Seimas pažeidė Konstitucijoje apibrėžtą žodžio laisvę

Konstitucinis teismas
Konstitucinis teismas
  © Tomas Urbelionis / Fotobankas
BNS
2019-05-16 18:15

Konstitucinis Teismas (KT) ketvirtadienį paskelbė, kad Seimas pažeidė pagrindinį šalies įstatymą, kai sudarė komisiją nacionalinio transliuotojo LRT veiklai tirti.

Anot teismo, sprendimas sudaryti tyrimo komisiją prieštaravo Konstitucijos straipsniui, ginančiam žodžio laisvę ir LRT nepriklausomumą nuo politikų.

KT pirmininkas Dainius Žalimas teigė, kad nacionalinio transliuotojo veiklą „turi kontroliuoti tokios valstybės institucijos ar pareigūnai, kurie veikia nepriklausomai nuo politinės valdžios“.

Pasak jo, tai galėtų būti, pavyzdžiui, Valstybės kontrolė ar nepriklausomos įstaigos, prižiūrinčios žiniasklaidos veiklą.

„Negali būti sudaromos tokios Seimo laikinosios tyrimo komisijos, kurioms būtų pavesta atlikti tyrimą, kuriuo būtų sudarytos prielaidos perimti Konstitucijoje arba įstatymuose įtvirtintų valstybės institucijų įgaliojimus atlikti nacionalinio visuomeninio transliuotojo išorinę kontorlę“, – sakė D. Žalimas.

Konstitucinio Teismo vadovas pabrėžė, kad Seimas galėtų sudaryti tyrimo komisiją dėl LRT, jeigu iškiltų valstybinės svarbos su grėsme transliuotoju susijęs klausimas, taip pat jeigu kitos institucijos nustatytų pažeidimus, kuriuos būtų verta tirti parlamentarams.

Jis tvirtino, kad nors Seimas turi vykdyti parlamentinę LRT kontrolę kaip visos tautos atstovybė, ji turi būti daroma laikantis aiškių taisyklių, nes „Seimas savo prigimtimi yra politinė institucija, kurios sprendimuose atsispindi daugumos valia ir kurio sprendimai grindžiami politiniais susitarimais ir kompromisais“.

2018 metų pradžioje sudaryta Seimo komisija LRT finansinei ir ūkinei veiklai tirti konstatavo atskleidusi viešųjų pirkimų pažeidimų, padarytų dirbant ankstesniems visuomeninio transliuotojo vadovams.

Tuo pačiu ji pateikė rekomendacijas keisti LRT valdymo modelį – siūlyta steigti naują LRT valdybą, koreguoti tarybos narių skyrimo tvarką, trumpinti tarybos narių kadenciją nuo šešerių iki penkerių metų ir panašiai.

Pernai gruodį Seimas šių išvadų nepatvirtino. Opozicija sakė, kad valdantieji nori politizuoti ir užvaldyti nacionalinį transliuotoją.


Ramūnas Karbauskis

Ramūnas Karbauskis© Greta Skaraitienė / Fotobankas

R. Karbauskis sprendimo nesureikšmina

„Tas sprendimas neturi jokios faktinės prasmės, nes tas tyrimas buvo nutrauktas, o įstatymo projektas su šita išvada neturi neko bendro“, – BNS sakė R. Karbauskis.

R. Karbauskis tvirtino, jog Seimo komisijos nustatytas negeroves LRT pripažino net naujoji visuomeninio transliuotojo vadovybė, o pavedus atlikti tyrimą „jokia institucija nebūtų galėjusi gauti tų dokumentų, nes ten buvo valstybė valstybėje“.

„Dabartinė administracija LRT pripažįsta, kad tai, kas konstatuota šitos komisijos, yra tiesa, tai yra buvo betvarkė ir daugelis dalykų nebuvo daroma, kas turėjo būt daroma“, – teigė R. Karbauskis.

„Valstiečių“ vadovas taip pat teigė, jog po KT nutarimo neketina atsisakyti Seime svarstomo naujo LRT įstatymo, kuriuo būtų keičiama visuomeninio transliuotojo valdymo struktūra ir t. t.

Anot jo, „dėl tyrimo konstatuojamosios dalies niekas nesiginčija, visi ginčijasi dėl pasiūlymų, bet įstatymo projektas, kuris registruotas visai kitas, pasiūlymai ne tokie, kokie buvo išvadose“.

„Įstatymas turėtų praskaidrinti pačią LRT, kadangi ji išlaikoma iš mokesčių mokėtojų pinigų, skaidrumas, atvirumas turi būti absoliutus“, – tvirtino R. Karbauskis.


Monika Garbačiauskaitė-Budrienė

Monika Garbačiauskaitė-Budrienė© Edvard Blaževič

LRT vadovė: politinės institucijos neturėtų kištis į visuomeninio transliuotojo veiklą

Konstitucinio Teismo (KT) sprendimas dėl Seimo komisijos LRT veiklai tirti įrodo, kad politinės institucijos neturėtų kištis į visuomeninio transliuotojo veiklą, teigia LRT generalinė direktorė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė.

„Nutarimas svarbus tuo, kad vienareikšmiškai patvirtinta, jog politinės institucijos neturėtų kištis į visuomeninio transliuotojo veiklą – tam yra specialios nepriklausomos institucijos, veikiančios pagal specialius teisės aktus ir turinčios kontrolės funkcijas“, – savo feisbuke rašė M. Garbačiauskaitė-Budrienė.

M. Garbačiauskaitė-Budrienė teigia, kad KT sprendimą būtina įvertinti šiuo metu svarstomo LRT įstatymo naujos redakcijos projekto kontekste, kadangi projektas paruoštas remiantis Seimo komisijos išvadomis.

„Iš esmės konstatuojama, kad taryba, sudaryta iš visuomenės atstovų, yra visuomeninio transliuotojo institucinio nepriklausomumo garantas, užtikrinantis vidaus kontrolę. O išorinės kontrolės vaidmuo vienareikšmiškai atitenka nepriklausomiems nuo valdžios institucijų pareigūnams – Valstybės kontrolei, LRTK ir panašiai“, – teigia LRT vadovė.

„Į tai turi būti atsižvelgta konstruojant naująją LRT įstatymo redakciją, nes ji gimė Seimo narių nepatvirtintų ir, kaip šiandien paaiškėjo, Konstitucijai prieštaraujančios komisijos išvadų pagrindu“, – pridūrė ji.

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama.