Riedlentes perdirbantis S. Sonkinas: tai nėra tradicinis verslas, nes šalia kuriame ir bendruomenę

„Commune DIY“ įkūrėjas Simonas Sonkinas
„Commune DIY“ įkūrėjas Simonas Sonkinas
  © Alfa.lt

Didžiąją dalį gyvenimo su riedlentėmis nesiskiriantis 29 metų Simonas Sonkinas sostinės Žvėryno rajone įkūrė riedlenčių perdirbimo verslą, kuris paremtas ekologišku antriniu daiktų panaudojimo principu. Jis taip pat subūrė didžiausią riedlentininkų bendruomenę Lietuvoje „Commune DIY“ ir jau rengiasi deleguoti Lietuvos atletus į 2020 m. olimpines žaidynes Tokijuje.

Vilnietis kelerius metus blaškėsi užsienyje, kol galiausiai savo veiklą įprasmino gimtojoje šalyje. Simonas Alfa.lt papasakojo apie savo kelio paieškas, verslo įkūrimą ir jaunimo bendruomenės auginimą.

– Kaip kilo idėja įkurti verslą ir „Commune DIY“ bendruomenę?

– Riedlente važinėjausi nuo maždaug dešimties metų. Iki pilnametystės turėjau remėjus, kurie parūpindavo važinėti reikiamą įrangą – riedlenčių, avalynės ir drabužių. Tačiau baigęs mokyklą atsidūriau akligatvyje. Tuomet nusprendžiau savo kelio ieškoti užsienyje ir išvykau ten dirbti.

Iki 25 metų dirbau paprastus darbus, turėjau pakankamai pinigų, bet nesijaučiau laimingas ar esantis savo kelyje. Viduje augo širdgėla – ką aš veikiu ir kodėl riedlentės tapo tik hobiu? Vieną dieną įvyko lūžis ir supratau, kad nenoriu taip gyventi ir negaliu daugiau skųstis gyvenimu. Supratau, jog noriu kurti kažką savo.

Kai gyvenau Amsterdame, bendravau su vyresniais riedlentininkais ir suvokiau, jog riedlenčių kultūra yra karta iš kartos perduodamas dalykas. Šiuo klausimu Lietuvos riedlenčių kultūroje buvo didelė problema, nes beveik visi jauni žmonės buvo išsilakstę į užsienį ir nebuvo vyresnės kartos riedlentininkų, kurie galėtų dirbti su jaunimu. Grįžęs namo pradėjau kalbėtis su įvairiais žmonėmis ir netrukus atidariau mažas dirbtuvėles. Tai, ką dabar darau, gimė ieškant problemų sprendimo būdų.

Susirask, ką myli, rask ten problemą ir spręsk ją dėl visų. Tuomet rasi savo kelią.

– Dalis žmonių nėra patenkinti savo darbu. Kaip to išvengti?

– Viskas priklauso nuo žmogaus – kai kurie juk skundžiasi visą gyvenimą, bet nieko nekeičia. Ėjau į riedlenčių rinką, nes sau pasakiau, kad man tai yra svarbiausia. Turiu apibrėžęs, kaip rasti savo kelią: susirask, ką myli, rask ten problemą ir spręsk ją dėl visų. Tuomet rasi savo kelią.

– Kaip išsiugdėte rankdarbių meistrystės įgūdžius?

– Vienas iš mano įkvėpėjų – japonų menininkas Haroshi, kuris irgi iš perdirbtų riedlenčių kuria įvairius daiktus. Kartą pabandžiau ir aš kažką sulipdyti. Tuomet neturėjau jokios įrangos ir supratimo, tačiau darbo procesas mane labai įtraukė. Keista, tačiau mokykloje nevaikščiojau į darbų pamokas. Apie dabartinę veiklą sužinojęs mano darbų mokytojas labai juokėsi. Beje, ši veikla mane paskatino domėtis ir ekologija, apie kurią prieš tai niekada nemąsčiau.


Produktai iš perdirbtų riedlenčių.

Produktai iš perdirbtų riedlenčių.© Asmeninio archyvo nuotr.

Visus gamybos procesus perpratau pats, kartais padėdavo ir „YouTube“ žiūrėjimas. Esu problemų sprendėjas ir visuomet stengiuosi iškilusias dilemas įveikti pasitelkęs loginį mąstymą. Savo mokinius mokau ne ieškoti informacijos, kaip kažką padaryti, o pirmiausia bandyti patiems. Nemokau jų gaminti produktų, mokau juos suprasti, kaip tie produktai gaminami.

– Dauguma žmonių apie riedlenčių kultūrą žino menkai. Kaip ją pristatytumėte?

– Riedlenčių sportas yra labai ugdantis. Kai supranti, apie ką tai, to niekada nepaleisi. Tai darbas su savimi. Joks psichologas ar draugas nepaaiškins tiek, kiek riedlentė gali paaiškinti. Ja važiuodamas ir atlikdamas triukus turi bandyti iš naujo vėl ir vėl. Krenti nuo laiptų, stojiesi ir vėl kartoji. Taip ugdai savo kantrybę.

Riedlentininkų bendruomenės glaudžiai bendrauja tarpusavyje, todėl ši kultūra skatina komunikaciją. Turėdamas riedlentę, visuomet turėsi draugų. Esu pastebėjęs, jog riedlentininkai yra tikri individai.

Kiekvienas iš jų turi savitą stilių, charakterį ir būdą. Važinėdamas riedlente ugdai ne tik fizines savybes – lavini ir smegenis. Noriu, kad kuo daugiau žmonių tai patirtų.

– Pakalbėkime apie verslą. Ar jau iš pradžių pavyko generuoti pelną?

