Lietuva stebi pirmuosius antivakserių judėjimo padarinius: kokių žingsnių imsis valstybė?

A. Veryga nepalaiko R. Morkūnaitės-Mikulėnienės iniciatyvos
A. Veryga nepalaiko R. Morkūnaitės-Mikulėnienės iniciatyvos
  © Alfa.lt fotomontažas

Vakcinuojamų vaikų per pastarąjį dešimtmetį sumažėjus 5 proc. iki 92,5 proc., o dėl augančio susirgimų tymais skaičiaus vis labiau nerimaujant visuomenei, parlamentarė konservatorė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė iš netolimos praeities archyvų bando sugrąžinti įstatyminį šios srities reguliavimą. Bet sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga šiuo klausimu nusiteikęs skeptiškai.

Nusprendusi pasiūlyti Seimui paskelbti Skiepų dieną ir taip atkreipti dėmesį į augantį antiskiepų judėjimą, seimūnė svarsto ir galimybę įstatymu įtvirtinti privalomą skiepijimą.

R. Morkūnaitė-Mikulėnienės BNS išsakyta idėja – Seime įregistruoti iniciatyvą, kad į darželius būtų priimami tik skiepyti vaikai. Motyvas tam galėtų būti šiemet labai išaugęs laboratoriniais tyrimais patvirtintų susirgimų tymais skaičius. Dauguma susirgusiųjų šia liga yra neskiepyti arba ne iki galo paskiepyti vaikai iki dešimties metų.

Dauguma susirgusiųjų šia liga yra neskiepyti arba ne iki galo paskiepyti vaikai iki dešimties metų.

Uždrausti priimti neskiepytus vaikus į darželius buvo ryžęsis ir buvęs sveikatos apsaugos ministras Vytenis Povilas Andriukaitis. 2016 m. rudenį turėjo įsigalioti jo 2014 m. pasirašytas Lietuvos higienos normos „Įstaiga, vykdanti ikimokyklinio ir (ar) priešmokyklinio ugdymo programą. Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ pakeitimas. Šiuo įsakymu buvo nustatyta, kad jeigu kasmet ugdymo įstaigoms pateikiamame Vaiko sveikatos pažymėjime nurodyta, jog „vaikas nepaskiepytas pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro patvirtintą Lietuvos Respublikos vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių nuo tymų, raudonukės ir poliomielito, nesant skiepų kontraindikacijų, į įstaigą toks vaikas nepriimamas“. 

Tokie reikalavimai turėjo būti taikomi naujai į įstaigas, vykdančias ikimokyklinio ir (ar) priešmokyklinio ugdymo programas, priimamiems vaikams. Įsakymo neatšaukė ir V. P. Andriukaitį pakeitusi Rimantė Šalaševičiūtė, nors jos siūlytas dar vienas šiai sričiai skirtas reguliavimas – administracinės atsakomybės už vaikų neskiepijimą įvedimas – ir strigo Vyriausybėje. V. P. Andriukaičio pasirašyto įsakymo įsigaliojimą palaikė ir R. Šalaševičiūtę poste pakeitęs ministras Juras Požela. Vis dėlto ši kategoriška nuostata sulaukė neigiamo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (LVAT) sprendimo – teismas pažymėjo, kad įsigaliojus ministro įsakymui būtų ribojama konstitucinė asmens teisė į fizinę asmens neliečiamybę, kuri, be kita ko, yra ir asmens teisės į privatų gyvenimą dalis. J. Poželą ministro pareigose pakeitusiam Aurelijui Verygai šį įsakymą teko atšaukti.

LVAT sprendimą priėmė išnagrinėjęs parlamentarų Dangutės Mikutienės, Gintaro Tamošiūno, Vitalijaus Gailiaus ir Aurelijos Stancikienės skundą – jie prašė ištirti, ar sveikatos apsaugos ministro įsakymas neprieštarauja kitiems teisės aktams. Seimo narė D. Mikutienė BNS tuomet kalbėjo, kad toks sprendimas yra tėvų apsisprendimo reikalas, apie tai kalba ir Konstitucija, ir Civilinis kodeksas. Ji apgailestavo, kad dėl privalomo vaikų skiepijimo nebuvo pakankamai plačiai išdiskutuota su visuomene, nepasinaudota asociacijos „Objektyviai apie skiepus“ siūlymu bendradarbiauti skatinant savanorišką vakcinaciją, o nueita kategoriško nurodymo keliu.

Panašios pozicijos šiuo metu ir sveikatos apsaugos ministras A. Veryga. Pasak ministro patarėjos Linos Bušinskaitės-Šriubėnės, planų įvesti privalomą mažamečių vakcinavimą nėra. Bet žadama imtis visų kitų įmanomų priemonių įtikinti tėvus, kad reikia skiepyti vaikus ir negalima taip rizikuoti vaikų ir visuomenės, kuri skiepijasi, sveikata. 

„Ministro A. Verygos nuomone, draudimais ir ribojimais šiuo konkrečiu atveju vargu ar pavyks pasiekti norimų rezultatų ir priversti skiepyti vaikus, – portalui Alfa.lt komentavo L. Bušinskaitė-Šriubėnė. – Priešingai, tai dar labiau sustiprins antivakserių gretas ir pozicijas. Tokios nuomonės laikosi ir medikai bei dauguma pacientų. Tad vienareikšmiškai turime kitais būdais pratinti tėvus skiepyti savo vaikus. Viena iš efektyviausių – visuomenės švietimas ir informavimas.“

Ketvirtadienį Žinių radijuje ministras sakė, kad artimiausiu metu bus vertinamas visuomenės atsparumas šiai ligai. Pirmiausia bus tikrinami rizikos grupėje esantys medikai, gavus rezultatus bus sprendžiama, kokia yra bendra atsparumo tymams situacija Lietuvoje ir ar reikia papildomų vakcinų.

„Pradėsime nuo medikų, kurie irgi tam tikrą populiacijos dalį atspindi ir kuriems yra aktualiau tiesiog pasiskiepyti (...). Pažiūrėsime ten, iš to bus galima orientuotis, kokia yra likusios visuomenės būklė, kalbant apie imunitetą, ir tada galėsime planuotis, kiek tų vakcinų reikia ar nereikia nusipirkti“, – kalbėjo ministras.


Vakcina

Vakcina© Andrius Ufartas / Fotobankas

Svarbu tai, jog imuniteto nebeturėti gali ir suaugusieji, skiepijęsi prieš kelis dešimtis. Grėsmingas to pavyzdys – Ukraina, kurioje tymais jau užsikrėtė 30 tūkst. žmonių. Svarstoma, kad jiems skirta vakcina galėjo būti neefektyvi, pažeistos jos laikymo sąlygos.

Nepanikuoti raginantis ministras primena, kad vakcinų skaičius yra ribotas, jos pirmiausia skirtos esantiems rizikos grupėje.

„Raginčiau šiuo metu nepanikuoti ir nebėgioti. Žinoma, gerai būtų išsitirti ir sužinoti, ar turime, ar neturime imunitetą, bet supraskime: net jei išsitirtume ir norėtume visi pasiskiepyti, vakcinų turime tiems, kam labiausiai reikia: vaikams ir tiems, kurie turėjo kontaktą su sergančiais tymais“, – sakė A. Veryga.

„Jei didžioji dalis žmonių šiandien norėtų pasiskiepyti, tokios fizinės galimybės nebūtų“, – pridūrė ministras.