„Statyk ir važiuok“ aikšteles siūloma finansuoti iš Kelių programos

Statyk ir važiuok paslaugos aikštelė
Statyk ir važiuok paslaugos aikštelė
  © Edvard Blaževič
BNS
2019-04-28 15:59

Seime svarstoma idėja, kad nemokamų „statyk ir važiuok“ tipo automobilių ir dviračių aikštelių (angl. park&ride ir bike&ride) įrengimas, Seimui pritarus, būtų finansuojamas iš Kelių programos lėšų.

Susisiekimo ministerija mano, kad tokios aikštelės padės spręsti kamščių didmiesčiuose problemas, tačiau kai kurie Seimo nariai tuo abejoja. Vieni mano, kad lėšų aikštelėms įrengti paprasčiausiai neužteks, kiti sako, kad jos bus nepaklausios.

Seimo Biudžeto ir finansų komitetas šią savaitę pritarė Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo pataisoms, leidžiančioms tokias aikšteles finansuoti iš vietinės reikšmės keliams skiriamų lėšų. Galutinį sprendimą Seimas priims gegužę.

Ministerija: aikštelės mažins kamščius

Susisiekimo ministerijos Kelių transporto ir civilinės aviacijos politikos departamento vyriausiasis patarėjas Tomas Pilukas sako, kad tokios aikštelės, skirtos automobiliui arba dviračiui palikti ir tęsti kelionę viešuoju transportu, labiausiai reikalingos prie didmiesčių.

„Skatinant miestą išlaisvinti nuo kamščių“, – sakė ministerijos atstovas komiteto posėdyje, svarstant tokių aikštelių finansavimą iš Kelių priežiūros ir plėtros programos numatančias pataisas.

Pasak jo, Vilniuje tokių parkavimo vietų jau yra.

„Tai aikštelės šalia miesto, kur gyventojai galėtų atvažiuoti su nuosavu transportu, palikti jį ten, už parkavimą susimokėję, kaip dabar Vilniuje (...), gauna teisę važiuoti viešuoju transportu“, – aiškino T. Pilukas.

Anot jo, tokiose aikštelėse verslininkai, susitarę su savivalda, galėtų nuomoti ir paspirtukus.

„Tų aikštelių patrauklumas priklauso nuo savivaldos, jeigu savivaldybės pradės taikyti, kaip daro visa Europa, politiką neįsileisti į senamiesčius privataus transporto, riboti dyzelinio transporto patekimą į miestus, tai neišvengiamai šitos aikštelės bus populiarios“, – tvirtino T. Pilukas.

Parlamentarai abejoja

Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos narė Rita Tamašunienė abejoja, ar vietinės reikšmės keliams tvarkyti skiriamų lėšų užteks šiems projektams, nes, anot jos, milijoninės lėšos išleidžiamos kelių registracijai ir kitiems darbams, finansuojamiems iš to paties šaltinio.

Konservatorius Andrius Kubilius suabejojo, ar visuose miestuose tokios aikštelės reikalingos: „Kiek čia Lietuvoje yra tų miestų, kuriuose įsivaizduojam jas... Nuo Rokiškio iki Biržų pradedant? Pasvaly įrengsime?“

„Lietuvoje yra gal du ar pustrečio miesto, Vilnius, Kaunas ir gal Klaipėda, kur aikštelių poreikis būtų aktualus dėl kamščių“, – vėliau BNS sakė jis.

A. Kubiliaus teigimu, Vilniuje tokios aikštelės nepopuliarios, nes nesutvarkytas viešasis transportas, neapribotas įvažiavimas į miesto centrą ar senamiestį.

Aikštelių populiarumas Vilniuje auga

Susisiekimo ministerija neturi duomenų, kiek Lietuvoje jau yra įrengta tokių aikštelių.

„Sunku pasakyti, nes ne visiems Lietuvos miestams jos aktualios. Žinoma tik, kad Vilniaus miesto savivaldybė įrengė tris tokio tipo aikšteles“, – BNS nurodė ministerijos Kelių ir oro transporto politikos grupės vadovas Vladislavas Kondratovičius.

Bendrovė „Susisiekimo paslaugos“ BNS pranešė, kad šiemet sausį-kovą aikštelėse apsilankė daugiau kaip 7 tūkst. automobilių. 2017 metų antrąjį pusmetį, kai jos pradėjo veikti, jomis naudotasi 1,75 tūkst. kartų, o 2018 metais – 16,5 tūkst.

Susisiekimo ministerija BNS informavo, kad šiais metais vietinės reikšmės keliams, įskaitant ir rezervo lėšas, bus skirta apie 155 mln. eurų. 

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama.