Į Biržų girią užklydusią mešką miškininkas lepina medumi
Tikisi, kad apsigyvens

Į Biržų girią atklydo meška.
Į Biržų girią atklydo meška.
  © „Šiaurės rytai“

Ne pirmą dieną Valstybinių miškų urėdijos vyriausiasis miškininkas, Spalviškių medžiotojų būrelio narys Juozas Šuminas kartu su Tamošiūnų girininku Rimantu Šarkanu stebi netikėtai pasirodžiusią mešką.

Ji atlapnojo į netoli J. Šumino medžiotojų bokštelio esančią jaukinimo vietą. Ten yra pripilta ne tik grūdų, bet stovi ir druskos laižykla.

Medžiotojų bokštelis yra Biržų girios viduryje, netoli Karališkių linijos.

Pirmą kartą meška šėrykloje buvo užfiksuota balandžio 27-osios naktį, 3.20 val. Išvydę jos nuotraukas miškininkai iš pradžių dar suabejojo, ar pamatytas vaizdas tikras. Tačiau įsižiūrėjus abejonių nekilo: tai buvo rudasis lokys.

J. Šuminas šeštadienio rytą skubėjo į mišką, norėdamas įamžinti meškos pėdsakus.

Palikęs savo automobilį prie kelio jis brido mišku. Sako, buvo truputį nejauku žinant, kad netoliese vaikšto didelis plėšrūnas.

Meškos pėdsakus įamžinti pavyko. Išmatavus paaiškėjo, kad jos letenos ilgis siekia apie 15 centimetrų.

Kitą kartą meška šėrykloje pasirodė šeštadienio vakarą, apie 21 val.

Dieną miškininkai kamerą nukreipė apie 10 metrų į kitą pusę. Toks bandymas pasiteisino: ji mešką užfiksavo ir sekmadienio vakarą, 22.14 val. Rudoji vaikščiojo šalia jaukinimo vietoje paliktos statinės, į kurią buvo supilti grūdai.

Apsidžiaugęs girininkas R. Šarkanas parūpino medaus. Jį planuojama palikti prie šėryklos, kad meškutė galėtų pasmaguriauti.

Vakar miškininkai skubėjo įkrauti filmavimo kameros baterijų, kad ji galėtų gyvūną ne tik nufotografuoti, bet ir nufilmuoti.

J. Šuminas mano, kad meška galėjo atklysti iš Latvijos. Šiuo metu Biržų girioje pakankamai ramu, nevykdomi kirtimai. Netoli Karališkių linijos yra mažiau kelių, tad meškai čia galėjo patikti ramybė.

Vyriausiasis miškininkas sakė girdėdavęs iš kolegų medžiotojų, kad šie matė mešką ar jos pėdsakus. Tokiais pasakojimais netikėdavo. Dabar pats įsitikino, kad meška Biržų girioje – ne fantazija, o realybė.

Meškos keliauja iš Baltarusijos per Latviją ir Estiją arba atvirkščiai. Dažniausiai pastebimos Biržų girioje.

Migruoja pro šalį

Meška – itin retai aptinkamas gyvūnas. Aplinkosaugininkų nuomone, meškos Biržų rajone ne gyvena, o tik migruoja.

Pamatę J. Šumino nufotografuotus ir išmatuotus meškos pėdsakus aplinkosaugininkai padarė išvadą, kad tai antrametis rudasis lokys. Jie po žiemos miego migruoja ir ieško laisvų vietų.

Rudosios meškos į Biržų rajoną paprastai atklysta balandžio–gegužės mėnesiais. Jos keliauja iš Baltarusijos per Latviją ir Estiją arba atvirkščiai. Dažniausiai pastebimos Biržų girioje.

„Kuo didesnė bioįvairovė, tuo smagiau. Jei meška jau kurį laiką užfiksuojama toje pačioje vietoje, vadinasi, jos niekas neišbaidė. Ji rado pašarų, gali paėsti – ko gi nepasilaikyti“, – kalbėjo gamtą mylintys žmonės. Jie spėja, kad meška vienoje vietoje gali užtrukti dvi–tris savaites.

