Kas valdys Lietuvą: rinkimų prognozė kiekvienoje savivaldybėje

Rinkimai
Rinkimai
  © Andrius Ufartas / Fotobankas

Tiesioginių merų rinkimų rezultatai didelių permainų neatneš. Iš antrajame ture besivaržančių kandidatų iš 41 savivaldybės 24 dabartiniai vadovai liks savo postuose, o dažniausiai pergalę sekmadienio naktį švęs socialdemokratai, prognozuoja rinkimus apžvelgiantis Alfa.lt portalas.

Pirmajame rinkimų ture Lietuvos gyventojai išrinko 19 merų. Daugiausia merų, penkis, savo sąskaitoje turi Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP). Antroje vietoje su trimis merais rikiuojasi konservatoriai. Valstiečiai ir žalieji, Liberalų sąjūdis (LRLS) bei lenkų ir rusų aljansas yra iškovoję po du mero postus.

reklama

Dar vieną savivaldybės vadovą turi ir Artūro Zuoko Lietuvos laisvės sąjunga (liberalai). Keturi mero postai Lietuvoje atiteko visuomeninių rinkimų komitetų keltiems kandidatams. Du iš jų – Kaune ir Šiauliuose.

Sekmadienį paaiškės, kas užims likusias pozicijas. 41 šalies savivaldybės rinkėjai spręs, kuris politikas vertesnis mero titulo. Įvertinę politinę situaciją regionuose teikiame pakartotinio balsavimo tiesioginiuose merų rinkimuose prognozę.

Didžiausiu merų skaičiumi sekmadienį džiaugsis LSDP. Tiesa, kažin ar tai turėtų stebinti – po pirmojo turo partija turėjo daugiausia antrame ture dalyvausiančių merų.

reklama

Skaičiuojame, kad tik 17-os savivaldybių gyventojai pirmadienį nubus išsirinkę naujus merus. Visi likę 24 savivaldybių vadovai tęs darbą.

Žemiau pateiktos prognozės visoms savivaldybėms, kuriose reikalingas pakartotinis balsavimas.

Alytaus miestas

Pirmajame ture Gediminas Daukšys pralenkė Nerijų Cesiulį tik devynių balsų persvara, tad sekmadienį nugalėtoją lems balsų, atiduotų už kitus kandidatus, persigrupavimas. Socialdemokratas N. Cesiulis, dar 2018-ųjų sausį pasiskelbęs pirmuoju pretendentu Alytaus mero rinkimuose, pasiekė neformalų sutarimą „dėl bendro darbo“ su į tarybą patekusiais konservatoriais, valstiečiais ir žaliaisiais, komiteto „Alytaus piliečiai“ nariais bei liberalų atstove. Šios politinės jėgos, panašu, yra labiau suinteresuotos N. Cesiulio nei jo konkurento pergale, tad ir jų rinkėjų balsus socialdemokratas, prisistatantis naujosios kartos politiku, perimti turi didesnius šansus. Prognozė – kukli N. Cesiulio pergalė prieš G. Daukšį.

Alytaus rajonas

Alytaus rajone – rinkimų scenarijaus, matyto prieš ketverius metus, pasikartojimas. Antrajame ture susitiks konservatorius Algirdas Vrubliauskas, vadovaujantis savivaldybei jau du dešimtmečius, ir „darbiečius“ į valstiečius iškeitęs Aurimas Truncė. 2015 m. antrajame ture A. Vrubliauskas surinko 51,92 proc., o A. Truncė – 45,78 proc., tačiau pirmajame ture atotrūkis tarp kandidatų šiemet buvo dar didesnis, tad nematyti požymių, jog Alytaus rajono gyventojai stipriai geistų permainų.

reklama

Anykščių rajonas

2015-aisiais rinkimus Kęstučiui Tubiui pralaimėjęs Sigutis Obelevičius šįkart turi svarbią kortą pergalei – teisėsaugos pradėtą tyrimą, dėl kurio sausio pabaigoje K. Tubis buvo sulaikytas, o savivaldybėje pareigūnai vykdė kratas. Dėl šių ar (ir) kitų priežasčių K. Tubis, lyginant su praėjusiais rinkimais, gavo beveik 20 proc. mažiau balsų ir į kitą turą pateko iš antrosios pozicijos. Prognozė – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų atstovui S. Obelevičiui anykštėnai bus palankesni.


