Savivaldybės ir verslo karas dėl Profsąjungų rūmų: teisme paaiškėjo, kiek rūmai išties verti

Profsajungų rūmai
Profsajungų rūmai
  © Edvard Blaževič

Tarp Vilniaus miesto savivaldybės ir verslininkų jau kelerius metus tęsiasi kova dėl ant Tauro kalno stovinčių Profsąjungų rūmų, turėjusių virsti Tautos namais, o dabar galinčių tapti Nacionaline koncertų sale. Užsispyrę savininkai pusvelčiui pastato atiduoti nenori, savivaldybė permokėti taip pat nesiruošia. Galiausiai svarstykles į vieną pusę pakreipti teks teismui.

2023 m. ant Tauro kalno turėtų iškilti naujas pastatas, o Profsąjungų rūmus planuojama pradėti griauti šiemet. 2018 m. lapkritį rūmai ir žemės sklypas, ant kurio jie pastatyti, buvo perimti visuomenės poreikiams. Tačiau buvusiems sklypo savininkams iki šiol nėra sumokėta dėl kilusio ginčo – Vilniaus miesto savivaldybė, iš pradžių norėjusi mokėti mažiau nei 4 mln. eurų, dabar perimtą turtą vertina 5,996 mln. eurų, turtą valdančios bendrovės „VIPC Vilnius“ ir „Donseta“ norėtų gauti dvigubai daugiau – 12,14 mln. eurų.

Turto vertę nustatė teismo ekspertizė

Verslui ir valdžiai jau kelerius metus nesusitariant dėl Profsąjungų rūmų ir sklypo vertės, savivaldybė kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą, prašydama leisti perimti nekilnojamąjį turtą ir kartu nustatyti kompensaciją, kurią už šį turtą reikėtų sumokėti.

Savivaldybė už rūmus ir žemę norėtų sumokėti beveik 6 mln. eurų, tačiau teismo atlikta ekspertizė parodė, kad tikroji Profsąjungų rūmų vertė galėtų būti kažkur per vidurį tarp verslo ir savivaldybės nurodomų skaičių – apie 9 mln. eurų ar daugiau.

Trečiadienį Vilniaus apygardos teisme buvo išnagrinėtas savivaldybės ieškinys, paaiškėjo, kad iš pradžių daugiau nei 12 mln. eurų prašę verslininkai sutiko nuleisti kartelę – pastarųjų atstovas Nedas Šilaika teigė sutinkantis su teismo ekspertizės akte nurodytomis išvadomis ir prašė pagal jas nustatyti turto vertę.

Teisininkas taip pat teigė, kad Profsąjungų rūmus valdančiam verslui institucijos darė spaudimą. „Turėjome labai agresyvią poziciją iš visuomenės institucijų, kad nebus galima nieko daryti, kad bus ribojama, draudžiama bet kokia veikla“, – sakė N. Šilaika. Dėl to, anot advokato, turto savininkui kilo kliūčių norint realizuoti turtą.

Teisme savivaldybės ir verslininkų pozicijos dėl to, kaip reikėtų vertinti turtą, išsiskyrė – anot verslo atstovo N. Šilaikos, 2014 m. balandžio 24 d. savivaldybė užsakė turto vertinimą, buvo turbūt tiksliausiai nustatyta turto vertė. Profsąjungų rūmai tuo metu buvo įvertinti net 41,9 mln. litų (12,13 mln. eurų).

Tačiau savivaldybės Teisės departamento specialistė Laura Narkevičiūtė teigė, kad pastarasis vertinimas yra pasenęs, remiantis teisės aktais ir įstatymais, privalu atsižvelgti į turto vertę tuo metu, kai šis buvo paimtas visuomenės poreikiams – per ketverius metus turtas galėjo gerokai nuvertėti.

Sprendimą dėl istorinio pastato vertės teisėja Laima Gerasickinienė turėtų paskelbti birželio 10 d. Tačiau jis įsiteisėtų tik po mėnesio, jei nebūtų apskųstas apeliacinei instancijai. Jei skundai būtų pateikti, sprendimas galutinai įsigaliotų tik jį dar kartą peržiūrėjus.

Nežinomi savininkai ir keistos rokiruotės

Ne vienerius metus vykstančios derybos tarp verslo ir savivaldybės su laiku įgavo ir skandalingą atspalvį – faktinių Profsąjungų rūmų valdytojų iki šiol negalima tiksliai įvardyti, o bandymai perimti rūmus už visą bendrovių prašomą kainą, kai Vilniaus meras buvo Artūras Zuokas, kėlė klausimų dėl verslininkų ir politikų ryšių. Įdomiai atrodo ir vienintelės oficialios Profsąjungų rūmų savininkės „VIPC Vilnius“ akcijų rokiruotės tarp dviejų bendrovių, vedančių į užsienį.

Prieš teismui leidus perimti visuomenės poreikiams Profsąjungų rūmai priklausė bendrovei „VIPC Vilnius“. Pastaroji anksčiau bankrutavo, tačiau, valstybei perėmus Profsąjungų rūmus, nutraukė bankrotą ir atnaujino veiklą.

