Butano švietimo eksministras: pasaulio valstybėms atėjo metas giliems apmąstymams

Thakuras S. Powdyelas
Thakuras S. Powdyelas
  © Asmeninio archyvo nuotr.

Himalajų kalnyne, įsispraudusi tarp Indijos ir Kinijos, stūkso dydžiu Lietuvą primenanti paslaptinga Butano Karalystė. Tai vienintelė pasaulyje valstybė, kuri savo išsivystymą ir pažangą matuoja ne BVP, o nacionaliniu laimės indeksu.

Ilgą laiką Butanas buvo izoliuotas, tačiau per dešimtmetį šalyje įvyko didelių pokyčių, tarp kurių – ir pirmasis demokratiškas balsavimas. 

Pastarųjų metų rezultatai rodo, kad šios šalies ekonomika yra viena sparčiausiai augančių Azijoje, o Butano gyventojai – vieni laimingiausių pasaulyje. 

Alfa.lt pakalbino Vilniuje pirmą kartą viešėjusį buvusį Butano švietimo ministrą Thakur S. Powdyel, kuris buvo reikšmingų švietimo reformų pradininkas.

 Kokia jūsų misija keliaujant po pasaulį ir pristatant Butano karalystę?

– Mano kelionės nėra daug susijusios su Butano pristatymu. Kaip valstybė turime daugiau išmokti, nei duoti. Tačiau, nors ir esame maža valstybė Himalajuose, taip pat turime kuo pasidalyti su pasauliu. Pastaraisiais metais gavome daug dovanų iš išorinio pasaulio įvairiomis formomis, bet vis dar yra daug ko išmokti iš pasaulio, o keliavimas yra geras būdas mokytis.

 Kuo ypatingas Butano švietimas?

– Butane švietimas visuomet buvo prioritetas ir sulaukdavo išskirtinio valdžios dėmesio. Esame maža šalis su mažai gyventojų, todėl koncentruojamės į kokybę, o ne kiekybę. Pagrindinis mūsų valstybės išteklius yra žmonės. Labai svarbu šviesti gyventojus, ypač jaunimą, kad jie gautų tinkamą išsilavinimą.

2008-aisiais pradėjome reikšmingą visuotinę reformą „Gross National Happiness“ (liet. bendrasis valstybės laimės produktas). Ji tapo pagrindine mūsų šalies vizija ir svarbiausiu nacionaliniu produktu. Pasaulio valstybės progreso siekia mėgindamos kelti savo bendrąjį vidaus produktą, tačiau rūpintis bendrąja laime, statyti Žaliąsias mokyklas yra kur kas sudėtingesnis iššūkis.

Dalis žmonių kalbėdami apie švietimo reformas taiko laikinas priemones, orientuotas tik į tai, ką mato akys. Tai siauras matymas. Mes galvojame ir apie vidinius procesus: ką jaučia širdis, ką fiksuoja protas. Mums svarbu suderinti galvos, širdies ir rankų darbą, todėl praplėtėme švietimo suvokimą ir sulaukėme labai gerų rezultatų.

 Koks esminis skirtumas tarp Butano ir Vakarų civilizacijos švietimo modelių?

– Švietimas visur turi tą patį tikslą – kultivuoti gero gyvenimo pagrindus ir tam ruošti jaunimą. Tačiau šiandien kai kur šie principai yra apleidžiami. Manau, kad vakariečių kultūroje daugiau dėmesio teikiama išvaizdai ir išoriniams procesams nei vidiniams, kaip yra Rytuose. Yra sakoma, jog ilgiausia kelionė yra vidinė kelionė. Tuomet mokymas tampa turtingesnis ir labiau pripildantis. Visgi kai kurie Vakarų švietimo modelyje naudojami metodai yra daug pranašesni nei daugelyje Rytų šalių.


Butanas

Butanas© Pixabay.com

 Kokią vietą Butano švietime užima budizmas?

– Budizmas yra labai svarbus Butano kultūros elementas, papildytas giliomis senovės tradicijomis. Mūsų kultūra yra neįsivaizduojama be religinių motyvų. Kaip antrą religiją turime induizmą, bet budizmas yra pagrindinė religija, įtvirtinta Konstitucijoje. Mokymosi institucijose nepateikiame budizmo kaip disciplininio dalyko. Mūsų dvasiniai lyderiai vyksta į mokyklas ir bendrauja su jaunimu apie dvasines vertybes, o patys mokiniai reguliariai lankosi šventyklose. Butano žmonės yra labai religingi ir turtingi dvasinio pasaulio lygmenyje.

 Ar žmonės gali rasti laimę be religijos?

– Religija gali būti tiek vergovės, tiek išsilaisvinimo instrumentu. Dalis mirtingųjų per religiją randa Dievą ir išganymą. Jiems tai yra pagrindinis psichologinis ramstis. Tačiau kai kurie žmonės sugeba gilias dvasines būsenas pasiekti be religijos. Tai irgi gali atnešti laimę ir pilnatvę.

 Yra žinoma, jog Butano visuomenėje buvo lyčių nelygybės problemų – moterys negalėdavo gauti aukštojo išsilavinimo dėl ankstyvo nėštumo ir stereotipinio požiūrio. Kokia situacija šiandien?

– Dabar galime teigti, kad tai nebe problema. Šiandien neturime jokios diskriminacijos. Praeityje dalis jaunimo vietoje ėjimo į mokyklas dėl šeimos prioritetų likdavo namuose. Mokyklos buvo toli nuo namų, ir norint nueiti į mokyklą vaikams tekdavo įveikti ilgus atstumus per kalnus, miškus ir upes, kur pasitaikydavo laukinių žvėrių. Merginoms buvo itin rizikinga eiti į mokyklą, taigi tuomet tai buvo viena iš vyriškos giminės pranašumo priežasčių. Dabar atstumai iki mokyklų ir universitetų yra gerokai sumažėję, dėl to merginos pradėjo gauti naudos.

1999-aisiais Butane buvo pradėta neformalaus švietimo programa, kuri skirta dėl įvairių priežasčių jaunystėje negalėjusiems mokytis žmonėms. Buvo nutarta jiems suteikti dar vieną šansą, taigi visoje šalyje atidarėme daug ugdymo centrų. Ši programa buvo įvertinta auksiniu UNESCO apdovanojimu.

 Butanas nuo pasaulio buvo izoliuotas ilgą laiką. Kaip jūsų šalis sujungia senovės kultūros tradicijas ir modernias technologijas?

– Nors esame karalystė, reikia pažymėti, jog nesame įstrigę laike. Butanas yra progresyvi, dinamiška ir į priekį žvelgianti valstybė. Nebėgame nuo inovacijų, technologijų ir mokslo. Stengiamės išlaikyti balansą tarp mūsų senovinių tradicijų ir šiuolaikinių technologijų. Tai mokslo ir dvasingumo sąjunga. Jie vienas kito neneigia, o papildo.


Butanas

Butanas© Pixabay.com

 Prieš dvidešimt metų Butanas tapo paskutine valstybe, kuri įsivedė televiziją. Tais pačiais metais buvo įvestas ir internetas. Kaip tai paveikė jūsų visuomenę?

– Šie žingsniai buvo vieni svarbiausių mūsų šalies modernizavimo kelyje. Su šiuolaikinėmis medijomis gali ateiti daug naudingų dalykų, tačiau taip pat ir neigiamų. Jomis naudojantis be atsakomybės, gali kilti chaosas, ir Butanas nėra išimtis. Televizija ir internetas laužo barjerus, atranda naujas galimybes. Tai gali būti iššūkis individo asmenybei, jo sąžinei. Jeigu jis nėra pakankamai protingas, kyla grėsmė, jog bus pavergta jo siela.

Tikiu, kad jauni žmonės mėgsta eksperimentuoti, išbandyti tai, kas įdomu, dramatiška, kas pamalonina akis, meta iššūkius tam tikroms moralės riboms. Mūsų valdžia skiria daug dėmesio, kad visuomenė būtų informuota apie medijų žalą, kuri ateina tik po kurio laiko. Medijos atveria galimybių pasaulį, bet ne viskas, kas galima, yra pageidautina.

 Ką manote apie Vakarų kultūrą, kuri dominuoja pasaulyje?

– Vakarų kultūra žmonijai davė labai daug. Tačiau bėgant metams galiu pastebėti, jog populistiniai judėjimai Vakaruose tikrumą verčia netikrumu. Tai yra netvaru, visuomenėms kelia sumaištį ir nerimą. Pasaulio valstybėms atėjo metas giliems apmąstymams. Tik kilnios idėjos, pozityvi energija ir gera valia gali padėti vystyti mūsų pasaulį. Reikia galvoti, ar tai kuo dalijamės, yra tikra ir naudinga. Mūsų mintys ir darbai turi tarnauti žmonijos labui.

 Kodėl Butane ypač mažai lauko reklamos?

– Masinė reklama sukelia labai negatyvius impulsus. Žmonės ima jausti nerimą, nes tai sukuria dirbtinius poreikius ir didina mūsų apetitą, jis tampa nepasotinamas. Masinė reklama yra pagrįsta žmonių silpnybėmis. Godumas yra nepasotinamas. Kuo daugiau turi, tuo daugiau nori, ir tai neneša laimės. Reklamos industrija propaguoja nepagrįstą gamybą ir vartojimą, o tai kelia didelę grėsmę mūsų planetos ištekliams ir kartu žmonijos išlikimui. Juk jeigu kuri kažką gero, reklamos tau nereikės, žmonės tai atras savaime.

 Daugelyje šalių yra normalu kritikuoti valdžią. Kaip yra Butane?

– Butane turime demokratinę sistemą. Nepatenkinti savo išrinktaisiais, žmonės gali atšaukti valdžią. Turime stiprią antikorupcijos sistemą ir budrią žiniasklaidą.

Kritika yra geras priminimas. Tai svarbu, nes kritika gali atkreipti dėmesį į problemas, kurios yra nepaisomos. Kritika vien dėl kritikos ir diskreditavimo yra blogai. Ji turi turėti gerus tikslus. Valdžia – įrankis, skirtas tarnauti žmonėms ir mūsų planetai, tačiau valdžios klysta, meluoja ir vagia. Žmonės turėtų palaikyti savo išrinktą valdžią, bet, jeigu valdžioje žmonės atsiduria vien tam, kad ten būtų ir nieko daugiau, tai yra žalinga.

 Butanas kontroliuoja turistų srautą. Kodėl?

– Pastaraisiais metais atsivėrėme pasauliui dar labiau ir dėl to matome naudą. Turizmas yra labai svarbus šalies vystymuisi, tačiau negalime nekontroliuoti turistų srauto, nes esame nedidelė valstybė. Matėme kaimyninių šalių pavyzdžius, kai jie pradėjo įsileisti nevaldomus turistų srautus. Tai padarė žalos jų aplinkai ir visuomenės įpročiams. Mes neuždarome durų, tik nusprendžiame, kaip plačiai jas laikyti pravertas.

Faktai apie Butaną:

– Gyventojų skaičius – 792 tūkst. (2017 m. duomenimis).

– 71 proc. šalies teritorijos sudaro miškai.

– Aukščiausias kalnas – Gangkhar Puensumas (7 570 m). Atsižvelgiant į butaniečių tikėjimą, nuo 2003 m. buvo uždrausta kopti į kalnus.

– Vienintelė šalis pasaulyje, kurioje draudžiama prekyba tabaku.

– Gyventojams švietimas ir sveikatos apsauga yra nemokama.

– Karalius Džigmė Kesaras Namgjalas Vangčiukas yra pats jauniausias monarchas pasaulyje (karūnuotas 31 metų amžiaus).

– Tradiciniai butaniečių namai yra papuošti varpų iliustracijomis. Tikima, jog name gyvenančiai šeimai tai atneša vaisingumą, o jeigu ant varpos nupiešiamos Budos akys, manoma, jog tai šeimą apsaugos nuo apkalbų.

– Šalies svečiai privalo sumokėti 200–250 dolerių už asmenį per dieną. Už tai yra suteikiama viza, nakvynė viešbutyje, maitinimas, asmeninis gidas ir transportas.