Kęstutis Tubis

Kęstutis Tubis© Andrius Ufartas / Fotobankas

Elektrėnų rajonas

Buvęs Seimo narys ir dar vienas ilgametis meras Kęstutis Vaitukaitis sulaukė nepartinio iššūkio ir antrajame ture sieks perrinkimo prieš Silvą Lengvinienę, atstovaujančią komitetui „Patriotų sąjūdis už Elektrėnų kraštą“. 38,47 proc. prieš 21,21 proc. – solidus atotrūkis, o K. Vaitukaitis jau anksčiau yra įrodęs, jog antrajame ture geba mobilizuoti dar didesnę paramą. Alfa.lt manymu, 16 metų valdantis K. Vaitukaitis darbo kabineto nepakeis.

Ignalinos rajonas

Rajoną galima pavadinti valstiečių ir žaliųjų tvirtove, mat čia 16 metų valdė Bronis Ropė, iš jo postą 2015 m. perėmė Henrikas Šiaudinis, daugiausia mandatų ši partija turės ir naujojoje taryboje. 43,41 proc. surinkęs H. Šiaudinis lieka favoritu prieš socialdemokratą Justą Rasiką, surinkusį 30,20 proc. Nors Vilniaus politikos analizės instituto sudarytame savivaldybių gerovės indekse Ignalinos rajonas rikiuojasi trečias nuo galo, panašu, kad pasitikėjimo kreditas valstiečių partijai bus pratęstas.

Jurbarko rajonas

reklama

Prieš ketverius metus tarpusavyje kovoję Skirmantas Mockevičius ir Ričardas Juška antrajame ture susitinka vėl. 2015 m. keliais procentais nepriklausomą kandidatą pralenkęs liberalas R. Juška po kelių savaičių pralaimėjo, tad ramus veikiausiai nesijaučia, nepaisant didesnio atotrūkio šiemet (32,95 prieš 22,06 proc). Tiesa, S. Mockevičius, kaip nepartinis kandidatas, antrajame ture gali tapti kompromisiniu, savotišku vidurio pasirinkimu, už kurį noriau būtų linkę balsuoti Liberalų sąjūdžiu ar partijomis apskritai nepasitikintys rinkėjai. Būtent tai, Alfa.lt manymu, padės įveikti 10 proc. atotrūkį S. Mockevičiui ir laimėti mero rinkimus.

Kaišiadorių rajonas

Gana įspūdingai laimėjęs 2015 m. rinkimus konservatorius Vytenis Tomkus šiuose rinkimuose neturi buvusio pagrindinio oponento Romualdo Umrilevičiaus, nuo kurio atsilikęs beveik 16 proc. pirmajame ture sugebėjo iškovoti mero postą antrajame. Šiemet iškalbingesnis ir jaunesnis V. Tomkus už nugaros paliko valstietį Darių Vilimą (37,18 ir 16,04 proc.), kurį tiesiogiai įveiks ir antrajame ture. Tikėtina, jog solidžia persvara.

Kalvarija

Dar vienas 2015-ųjų antrojo turo pakartojimas. „Tvarkos ir teisingumo“ atstovas Vincas Plikaitis tuomet nugalėjo Valdą Aleknavičių, atsilikęs nuo jo pirmajame ture. Kelių savaičių senumo skaičiai (32,88 ir 19,60 proc.) leidžia manyti, jog Kalvarijos gyventojai savuoju meru stipriai nenusivylė arba gerokai geresnių alternatyvų nemato. Alfa.lt prognozuoja „tvarkiečio“ pergalę.

reklama

Kazlų Rūda

Dėl mero posto čia kovoja du kandidatai, nedalyvavę mero rinkimuose 2015 m., – socialdemokratas Justinas Kazla ir su komitetą „Už Jaunąją Sūduvą“ vedęs Mantas Varaška. Dar neišblėsęs komitetų spindesys ir platesnė biografija buvusiam Seimo nariui ir Mykolo Romerio universiteto lektoriui M. Varaškai turėtų padėti laimėti prieš konkurentą. Tai prognozuoti tvirčiau leidžia ir nedidelė M. Varaškos persvara pirmajame ture – jis surinko 29,05 proc. balsų, J. Kazla – 20,82 proc.