Tokį prašymą Registrų centrui pateikė „VIPC Vilnius“ akcininkės, bendrovės „Veikmė“ ir „Donseta“.

Pastaroji bendrovė anksčiau valdė beveik visas „VIPC Vilnius“ akcijas, vėliau jas perleido Kipre registruotai bendrovei „Velmark Investment Limited“. Šios dvi bendrovės kelerius metus vis viena kitai perleidžia turimas „VIPC Vilnius“ akcijas.

Kaip Alfa.lt rašė anksčiau, iš „VIPC Vilnius“ akcininkų-kreditorių susideda visa skirtingų bendrovių schema, vedanti į Nyderlandus ir Kiprą, o galiausiai grįžtanti į Lietuvą. Bendrovės valdymas buvo perleistas, vėliau vėl grąžintas dviem juridiniams asmenims – lietuviškai bendrovei „Veikmė“, kuriai teko 35 proc. bendrovės akcijų, ir „Velmark Investment Limited“, kuriai teko likę 65 proc. Šiuo metu pastarosios akcijos vėl sugrąžintos „Donsetai“.

„Velmark Investment Limited“ savininkės yra kelios taip pat Kipre registruotos bendrovės, iš kurių viena – „Lewben Management Ltd.“ – glaudžiai susijusi su Lietuvoje veikiančia kompanijų grupe „Lewben Group“. Pastarosios valdybos pirmininkas Vilius Kavaliauskas buvo vienas iš trijų „VIPC Vilnius“ valdybos narių, o anksčiau jam priklausė dalis Kipre registruotos „Lewben Management Ltd.“.

Tarptautinei grupei „Lewben Group“ taip pat priklauso „Lewben Wealth“, savo klientams teikianti pačias įvairiausias turto valdymo paslaugas ir taip pat turinti „galų“, vedančių į Kiprą: Alfa.lt pasiteiravus Registrų centro, kas valdo Vilniaus centre įkurtą „Lewben Wealth“, paaiškėjo, kad vienintelis akcininkas yra būtent Kipre registruota bendrovė „Lewben Bacca Holdings Limited“, kurios direktoriumi nurodomas lietuvis Gediminas Burba – taip pat vienas iš „Lewben Wealth“ vadovų ir bendrovės „Lewben Cyprus“ direktorius. Alfa.lt žiniomis, pastarosios kompanijos gijos galiausiai visgi veda į Lietuvoje įkurtą „Lewben Wealth“.

Iš šios schemos matyti, kad „Lewben Group“ valdybos pirmininkas, „VIPC Vilnius“ valdybos narys ir esamas ar buvęs dalies į Kiprą vedančių bendrovių akcininkas V. Kavaliauskas – vienas iš realiausių kandidatų būti tikruoju Profsąjungų rūmų šeimininku ar bent jau žmogumi, žinančiu, kokie fiziniai asmenys stovi visos šios bendrovių grandinės pabaigoje. Tačiau jau anksčiau verslininkas teigė visgi negalintis atsakyti į klausimą, kas yra faktiniai Profsąjungų rūmų savininkai.

Visi „galai“ – Kipre

Šiuo metu vėl pagrindine „VIPC Vilnius“ akcininke tapusi „Donseta“ – paslaptinga bendrovė; veiklos pradžioje ji įregistruota viename Architektų gatvės daugiabučio bute, turėjo tik vieną darbuotoją, o jos apyvarta nesiekė nė 5 tūkst. eurų.

Vienintelis bendrovės savininkas ir akcininkas – Nyderlandų Karalystėje veikianti bendrovė „Stichting Administratiekantoor ValMan“, o ji taip pat veda į mokesčių rojumi vadinamą Kiprą. „Kadangi įmonė, valdanti UAB „Donseta“ akcininkus, yra registruota Kipre, negalime pasakyti, koks fizinis asmuo valdo šios įmonės akcijas“, – Alfa.lt teigė valstybės įmonės Registrų centras atstovai, pasiteiravus apie „Donsetos“ savininkus.

Valstybinės reikšmės objektas – po ketverių metų

Anot savivaldybės atstovės Neringos Kolkaitės, teismas 2018 m. spalio 29 d. nutartimi leido ant Tauro kalno esantį pastatą registruoti valstybės vardu ir pradėti naudoti visuomenės poreikiams įgyvendinti numatytiems tikslams.

Savivaldybė jau nutarė pradėti griauti Profsąjungų rūmus, darbams numatyta 1,9 mln. eurų. Planuojama pastatą nugriauti iki metų pabaigos.

2021-aisiais planuojama pradėti Nacionalinės koncertų salės statybas, darbus ketinama pabaigti 2023 m. Preliminari statinio vertė – 42 mln. eurų.

Savivaldybės ir verslo karas dėl Profsąjungų rūmų: teisme paaiškėjo, kiek rūmai išties verti

Profsajungų rūmai
+1