Klaipėda norėtų naujo stadiono, tačiau iš kur būtų galima gauti 43 mln. eurų – dar neaišku

Senajam uostamiesčio stadionui – kone 100 metų
Senajam uostamiesčio stadionui – kone 100 metų
  © Vakarų ekspresas

Optimistiškiems regioninio futbolo stadiono Klaipėdoje statybos planams teks pereiti per naujos miesto administracijos filtrą

Kol kauniečiai platina jau išardyto senojo S. Dariaus ir S. Girėno stadiono griaučių vaizdus ir žada netrukus iškilsiant naują futbolo šventovę, o vilniečiai vis dar suka akis nuo nacionaline gėda tapusio nacionalinio stadiono griuvėsių, į lenktynes bando įsiveržti Klaipėda.

Uostamiesčio savivaldybės administracija dar 2018-ųjų vasarą ėmėsi regioninio statinio projekto – tikėjosi iki 2020 m. užbaigti techninį projektą, o iki 2024 m. – ir paties objekto, kuriam planuota rasti 43 mln. eurų sieksiančių investicijų, statybas.

Atliktos galimybių studijos parodė, jog apie 30 mln. eurų pareikalaus vien stadiono, kurį numatyta projektuoti pagal UEFA IV kategorijos reikalavimus ir jame įrengti bent 8–10 tūkst. vietų žiūrovams, statybos, dar keliolika milijonų eurų reikėtų skirti likusiai sporto komplekso infrastruktūrai įrengti: lengvosios atletikos aikštynui, dengtam sporto salių kompleksui ir keliui, vedančiam link stadiono, nutiesti. Planuojama, kad naujas Klaipėdos stadionas turėtų būti įrengtas miesto pakraštyje, šiaurės rytinėje jo dalyje, netoli Jakų žiedo.

Ar geri žodžiai virs pinigais?

Trečiai kadencijai išrinktas Klaipėdos miesto meras Vytautas Grubliauskas pagaliau suspurdėjusį stadiono projektą vertino pozityviai – naujus krepšinio areną ir baseiną jau turinčiame mieste futbolo aikštės trūksta, nes 1927 m. pastatytas centrinis uostamiesčio stadionas neatitinka nė menkiausių šių dienų kriterijų. Ten sportuojančių žmonių ramybę drumsčia ir per ilgus metus išsiplėtęs Klaipėdos uostas – visai greta futbolo aikštės kraunama nafta, driekiasi geležinkelis ir vyksta kiti intensyvūs uosto darbai.

Vis dėlto praėjusios kadencijos opozicija nuo pat pradžių į valdžios užmačias žvelgė atsargiai – labiausiai jai užkliuvo neaiškios savivaldybės administracijos kalbos apie galimus stadiono finansavimo šaltinius, aiškumo nesuteikė ir pats V. Grubliauskas. „Tegul negąsdina tai, kad dar neaiškūs visi finansavimo šaltiniai. Matydamas palaikymo ženklus tiek iš valstybės, tiek iš regioninių savivaldybių, manau, kad tikrai rasime galimybių, kaip tuos iššūkius suvaldyti“, – ambicingai, tačiau nekonkrečiai apie stadiono projekto reikalus kalbėjo miesto meras.

Laukia naujos valdžios pozicijos

Dar daugiau nežinomybės atsirado po kovą įvykusių savivaldybių tarybų rinkimų, kurie virto dar sunkesniu inkaru projektui. Nors savivaldybės administracijos direktorius Saulius Budinas vos prieš pusmetį tikino, kad architektūrinis konkursas galėtų būti baigtas 2019 m. viduryje, dabar jau aišku, kad tai tikrai neįvyks.

„Dar nesame paskelbę konkurso, – pripažino Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Ekonomikos ir strategijos departamento direktorius Ričardas Zulcas. – Po rinkimų pasikeitė miesto valdžia, o kol nėra koalicinės programos ir tolesnio veiksmų plano, nelabai galiu ką nors komentuoti. Sunku pasakyti, kaip toliau bus realizuojamas projektas, nes nežinau, kokių planų turės pasikeitusi valdžia.“

Kol stadiono projektą peržiūrės nauji valdantieji, klaipėdiečiai gali pasidžiaugti, kad dar turi komandą, galėsiančią žaisti kada nors iškilsiančiame statinyje. Didelių problemų purtytą miesto futbolo simbolį –„Atlanto“ klubą – teisininkas Vidas Adomaitis prikėlė išplėšęs iš ilgamečio savininko Vacio Lekevičiaus rankų. Tad dabar miestiečiams lieka laukti, kol savivaldybės kabinetuose bus prikelti ir grandioziniai stadiono statybų planai.