Kelmės rajonas

21 proc. persvara pirmajame ture prieš artimiausią persekiotoją būtų pasitikėjimo įkvepiantis rezultatas bemaž bet kuriam merui. Beveik tiek Kelmės rajone užsitikrino socialdemokratas Vaclovas Andrulis prieš Dalią Vilūnienę iš Liberalų sąjūdžio. V. Andrulio pralaimėjimas būtų scenarijus, kurį likus kelioms dienoms iki rinkimų sunku matyti kaip realų.

Kėdainių rajonas

reklama

Darbo partijos tėvonija vadintuose Kėdainiuose liberalo Sauliaus Grinkevičiaus pergalė 2015 m. tapo nemenku netikėtumu nacionalinei žiniasklaidai ir apžvalgininkams, o po šių rinkimų pirmojo turo aišku, kad „darbiečiai“ savo mero Kėdainiuose neturės, kaip neformuos ir koalicijos. S. Grinkevičius su 31,57 proc. balsų pirmajame ture liko antras, priešais jį – 42,89 proc. gavęs Valentinas Tamulis, į tarybą atvedęs savo vardo komitetą, gavusį daugiausia vietų. Panašu, kad valdyti miestą kėdainiškiai patikės miesto seniūnui V. Tamuliui. Įdomu tai, kad pagal pirmumo balsus sąraše S. Grinkevičius beveik buvo išstumtas į antrą vietą kito partijos nario – Virmanto Pikelio, atsilikusio 4 balsais.

Klaipėdos miestas

Solidžios finansinės injekcijos iš miesto uostinininkų ir administracinė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) parama leido Arvydui Vaitkui organizuoti matomą, nors ir gana neilgą rinkimų kampaniją bei surinkti patekimą į antrąjį turą garantavusius 22,82 proc. balsų. V. Grubliausko kraityje – 31,15 proc. Pastarojo išsiskyrimas su Liberalų sąjūdžiu nebuvo toks triukšmingas kaip Remigijaus Šimašiaus atvejis sostinėje, tad liberalų balsų antrajame ture jis veikiausiai gali tikėtis. V. Grubliauskas surinko 5 tūkst. balsų daugiau negu jo vedamas komitetas, tad matyti, jog dabartinio mero asmenybė Klaipėdoje mėgstama. Alfa.lt prognozė – trečioji V. Grubliausko kadencija.


Arvydas Vaitkus ir Vytautas Grubliauskas

Arvydas Vaitkus ir Vytautas Grubliauskas© Alfa.lt fotomontažas

Klaipėdos rajonas

Klaipėdos apskrityje pažįstamas Bronius Markauskas trumpai pabuvęs ministru tapo žinomas ir nacionaliniu mastu. Vos kelių procentų persvara prieš konservatorę Rasą Petrauskienę neužtikrina nieko, visgi tai, kad jai nepavyko surinkti daugiau balsų, negu jų gavo partija, signalizuoja, jog prisitraukti paramos iš kitur gali būti dar sunkiau. Sekmadienio vakaras neramus bus abiem kandidatams, o nežymiai geresni šansai atrodo esantys Seimo nario B. Markausko pusėje, 2016 m. patekusio į parlamentą būtent per Klaipėdos rajoną, įveikus ilgametį krašto favoritą Petrą Gražulį.

Kretingos rajonas

Pralaimėjęs konservatoriui rinkimus 2015 m. Virginijus Domarkas, socialdemokratas, antrajame ture varžysis su Antanu Kalniumi iš komiteto „Kretingos kraštas“. 27,86 prieš 15,17 proc. nėra itin didelė persvara, o prognozes komplikuoja tai, kad pirmajame ture dar keturi kandidatai gavo daugiau kaip 10 proc. rinkėjų pasitikėjimo. Santūri prognozė – buvusio Seimo nario ir ilgamečio vietos politiko V. Domarko pergalė prieš tarybos narį, verslininką A. Kalnį.

Kupiškio rajonas

reklama

Konservatorius Dainius Bardauskas tikrinsis kupiškėnų pasitikėjimą kaip esamas meras, o jam iššūkį meta valstietis Vidmantas Paliulis. Kandidatus pirmajame ture skyrė 20 proc., tad kaip ir prieš ketverius metus, kai antrajame ture sutriuškino dabar Seimo narį valstietį Joną Jarutį, D. Bardauskas švęs pergalę.

Lazdijų rajonas

Bene daugiausia dėmesio dėl rinkimų pažeidimų šiemet sulaukė Lazdijai, kaltinimai balsų pirkimu skriejo ir asmeniškai Artūrui Margeliui. Dėl to už dabartinio mero konkurentę Ausmą Miškinienę įvairiose platformose agitavo ir pirmo ryškumo LVŽS nariai. Pati kandidatė, kaip paaiškėjo šią savaitę, tapo Sauliaus Skvernelio prezidento rinkimų kampanijos štabo nare – toks viešumas jai neabejotinai į naudą. Tai, o kartu ir A. Margelio poliarizuojanti figūra, leis laimėti A. Miškinienei antrajame ture. Pirmajame abu skyrė minimali persvara – už A. Margelį balsavo 28,98 proc., už A. Miškinienę pasisakė 28,26 proc. rinkėjų.


S. Malinauskas, I. Greičiūnaitė, S. Skvernelis, A. Miškinienė

S. Malinauskas, I. Greičiūnaitė, S. Skvernelis, A. Miškinienė© Irmantas Gelūnas / Fotobankas

Marijampolės savivaldybė

Į socialdemokratų teritoriją Marijampolę valstiečiai delegavo matomą Seimo narį Kęstutį Mažeiką, tačiau pirmasis turas jam žada grįžimą prie įprastinių pareigų parlamente. 21 proc. daugiau surinkęs Povilas Isoda laimės rinkimus ir pratęs kairiųjų dominavimą mieste.

Mažeikių rajonas

Už borto likusio dabartinio mero Antano Tenio rinkėjų svyravimas į vieną ar kitą pusę antrajame ture didele dalimi lems, laimės konservatorė Lina Rimkienė ar „tvarkietis“ Vidmantas Macevičius. Ignoruojant svarbų, tačiau subjektyvų asmenybių faktorių, tai lengviau turėtų pavykti V. Macevičiui. Jis, prognozuojame, ir taps Mažeikių rajono meru.

Molėtų savivaldybė

reklama

Sekmadienį suskaičiavus balsus, Molėtai turės naują merą. Šiuo metu pareigas einantis Stasys Žvinys rinkimuose nedalyvavo. Antrajame mero rinkimų ture jėgas išbandys Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) kandidatas Saulius Janeika (40,37 proc.) bei konservatorių partiją į rinkimų komitetą iškeitęs dabartinio mero pavaduotojas Mindaugas Kildišius (28,61 proc.).

Ilgametis tarybos narys S. Janeika pakankamai nutolęs nuo savo oponento, kad pakartotinio balsavimo metu galėtų tikėtis nesunkios pergalės.

Pagėgių savivaldybė

Pagėgių savivaldybėje laukia pokyčiai – 2015 m. pirmajame ture mero rinkimus laimėjęs Virginijus Komskis šiemet liko už pakartotinio balsavimo borto. Todėl dėl savivaldybės vadovo posto varžosi „tvarkietis“ Valdas Bendaravičius (26,95 proc.) ir visuomeninio rinkimų komiteto „E. Kuturio komanda „Už permainas Pagėgių krašte“ įkūrėjas Edgaras Kuturys (19,18 proc.). Abu kandidatai – ilgamečiai Pagėgių savivaldybės nariai.

Sėkmė rinkimuose vis dėlto nusišypsoti turėtų V. Bendaravičiui. Partiniai resursai Pagėgių krašte itin vertingi.

reklama

Pakruojo rajonas

Pakruojyje dėl mero posto varžosi socialdemokratų partijai priklausantis Pakruojo seniūnas Saulius Margis (49,35 proc.) bei dabartinis meras Saulius Gegieckas (18,30 proc.). Pastarasis politikas yra A. Zuoko valdomos partijos Lietuvos laisvės sąjunga (liberalai) narys.

Kadangi pirmajame ture Pakruojo rajone gerai pasirodė tiek S. Margis, tiek ir LSDP, surinkusi 12 iš 24 mandatų rajono savivaldybės taryboje, pergalę sekmadienį vyksiančiuose rinkimuose prognozuojame socialdemokratų kandidatui.

Panevėžio miestas

Panevėžyje antrajame ture susirungs įtarimų korupcija sulaukęs dabartinis miesto meras Rytis Račkauskas (28,62 proc.) ir Seimo narys Povilas Urbšys (18,01 proc.). Jau aišku, kad antrajame ture P. Urbšį rems konservatoriai, o dabartinį merą palaikys Panevėžio LVŽS atstovai. 

reklama

Panevėžio socialdemokratai tikina pakartotiniame balsavime partijos nariams rekomendavę balsuoti laisvai.