– Jeigu nori atidaryti sumuštinių parduotuvę, tai jau patikrintas verslas – padaryk viską teisingai, ir visi pirks tavo sumuštinius. Riedlenčių perdirbimas yra naujiena visame pasaulyje, ir nė vienas perdirbėjas nėra uždirbęs krūvos pinigų. Tai nėra tradicinis verslas, nes šalia kuriame ir bendruomenę.

Ši verslo niša dar nėra labai užtikrinta, bet joje matau daug potencialo. Nors dabar tai nėra itin pelningas verslas, esu laimingas ir jaučiuosi atradęs savo kelią. Nejaučiu rutinos, neskaičiuoju darbo valandų, tiesiog dirbu ir pragyventi užtenka.

Jeigu visą laiką mąstysi apie pinigus, anksčiau ar vėliau ateis krizė, kai suprasi, jog nori kažką padaryti iš širdies.


Simonas Sonkinas

Simonas Sonkinas© Alfa.lt

– Ar sudėtingas jauno verslininko kelias Lietuvoje?

– Lietuvoje kurti verslą yra lengviausia. Čia pigu, daug erdvės, puiki komunikacija, o svarbiausia – esi savo šalyje, visus pažįsti ir turi kontaktų. Lietuvoje yra visos sąlygos pradėti kurti verslą, o vėliau jau galima plaukti į tarptautinius vandenis.

Jaunam verslininkui pradžioje siūlau nemąstyti apie pinigus ir verslą kurti toje srityje, kuri yra prie širdies. Jeigu visą laiką mąstysi apie pinigus, tai anksčiau ar vėliau ateis krizė, kai suprasi, kad nori kažką padaryti iš širdies. Reikia tikėti tuo, ką darai, tikėti savo idėja ir turėti viziją bent dešimčiai metų į priekį.

– Kokius daiktus gaminate?

– Iš riedlenčių galime pagaminti beveik viską. Gaminame apdovanojimus, statulėles, automobilių salono aksesuarus, raktų pakabukus ir kt. Daiktus daugiausia gaminame pagal individualius užsakymus, todėl gamybos procese visuomet susiduriu su iššūkiais, vietos rutinai nelieka. Kiekvienas pagamintas daiktas yra ilgaamžis, nes originalios riedlentės yra gaminamos iš labai tvirto kanadietiško klevo.

– Kas daugiausia perka jūsų produkciją?

– Iš pradžių pirko vien tik užsieniečiai. Tačiau įvyko lūžis ir auginant prekinį ženklą užsienio rinkoje mus pastebėjo lietuviai. Dabar pardavimai pasiskirstę daugmaž tolygiai. Mūsų produkcijos pirkėjai vertina rankų darbą ir žino, jog pirkdami prisideda prie riedlenčių bendruomenės vystymosi.

Per mėnesį perdirbame apie 100 lentų. Norėčiau, kad per dieną tiek būtų perdirbama, bet tam dar reikia paaugti. Siekiame perdirbti kuo daugiau lentų ir išeiti į kitas rinkas.


Žvėryne įsikūręs „Commune DIY“ riedlenčių parkas po stogu.

Žvėryne įsikūręs „Commune DIY“ riedlenčių parkas po stogu.© Asmeninio archyvo nuotr.

– Kaip veikia „Commune DIY“ bendruomenė?

– Baltijos šalių mastu darome tai, ko niekas nėra darę. Latviai mūsų klausia: iš kur pas jus tiek daug važinėjančio jaunimo? Mes duodame paprastą atsakymą: atsikeliame ryte ir mūsų mintys visą dieną yra apie riedlentes.

Jaunuolis, į mūsų parduotuvę atnešęs sulūžusią riedlentę, gauna iki 25 proc. nuolaidą naujai lentai. Dabar bandome sukurti surinkimo sistemą, kad jaunimas aiškiai žinotų, kaip tai vyksta. Net jeigu pas mane atėjęs vaikis neturės pinigų, duosiu jam pasivažinėti naudota riedlente.

Tik riedlentininkams skirtame riedlenčių parke „Core Indoor“ rengiame pamokas ir užsiimame su jaunimu. Sukurtos sąlygos duoda labai daug, kaip ir vyresni riedlentininkai, kurie jaunimui gali padėti rasti kryptį ir suteikti paramą. Anksčiau neturėjome tokių dėdžių, pas kuriuos būtų galima ateiti ir pasikalbėti. Bendradarbiaujame su miesto savivaldybe, taip pat stengiamės į bendruomenę įtraukti sudėtingomis sąlygomis augančius vaikus.


Commune DIY

Commune DIY© Asmeninio archyvo nuotr.

– Kokios jūsų veiklos vizijos?

– Esame įsteigę vienintelę riedlentininkams priklausančią federaciją Baltijos šalyse. Prieš kelerius metus riedlenčių rungtis buvo įtrauka į olimpinių žaidynių programą, todėl dabar prie to dirbame. Šiuo metu tvarkome dokumentus su Lietuvos tautiniu olimpiniu komitetu ir ketiname siųsti atletus į olimpiadą.

Riedlentininkai yra pasiskirstę į tuos, kurie važinėja gatvėmis, ir tuos, kurie dalyvauja tarptautinėse varžybose. Mūsų užduotis – ir toliau kurti sąlygas visiems riedlentininkams. Norėtume, jog kiekviename mažame Lietuvos miestelyje būtų po mažą uždarą rampą, kad būtų organizuojami nemokami užsiėmimai ir kad vyktų švietimas. Siekiame užauginti stiprią bendruomenę, kuri augintų ateities kartas.

Riedlentes perdirbantis S. Sonkinas: tai nėra tradicinis verslas, nes šalia kuriame ir bendruomenę

„Commune DIY“ įkūrėjas Simonas Sonkinas
+7