį „Kronenzeitung“, kuris galėtų paremti jo partiją. „Mes atleisime porą žmonių, o tada atvesime porą savų, – įraše girdėti jo siūlymas. – Padarysime kaip Orbanas.“ Vengrijos lyderis Viktoras Orbanas, vietinių oligarchų padedamas, sugebėjo gauti visą Vengrijos viešosios medijos kontrolę.


Heinzas Christianas Strachė

Heinzas Christianas Strachė© SCANPIX

Šis „Ibisos skandalas“ sukrėtė visą valstybę. Tūkstančiai žmonių rinkosi priešais vyriausybės pastatą Vienoje, reikalaudami nutraukti kraštutinės dešinės partijos dalyvavimą valdančiojoje koalicijoje. Korservatorių kancleris S. Kurzas neturėjo jokio kito pasirinkimo, kaip sutikti su vicekanclerio, kuris jaunystėje yra dalyvavęs ne vienose neonacių karo žaidynėse, atsistatydinimu ir tokiu būdu nutraukti koaliciją su FPÖ. „Jau gana“, – teigė kancleris, turėdamas omenyje gausybę incidentų, susijusių su FPÖ atstovų nuolatiniais rasistiniais pareiškimais ir savęs gretinimą su neonacių grupėmis.

EP FPÖ priklauso Tautų ir laisvės Europos frakcijai – blokui, kuriam priklauso ir Matteo Salvinio Lega bei Marine Le Pen Marine Le Pen’s Rassemblement National. Kaip ir prancūzų ir italų kolegos, FPÖ yra draugiška su Vladimiru Putinu ir net yra pasirašiusi bendradarbiavimo susitarimą su Rusijos prezidento partija „Vieningoji Rusija“. H. Strache kartu su savo kolegomis taip pat dažnai lankosi pas V. Orbaną, kurio Fidesz partijos nariai vis dar formaliai yra Europos liaudies partijos (EPP) nariai, nors jų narystė ir sustabdyta.


Austrijos kancleris S. Kurzas

Austrijos kancleris S. Kurzas© SCANPIX

Artėjant ES rinkimams, ÖVP yra absoliutus lyderis. Ši partija, kitaip vadinama juodaisiais, tradiciškai yra laikoma verslininkų, ūkininkų ir regionuose gyvenančių katalikiškų pažiūrų žmonių judėjimu. 2016 m., būdamas tik 30-ies, S. Kurzas su savo bendražygiais perėmė šios partijos valdymą, pakeitė jos spalvą iš kleriškosios juodos į ryškaus turkio ir staigiai laimėjo rinkimus su pažadais apie atsinaujinimą ir reformas, suvienijant pajėgas su dešiniaisiais FPÖ vietoje savo ilgalaikių partnerių socialdemokratų (SPÖ). Dėl šios priežasties nuo to laiko šalis gan stipriai pasuko į dešinę.

Anksčiau buvę gerbiami, socialdemokratai dabar grumiasi su FPÖ dėl antrosios vietos reitinguose, kol šalies žalieji ar liberalieji Neos gauna mažiau nei 10 proc. Dešimtmečius krikščionys demokratai ir socialdemokratai valdė Austriją, dažniausiai formuodami didžiąsias koalicijas. Pokyčiai prasidėjo 2015 m., kai Austriją pasiekė dideli pabėgėlių srautai. Šis įvykis suskaldė valstybę. Kai kurie darbininkai, anksčiau buvę socialdemokratų elektorato pagrindu, išsigando galimos naujakurių iš svečių šalių konkurencijos darbo rinkoje, prabalsavo už „mėlynuosius“, o ne „raudonuosius“ (mėlynoji rugiagėlė buvo slaptas nacių partijos simbolis jos draudimo laikotarpiu). Nėra stebėtina, kad migracijos klausimas – vienas pagrindinių EP rinkimų kampanijose, tačiau „Ibisos skandalas“ stipriai dėmesį nukreipė kita linkme. FPÖ, buvusi unikalaus stiliaus patriotiška partija, pasirodė kaip grupuotė, gebanti savo tėvynę parduoti Rusijos oligarchui.

Rinkimų kampanija Austrijoje panaši į kitose Europos šalyse vykstančias politines kovas. Tradicinį konfliktą tarp dešinės ir kairės daugeliu atvejų pakeitė konfliktas tarp naujosios populistinės dešinės ir likusio politinio spektro. Tačiau vienas dalykas yra aiškus: šių metų rinkimai tikrai bus įdomūs.

27 balsai už Europą: „Ibisos skandalas“ Austrijoje

Proeuropietiškas protestas Austrijoje