Antradienį paramą P. Urbšiui pareiškė Panevėžio konservatorių vadovė, parlamentarė Rasa Juknevičienė. Nors Seime politikai neretai susikimba, panašu, kad savivaldos lygmeniu pavyko rasti bendrų vardiklių. Jei aukšto rango konservatorės palaikymas mobilizuotų TS-LKD partijos rinkėjus, antrame ture P. Urbšys galėtų surinkti kelis tūkstančius papildomų balsų.

Galimas oponentų susivienijimas bei merą persekiojantis korupcijos šleifas leis P. Urbšiui antrajame rinkimų ture išplėšti pergalę itin nedidele persvara. 


Povilas Urbšys

Povilas Urbšys© M. Garuckas

Panevėžio rajonas

Dėl mero posto Panevėžio rajone varžosi ilgametis rajono savivaldybės tarybos narys Antanas Pocius (18,80 proc.) bei dabartinis meras Povilas Žagunis (48,71 proc.). LVŽS priklausančiam merui iki pergalės pirmajame rinkimų ture trūko labai nedaug, todėl valstiečių atstovas antrajame ture didesnio pasipriešinimo sulaukti neturėtų.

Plungės rajonas

2019 m. mero rinkimai Plungėje primena prieš ketverius metus buvusią situaciją. Dėl posto varžosi tie patys du kandidatai – Liberalų sąjūdžio atstovas Audrius Klišonis (38,6 proc.) ir konservatorė Asta Beierle Eigirdienė (23,69 proc.).

Prieš ketverius metus konservatorių atstovei antrajame ture pavyko sumažinti atsilikimą nuo rinkimus galiausiai laimėjusio politiko, tačiau šio persvara vis tiek siekė 16 proc.

reklama

Prognozuojame, kad konservatoriai Plungėje vėl liks be mero posto, o ilgus metus E. Gentvilo bei A. Zuoko partijas palaikiusi Plungė ir toliau liks ištikima liberalams.

Prienų rajonas

Praėjusių rinkimų scenarijus kartojasi ir Prienuose, kuriuose mero posto siekia tie patys kandidatai – šiuo metu mero pareigas einantis socialdemokratas Arvydas Vaicekauskas (32,27 proc.) ir „tvarkietė“ Loreta Jakinevičienė (13,12 proc.).

Tiesa, jei po 2015 m. mero rinkimų politikus skyrė vos 3 proc. balsų, šiuo metu LSDP atstovas atsiplėšęs 2,5 karto. Alfa.lt manymu, L. Jakinevičienei tokia persvara įveikiama nebus.

Radviliškio rajonas

reklama

Antrajame ture laimės dabartinis Radviliškio rajono meras Antanas Čepononis. Pirmajame rinkimų ture už konservatorių balsavo 46,25 proc. rinkėjų. Antroje vietoje likęs Kazimieras Račkauskas surinko 15,38 proc. balsų.

Nacionalinėje žiniasklaidoje dėl politinės reklamos su Radviliškio parapijos kunigo Tado Rudžio palaikymo žodžiais išgarsėjęs A. Čepononis nuo oponento atitolęs per toli. Negana to, TS-LKD tvirtove laikomame regione socialdemokratams laimėti didelių vilčių nėra.

Raseinių rajonas

Raseiniai – viena iš nedaugelio savivaldybių, kurias po rinkimų tikrai valdys naujas meras. Dėl savivaldybės vadovo pozicijos antrajame ture varžosi konservatorius Andrius Bautronis (20,04 proc.) ir socialdemokratas Edmundas Jonyla (18,38 proc.).

Pirmajame ture LSDP kandidatas sulaukė mažiau balsų nei jį iškėlusi partija, todėl daugiausia mandatų laimėjusios partijos atstovas mero rinkimuose liko antras. Nebelikus alternatyvų, socialdemokratų rinkėjai gali savo balsus atiduoti būtent E. Jonylai.

reklama

Vis dėlto palyginti su praėjusiais rinkimais TS-LKD situacija geresnė. Mandatų skaičius išaugo nuo 2 iki 4, o kandidatą rinkimuose palaikė daugiau raseiniškių nei pačią partiją. Tai leidžia manyti, kad politikas turi didesnį palaikymą nei jo partija, todėl pergalę antrajame rinkimų ture prognozuojame A. Bautroniui.

Rokiškio rajonas

Mero posto antrajame ture Rokiškyje siekia du visuomeninių rinkimų komitetų atstovai – dabartinis savivaldybės vadovas Antanas Vagonis (22,09 proc.) bei į politiką sugrįžti siekiantis Ramūnas Godeliauskas (18,29 proc.).

Nors į antrąjį mero rinkimų turą partijų atstovai nepateko, savivaldybių tarybų rinkimus Rokiškyje laimėjo LSDP ir TS-LKD. Kandidatų į merus komitetai atitinkamai liko ketvirtoje ir penktoje vietoje.

Tai gali išeiti į naudą antroje vietoje likusiam R. Godeliauskui. Politikas ilgą laiką priklausė partijai „Tvarka ir teisingumas“, kurios nariu iki 2016 m. buvo ir Seimo narys Raimundas Martinėlis. Su valstiečiais ir žaliaisiais į Seimą patekęs R. Martinėlis metų pradžioje perėjo pas Seimo konservatorius. Dėl to TS-LKD Rokiškio skyrius, tikėtina, skatins remti R. Godeliauską.

reklama

A. Vagoniui koją pakišti gali ir seni nesutarimai su socialdemokratais. Meru politikas tapo su šios partijos sąrašu, tačiau šiuo metu antros kadencijos siekia padedamas komiteto. LSDP ir TS-LKD rinkėjams savo balsą atidavus R. Godeliauskui, šis nesunkiai perimtų mero kėdę iš A. Vagonio, kuriam palaikymą pareiškė tik LVŽS.

Skuodo rajonas

Dėl Skuodo rajono mero posto antrajame ture rungsis dabartinis savivaldybės vadovas konservatorius Petras Pušinskas (34,30 proc.) ir Darbo partiją į LVŽS iškeitęs Stasys Gutautas (25,72 proc.).

Prieš ketverius metus dabartinis meras po pirmojo rinkimų rato stipriai atsiliko nuo kontroversiškai vertintos švietimo ir mokslo ministrės Audronės Pitrėnienės, tačiau antrajame ture užtikrintai laimėjo.

Kadangi 2019 m. TS-LKD gautų balsų skaičius mero ir tarybų rinkimuose didėjo, sėkmę prognozuojame mero pareigas užimančiam P. Pušinskui.

reklama

Šilalės rajonas

Perrinkimo siekiančio konservatoriaus Jono Gudausko (35,49 proc.) laukia dar vienas trileris. Prieš ketverius metus antrajame ture vos 100 balsų persvara oponentą įveikęs politikas šiemet susirems su „Tvarkos ir teisingumo“ partijos atstovu Algirdu Meiženiu (29,75 proc.).

Jei pasikartotų praėjusių rinkimų scenarijus, kai po pirmojo turo antras likęs „tvarkietis“ Vytautas Jucius pakartotinio balsavimo metu ištirpdė 10 proc. siekusį konservatoriaus pranašumą, A. Meiženis galėtų tikėtis perimti savivaldybę savo žinion.

„Tvarkiečio“ palaikymas Šilalėje per ketverius metus sustiprėjo, todėl pergalę antrajame ture išplėš dabartinį merą aplenkęs A. Meiženis.

Šilutės rajonas

reklama

Šių metų savivaldos rinkimai Šilutės rajone nuskambėjo visoje Lietuvoje – Saugų rinkimų apylinkės komisijos pirmininkė suskaičiuoti biuletenius nusprendė savo namuose. Tiesa, rinkimų tai nepaveikė, mat minėtoje apylinkėje balsavo 575 žmonės.

Dar vienos mero kadencijos Šilutės rajone siekia dabartinis savivaldybės vadovas Vytautas Laurinaitis (26,70 proc.). Antroje vietoje pirmajame ture liko konservatorė Sandra Tamašauskienė (18,01 proc.). Pirmojo turo rezultatai rodo, kad dabartinio Šilutės vadovo palaikymas pranoksta partines ribas – politiko atstovaujama partija „Tvarka ir Teisingumas“ sulaukė bene 1,5 tūkst. mažiau balsų nei meras.

Kadangi konservatoriai rajone buvo opozicijoje, prognozuojame, kad apie valdančiąją koaliciją galvojantys „tvarkiečiai“ gali sulaukti buvusių koalicijos draugų valstiečių ir žaliųjų bei socialdemokratų paramos, o rajoną ir toliau valdys dabartinis meras.

Tauragės rajonas

Dabartinis rajono meras liberalas Sigitas Mičiulis dar vienos mero kadencijos nesieks, todėl po sekmadienio rinkimų Tauragėje šeimininkaus naujas vadovas. Dėl mero posto antrame ture varžosi LSDP atstovas Darius Petrošius (33,09 proc.) bei dabartinio mero patarėjas liberalas Dovydas Kaminskas (27,28 proc.).

reklama

D. Kaminsko komandoje – dabartinis meras bei savivaldybės administracijos direktorius Modestas Petraitis. 

Tuo tarpu D. Petrošius 2012–2016 m. buvo Seimo narys, todėl gali savo naudai pajungti partinę agitavimo mašiną. Numatyti rinkimų baigties neįmanoma, tačiau spėjame, kad tauragiškiai vietoje 30 metų liberalo pasirinks nacionalinės politikos ragavusį socialdemokratą.

Telšių rajonas

Nesutarimų kone visus 2018 m. kamuotoje Telšių rajono savivaldybėje dėl mero posto varžosi 2015 m. išrinktas „darbietis“ Petras Kuizinas (19,64 proc.) bei vasarą iš vicemero posto pašalintas socialdemokratas Kęstutis Gusarovas (18,92 proc.).

Telšių rajono rinkėjų balsų pasiskirstymas kone plačiausias Lietuvoje. Į savivaldybę pateko 8 iš 9 to siekusių politinių jėgų. Mūsų vertinimu, Telšių rajono gyventojai dabartiniam merui neleis pamiršti praėjusiais metais savivaldą ištikusio politinio paralyžiaus, todėl meru taps K. Gusanovas.

reklama

Trakų rajonas

Antrasis mero rinkimų turas Trakų rajone – formalumas. Dabartinės merės Editos Rudelienės (41,47 proc.) pranašumas prieš oponentą Kęstutį Vilkauską (17,84 proc.) toks didelis, kad antrajame ture liberalų atstovei tereikia prie balsadėžių sulaukti pirmajame ture už ją balsavusių rinkėjų. 


Edita Rudelienė

Edita Rudelienė© Greta Skaraitienė / Fotobankas

Ukmergės rajonas

Dėl teisės valdyti Ukmergę antrajame rinkimų ture rungsis dabartinis rajono savivaldybės meras Rolandas Janickas (25,41 proc.) ir TS-LKD atstovaujanti savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Agnė Balčiūnienė (22,93 proc.).

Mero atstovaujama Darbo partija, palyginti su ankstesniais rinkimais, iššvaistė daugiau nei 1 tūkst. balsų. Mažiau balsų gavo ir pats R. Janickas. Jei suvešėjęs konservatorių palaikymas išsilaikys ir antrajame ture, A. Balčiūnienė turės realią galimybę iš kėdės išversti dabartinį merą.

Utenos rajonas

Utenoje dar vienos kadencijos siekia socialdemokratas Alvydas Katinas (42,08 proc.), o mero poziciją iš politiko paveržti kėsinasi visuomeninio rinkimų komiteto „Kartu už Utenos kraštą“ kandidatas Marijus Kaukėnas (22,88 proc.).

Akivaizdu, kad dabartinis savivaldybės vadovas turi didesnį palaikymą, todėl Utenoje permainų išvysti neturėtume.

Varėnos rajonas

Panaši situacija ir Varėnos rajone. Čia po pirmojo turo stipriai pirmauja rajonui vadovaujantis liberalų pabėgėlis Algis Kašėta (46,63 proc.). Partijos atsisakęs politikas dar kartą įsitaisyti mero kėdėje siekia pasitelkęs rinkimų komitetą. Antroje vietoje – Lietuvos centro partijos atstovas Vidas Mikalauskas (15,75 proc.). Varėnos rajono valdžia neturėtų keistis. 

Vilkaviškio rajonas

Dar viena savivaldybė, kurioje intrigos antroje vietoje esančiam kandidatui sukurti tikriausiai nepavyks. Vilkaviškio meras Algirdas Neiberka (48,52 proc.) nuo oponento Žilvino Gelgotos (30,31 proc.) atsiplėšęs saugiu atstumu, todėl jam pakaktų, kad antrajame ture jį palaikytų tiek pat rajono gyventojų, kiek ir pirmajame.

Vilniaus miestas

Dėl didžiausios Lietuvos savivaldybės varžosi liberalus komitetu pakeitęs sostinės meras Remigijus Šimašius (37,33 proc.) ir praeityje savivaldybei vadovavęs A. Zuokas (22,70 proc.).

2019 m. savivaldos rinkimų pirmasis turas abiem kandidatams ir jų politinėms jėgoms buvo sėkmingesnis nei prieš ketverius metus – iškovota daugiau mandatų savivaldybėje, tiek R. Šimašius, tiek ir A. Zuokas gavo daugiau balsų mero rinkimuose.

reklama

Palaikymą R. Šimašiui jau išreiškė LSDP pirmininkas Gintautas Paluckas bei konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis. Nors TS-LKD Vilniaus skyriaus santykiai su R. Šimašiaus pajėgomis savivaldybėje, švelniai tariant, sudėtingi, sunku įsivaizduoti sostinės konservatorius renkantis balsuoti už A. Zuoką, kuriam būnant meru pastarieji ilgus metus oponavo.

Rinktis palaikyti R. Šimašių galėtų ir tautinės sostinės mažumos – šių atstovai antrąją R. Šimašiaus kadencijos pusę su politiku dirbo vienoje koalicijoje. O A. Zuoko rėmėjų gretos apsiriboja interneto įžymybėmis ir Oskaru Koršunovu.

Kitos partijos laukia rinkimų baigties ir, tikėtina, jungsis prie bet kurio nugalėtojo. Pergalės šypsnį sekmadienį piešiame dabartiniam sostinės vadovui. 


Artūras Zuokas ir Remigijus Šimašius

Artūras Zuokas ir Remigijus Šimašius© Paulius Peleckis / Fotobankas

Visagino savivaldybė

Pakartotiniame balsavime dėl Visagino savivaldybės vadovo posto gyventojai rinksis tarp dabartinės miesto vadovės Dalios Štraupaitės (26,21 proc.) ir LVŽS kandidato Erlando Galaguz (27,52 proc.). Pirmaujantis kandidatas vadovauja įmonei „Visagino būstas“.

A. Zuoko partijai priklausanti merė prieš dvejus metus buvo įklimpusi į korupcijos skandalą – politikė buvo kaltinama reikalavusi kyšių iš įmonių, dalyvavusių Visagino savivaldybės organizuotuose statybos ir remonto darbų konkursuose, vadovų.

Politikė taip pat buvo kaltinama nurodinėjusi kai kuriems savivaldybės darbuotojams, darbo savivaldybėje valandomis atliko įvairius darbus savo pačios ir artimų asmenų namuose.

Į antrąjį turą politikė pateko užėmusi antrąją vietą. Nuo jos vos 124 balsais atsiliko trečias likęs visuomeninio komiteto „Visaginas – tai mes“ atstovas Jevgenijus Šuklinas.

Veikiausiai antrajame mero rinkimų ture E. Galaguz atsiplėš nuo dabartinės vadovės ir perims Visagino kontrolę į savo rankas.

Zarasų rajonas

Situacija Zarasuose – neįprasta. Meru likti siekia socialdemokratas Nikolajus Gusevas (22,85 proc.), nors jo partijos atstovų taryboje nėra. Į savivaldybės tarybą čia pateko daugiau visuomeninių komitetų nei partijų. Vienai tokių, tiesa, priklauso liberalas, savivaldybės tarybos narys Kęstutis Stankevičius (19,91 proc.).

Mero pozicijos K. Stankevičius siekė ir 2015 m., tačiau tuomet politikas rinkimuose liko penktas. Penktą vietą nuo antros Zarasuose skiria 500 balsų.

Trečioje vietoje Zarasų mero rinkimuose likęs LVŽS atstovas Gintaris Petrėnas antrajame ture paramą išreiškė K. Stankevičiui. O LVŽS vadovas Ramūnas Karbauskis antrajame ture palaikymą skyrė N. Gusevui. LVŽS rinkėjų balsų pakaktų vienam ar kitam kandidatui laimėti rinkimus.

Turėdami omenyje toliau skriejantį R. Karbauskio žodį manome, kad mero rinkimus laimės jo palaikomas N. Gusevas.