27 balsai už Europą: ar nepasitikėjimo sukaustyti kroatai pasiduos populizmui?

Kroatijos prezidentė K. Grabar-Kitarovič ir J.-C. Juncker'is
Kroatijos prezidentė K. Grabar-Kitarovič ir J.-C. Juncker'is
  © SCANPIX

Slavenka Drakulić yra viena žinomiausių Kroatijos žurnalisčių ir novelisčių, kurios darbai feminizmo, komunizmo ir postkomunizmo tematika yra išversti į daugelį kalbų. Šis straipsnis yra dalis projekto „27 balsai už Europą“ (angl. 27 Voices for Europe), kurį koordinuoja VoxEurop.eu.

Europos Parlamento (EP) rinkimų išvakarėse grupė Europos istorikų išplatino širdį veriantį laišką, perspėjantį, kad Europos projektas yra nepataisomas ir griūva. Jie teigė, kad tautinių valstybių naratyvas, ilgą laiką dominavęs politikoje, nebėra tvarus, todėl reikia pripažinti mūsų visų pliuralizmą ir nepalikti bendros vienybės jausmo.

Kadangi daugelis politikų praleido progą pasinaudoti aplinkybėmis, Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas išsiuntė ir savo atvirą laišką Europos piliečiams, skelbdamas „Europos renesansą“ ir kovą su „nacionalizmu, kuris naudojasi žmonių pykčiu“.

Abu šie laiškai turėjo motyvuoti piliečius dalyvauti artėjančiuose EP rinkimuose. Bet ar taip atsitiks, ypač Rytų Europos šalyse narėse? Pavyzdžiui, per ankstesnius EP rinkimus 2014 m. rinkėjų aktyvumas buvo vienas mažiausių visoje ES – vos viršijo 25 proc. Dar blogesnė situacija buvo Čekijoje (18,2 proc.) ir Slovakijoje (13,05 proc.), o Lenkijoje ir Vengrijoje rezultatas buvo šiek tiek geresnis – 23,83 ir 28,89 proc. Visose šiose valstybėse rinkėjų aktyvumas buvo gerokai mažesnis nei Vakarų Europos ES narėse. Kodėl šių šalių piliečiai nėra motyvuoti balsuoti?


Kroatijos prezidentė K. Grabar-Kitarovic ir J.-C. Juncker'is

Kroatijos prezidentė K. Grabar-Kitarovic ir J.-C. Juncker'is© SCANPIX

Realybė tokia, kad labai dažnai ES yra vaizduojama kaip „policininkė“, pavyzdžiui, perspėjanti šalis nares dėl jos korupcijos, teisinės sistemos neveikimo ar kokių nors kitų netikslumų. Kai kalbama apie ES finansavimą, Kroatija yra pralaiminčiųjų pusėje dėl akivaizdžios priežasties: joje nėra pakankamai žmonių, gerai išmanančių ES finansavimo mechanizmus, todėl šalis nesugeba tinkamai pasinaudoti ES suteikiama parama. Iš kitos pusės, ES nėra populiari, nes tampa akivaizdu, kad vietoje demokratizacijos, teisės viršenybės ir antikorupcinių priemonių žemyne užtikrinimo bendrija pasirinko stabilumą ir sutinka dirbti su autoritariniais ir korumpuotais režimais.

Tačiau bet kokiu atveju šalia išorinių priežasčių yra ir vidinių, labiau psichologinių problemų. Rinkėjams tiesiog standartiškai nepatinka balsuoti, ir jie sunkiai prisiverčia eiti į rinkimus, net jei šie ir nacionaliniai. Ir tai yra pati įdomiausia situacijos dalis, nes nacionalinių rinkimų atveju gyventojai būna tiesiogiai suinteresuoti dėl savo šalies, lyginant su ES, kuri yra didelė ir psichologiškai toli. Rinkėjų aktyvumas 2016 m. parlamento rinkimuose buvo tik 52,59 proc.

Ar gali būti, kad rinkėjai yra tiesiog tingūs? Ne, tikriausiai jie nemato prasmės balsuoti. Žvelgiant iš standartinio rinkėjo, kitaip vadinamo paprastu žmogumi, perspektyvos, beveik 3 dešimtmečių potyriai tokioje demokratijoje susiveda į vieną principą: balsuosi ar ne, vis tiek tave kontroliuos ta pati ranka. Viena partija yra tokia pati kaip ir kita, nes jos visos yra prieš „paprastą žmogų“. Jos tik žada, o kai ateina į valdžią – pradeda elgtis visiškai kitaip. Jos visos meluoja ir vagia.

Tampa akivaizdu, kad nepasitikėjimas politiniu elitu ir pačia demokratija yra fenomenas, žinomas ir kitose Rytų Europos šalyse. Blogiausia, kad piliečiai iš esmės yra teisūs: nors kai kurių šalių politinės sistemos yra vadinamos demokratinėmis ir turi pagrindines demokratines institucijas, bet kokiu atveju savo galia naudojasi kaip senoji autoritarinė sistema, todėl tokiose valstybėse demokratija yra tik tuščias kiautas. 

„Eurobarometro“ duomenimis, 79 proc. Kroatijos gyventojų nepasitiki politinėmis partijomis, o 64 proc. yra nepatenkinti demokratijos veikimu šalyje. Tai ir lemia rinkėjų nenorą balsuoti, nes jie rinkimus mato kaip paprasčiausią procedūrą, kurios atlikti neprivaloma, nebent kažkas priverčia. Reikia nepamiršti, kad šiame regione demokratija niekada nebuvo tinkamai įsišaknijusi, o autoritarinė tradicija nėra taip lengvai išraunama politinėmis priemonėmis, ypač kalbant apie psichologinį faktorių. Ir tai labai gerai atspindi rinkimai.


Rinkimai Kroatijoje

Rinkimai Kroatijoje© SCANPIX

Taip pat reikia paminėti, kad daugelis buvusių socialistinių respublikų gyventojų vis dar palaiko stiprių lyderių archetipą. Demokratiniame procese reikia klausytis įvairių idėjų ir programų, pagal jas vertinti ir rinktis. Ir todėl demokratija yra paini, tačiau jei yra lyderis, kuriuo tu tiki, tau nereikia nieko daryti. Rytų Europoje Vladimiro Putino populiarumas auga, augant Viktoro Orbáno ar Jaroslavo Kačinskio palaikytojų skaičiui. Šis neliberalios demokratijos fenomenas buvo visiškai netikėtas, o blogiausia yra tai, kad tai pačios demokratijos sukurta pasekmė.

Vieną pagrindinių skirtumų tarp balsavimo Rytų ir Vakarų Europoje geriausiai iliustruoja nesena „Eurobarometro“ apklausa: daugiau nei pusė slovakų nebalsuos EP rinkimuose, nes galvoja, kad jų balsas „nieko nereikš“, o Danijoje rinkėjai įsitikinę, kad jų balsas ne tik ypač svarbus, bet ir pats balsavimas yra jų demokratinė pareiga.

Visi, kurie 1989 m. buvo įsitikinę, kad socialistinės valstybės yra pakankamai subrendusios pakeisti savo politinę sistemą, kad atsirastų ir visuomenės pokyčių, labai stipriai apsigavo. Jie neįvertino laiko faktoriaus. Sistemą galima pakeisti per naktį, tačiau ne įpročius, tradicijas ir viską, ką galime apibūdinti kaip regiono ar šalies, kaip Kroatija, mentalitetą. Sociologas Ralphas Dahrendorfas rašė, kad norint pakeisti politinę sistemą tereikia pusės metų, transformuoti ekonominę sistemą – 6 metų, o 60 metų – pakeisti visuomenę.

Todėl EP rinkimai šiose valstybėse bus ypač įdomūs. Kroatijoje bus įdomus ne tik rinkėjų aktyvumas, bet ir požiūris į vieną karščiausių šio laikmečio temų: visoje Europoje atgimstančią nacionalistinę dešinę. Ar posūkis link autoritarizmo išvis rūpi Kroatijos rinkėjams? Ar jie geriau dar labiau prisidės prie tolimesnio dešiniojo sparno įtakos didinimo ES? Jei bendrijos ateitis priklauso nuo Kroatijos ir Rytų Europos, mums nelabai pasisekė.

27 balsai už Europą: ar nepasitikėjimo sukaustyti kroatai pasiduos populizmui?

Kroatijos prezidentė K. Grabar-Kitarovič ir J.-C. Juncker'is