ES ir Kinijos prekyba: ar gresia ekonominis karas?

ES ir Kinija
ES ir Kinija
  © SCANPIX

JAV prezidento Donaldo Trumpo raginimai į Kiniją žiūrėti kaip į varžovę ir galimą grėsmę pagaliau pasiekė ir Europos lyderių ausis. Kovo mėnesį Europos Komisijos išreikšta nuomonė, kad Kinija nebėra besivystanti valstybė ir tampa „sistemine konkurente“, bei kai kurių Europos lyderių, kaip Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono, kalbos apie tai, jog Pekinas bando suskaldyti ES ir jos naivumo laikas baigėsi, signalizuoja apie galimą prekybinį konfliktą. Dėl ko konkrečiai nesutariama?

Kaip Kinija skriaudžia Europą?

reklama

Remiantis CNN atlikta analize, esmines problemas, su kuriomis susiduria ES, galima apibrėžti trimis pagrindiniais punktais: tiesioginių Kinijos investicijų į ES grėsmė, nesąžiningas elgesys su ES įmonėmis Kinijoje ir Pekino valdomų telekomunikacijų bendrovių, tokių kaip „Huawei“, keliama grėsmė bendram nacionaliniam ES saugumui.

Įprastai tiesioginės investicijos yra geras dalykas, tačiau jeigu jos ateina iš šalių konkurenčių, gali kilti abejonių dėl pastarųjų gerų intencijų. Tokią tendenciją galima pamatyti ir ES, kai vis daugiau svarbių infrastruktūros tobulinimo darbų sulaukia pinigų iš Kinijos. Siekdama apsisaugoti nuo grėsmių, ES išleido griežtesnes taisykles trečiųjų šalių tiesioginiam investavimui į sritis, kaip strateginė infrastruktūra ir technologijos. Pastebima, jog po to strateginių investicijų apimtis gerokai susitraukė.

Kita problema – kad Europos įmonių atstovai Kinijoje jaučia, jog šalis labiau proteguoja savo nacionalines įmones nei užsienio, kartais pastarųjų net neįleisdama į rinką ir taip pamindama laisvos ir sąžiningos prekybos principus. Ši apsauga pasireiškia per investavimo ir licencijavimo taisyklių suvaržymus ir milžiniškas subsidijas saviems žaidėjams.

reklama

Ir galiausiai, pasaulyje bediegiant naujausią 5G mobiliųjų ryšių technologiją, vienas iš pagrindinių žaidėjų yra kinų įmonė „Huawei“. Baiminamasi, jog būtent ši įmonė, kurdama ir diegdama technologiją, turės prieigą prie vartotojų duomenų ir galės šnipinėti. Europos Komisija yra pareiškusi, jog už šių tinklų saugumą atsakingos pačios valstybės narės, bet vien tik vertinant Lietuvos atvejį, kai šalies mobiliojo ryšio operatoriai nedvejodami įsidiegė būtent šio gamintojo įrangą, panašu, kad be vieningos pozicijos sunkiai tikėtinas realus rezultatas.

Ar pavyko išvengti karo?

Į paminėtus nuogąstavimus buvo bandyta atsakyti antradienį vykusiame kasmetiniame bendrame ES ir Kinijos prekybos susitikime Briuselyje. Ar ES buvo nuraminta? Po ilgų derybų, anot ES Tarybos prezidento Donaldo Tusko, priimta nuoširdžių ir abiem pusėms naudingų sprendimų.

Panašu, jog Kinija tikrai bandė nuraminti bendriją sutardama nediskriminuoti ES įmonių šalyje ir bendrai abiem pusėms peržiūrėti savo subsidijų politiką. O pažadas nereikalauti intelektinės nuosavybės iš Kinijoje esančių įmonių, panašu, turėtų garantuoti, jog grėsmės, kylančios iš „Huawei“ ir panašių įmonių, turėtų būti nukenksmintos.

Tokie susitarimai visada yra geras ženklas, jog abi pusės supranta viena kitą, tačiau esminis klausimas – ar tokie pasirašyti dokumentai turi realią galią. Kinija jau kitą dieną gali pamiršti šį susitarimą ir elgtis taip, kaip anksčiau, o ES būtų priversta taikstytis su realybe. Todėl D. Trumpo skatinamas prekybinis karas galbūt nėra toks ir neįmanomas. Viskas priklausys nuo pačios Kinijos noro sąžiningai konkuruoti.