Medžiotojai viliasi, kad meška čia ne tik užtruks, bet ir apsigyvens.

Mešką sutikus miške panikos kelti nereikia. Jos nėra agresyvios. Tačiau prie žvėrių nereikia lįsti artyn ir geriau atsargiai pasitraukti. Jei mešką gąsdinsi, ji gali pulti gindamasi.

Rudasis lokys yra labai stambus plėšrusis žinduolis. Anksčiau jis sėsliai gyveno Lietuvoje.

Meška juda nerangiai, bet prireikus gali bėgti iki 56 kilometrų per valandą.

Rudieji lokiai įrašyti į Lietuvos raudonąją knygą ir yra saugotini gyvūnai.

Matė pamiškėje

Mešką prieš dvejus metus pavasarį teko pamatyti ir Biržų rajono aplinkosaugininkui Artūrui Griškai.

Jis pasakojo, kad tądien pavakarę jis Kvetkų apylinkėse važinėjo darbo reikalais. Vienu metu išlipo iš automobilio ir ėjo Roksalės pamiškėje esančiu lauku. Staiga pastebėjo, kad iš miško, esančio maždaug už 80 metrų, kažkas išlenda. Iš pradžių dar pagalvojo, kad į palaukę išėjo šernas. Tačiau kai žvėris pasisuko ir pradėjo eiti jo link, inspektorius suprato, kad tai meška. Žvėris, priėjęs maždaug iki 50 metrų nuo A. Griškos, jį pastebėjo. Atsistojo ant dviejų kojų ir kurį laiką jį stebėjo. 

A. Griška sakė bijojęs pajudėti ir net nebandė išsitraukti mobiliojo ryšio telefono, kad mešką nufotografuotų. Sako nenorėjęs žvėries erzinti. Juo labiau kad jo automobilis buvo maždaug už 50 metrų, tad, jei meška būtų puolusi, iki jo nebūtų spėjęs nubėgti. Meška žmogų stebėjo kokias dvi minutes. Vėliau, greičiausiai nutarusi, kad šis jai nekelia jokios grėsmės, keturiomis nupėdino miško link.

Apie šį netikėtą susidūrimą A. Griška papasakojo Kvetkų medžiotojų būrelio vadovui Vaidotui Pakaušiui. Šis patvirtino, kad medžiotojai yra matę meškos pėdsakų. Prieš dvejus metus vienas medžiotojas teigė irgi tarsi matęs mešką. Įdomu tai, kad A. Griška itin retai sutinkamą žvėrį matė tame pačiame lauke, kur prieš keliasdešimt metų buvo paskutinį kartą nušauta meška.


Meška

Meška© Kęstutis Vanagas / Fotobankas

Meškų būta ir anksčiau

Pastarąjį kartą Biržų rajone meška buvo legaliai sumedžiota 1988 m. Biržų rajono Roviškėlių kaime.

Netoli esančiame Pūtelių kaime lauke akmenis rinkę žmonės meškos pėdsakus pastebėjo ir 2012 m. vasarą.

Meška 2015 m. balandžio mėnesį nufotografuota ir Meilūnų medžiotojų būrelio medžiotojo Vlado Marinsko įrengtoje šėrykloje. Lokys bene valandą vaišinosi pamiškėje įrengtoje žvėrių viliojimo vietoje paliktais kukurūzais ir grūdais.

Tą patį pavasarį žmonės rudojo lokio pėdsakų aptiko Vabalninko seniūnijos Galvokų kaimo pusėje, Šaltosios Azijos miško palaukėje.

Prieš dvejus metus rajono medžiotojai su „Šiaurės rytais“ pasidalijo savo nufilmuotos meškos nuotrauka. Meška buvo užfiksuota 2017 m. gegužės 21-osios naktį.

Šios ar kitos lepečkojės buvimą miške medžiotojai teigė stebintys jau kelintus metus. Medžiotojai nenorėjo skelbti miško pavadinimo. Tam buvo svari priežastis – į ją gali nusitaikyti brakonieriai.