„Žalgirio“ rungtynes aplankęs Eurolygos prezidentas patikino: finalo ketvertas Kaune – neišvengiamas

Paulius Motiejūnas (kairėje) ir Jordi Bertomeu (dešinėje)
Paulius Motiejūnas (kairėje) ir Jordi Bertomeu (dešinėje)
  © Fotodiena.lt
Alfa.lt
2019-03-15 07:02

Kauno „Žalgiris“ praėjusiame Eurolygos sezone nustebino daugelį ir po beveik dviejų dešimtmečių pateko į Eurolygos finalo ketvertą, vykusį Belgrade. Nors šiemet kur kas labiau stringančiam Lietuvos čempionų mechanizmui tai padaryti bus velniškai sunku, kauniečiai paslapčia žvalgosi į dar sunkiau įgyvendinamą svajonę – paties finalo ketverto atvežimą į antrą pagal dydį Lietuvos miestą.

Apie tai dar praėjusiais metais rašė ir portalas Alfa.lt, įvardijęs keturis žingsnius, kuriuos Kaunas turi įgyvendinti, siekdamas surengti finalo ketverto varžybas.

reklama

Nors Eurolygos ir „Žalgirio“ vadovai apie tokią galimybę paprastai kalba abstrakčiai, vakar Kaune vykusiose rungtynėse apsilankęs pajėgiausio Senojo žemyno turnyro vadovas Jordi Bertomeu pažėrė minčių, leidžiančių tikėtis jau po kelerių metų stipriausias Europos komandas išvysti besivaržančias dėl trofėjaus ir Kaune.

„Mes rimtai žiūrime į Kauno kandidatūrą. Šiame mieste yra viskas, išskyrus kai kurią infrastruktūrą. Čia yra patys geriausi sirgaliai Europoje, pati geriausia arena Europoje, ir atrodytų, kad privalome surengti finalo ketvertą Kaune, – kalbėjo katalonas. – Tačiau dar turime palaukti, kol bus išspręstos logistinės problemos, kadangi finalo ketvertas tampa vis didesniu ir didesniu renginiu.

Šiemet matome, kad finalo ketvertą rengs Vitorija, mažas miestas, šiek tiek panašus į Kauną. Vis dėlto finalo ketvertą rengia ne tik Vitorija – tai daro visas baskų kraštas. Į tai yra įtraukti trys miestai – be Vitorijos, dar ir San Sebastianas ir Bilbao. Rengdami finalo ketvertą šiame mieste esame kūrybingi, o lygiai tokie pat kūrybingi turėtume būti ir nusprendę atvežti renginį į Kauną.

reklama

Manau, kad didžiausia problema yra apgyvendinimas. Bet esu įsitikinęs, kad kai tos problemos bus išspręstos, finalo ketvertas neišvengiamai atvyks ir į Kauną.“

Prieš „Žalgirio“ rungtynes su Miuncheno „Bayern“ spaudos konferencijoje kartu su Kauno ekipos generaliniu direktoriumi Pauliumi Motiejūnu dalyvavęs J. Bertomeu palietė ir kitas aktualias ir ne tik su Eurolyga, bet ir su kitomis krepšinio sferomis susijusias temas. Viena iš jų – komandų skaičiaus turnyre augimas.

Nuo kito sezono Eurolygoje žais nebe 16, o 18 komandų, tai reiškia, kad ketveriomis rungtynėmis pailgės reguliarieji sezonai. Tai gali tik dar labiau papiktinti nacionalinių čempionatų rengėjus ir skatinti Eurolygoje žaidžiančias komandas ieškoti išeičių, galbūt net paliekant savo šalių pirmenybes. Tiesa, J. Bertomeu patikino, kad bent jau artimiausiu metu tolesnės plėtros jis neplanuoja.

„Manau, kad netrukus pasieksime optimalų turnyro modelį. Nemanau, kad komandų skaičius augs per artimiausius ketverius–penkerius metus, gal net ilgiau, – savo viziją atskleidė katalonas. – Dabar mums reikia suvirškinti tai, ką turime. Kartais pernelyg skubame, to nereikia daryti. Pridėsime dvi komandas, nes svarbu turėti tokias rinkas, kaip Prancūzija ir Vokietija, tokių prekinių ženklų kaip „Bayern“ ir ASVEL.

Net kai kalbame, kad norime komandos Londone, ši komanda ateitų ne kaip papildoma, o vietoje kažkurios dabar jau esančios ekipos. Manau, 18 komandų bus ilgą laiką. Pirmiausia mes negalime turėti daugiau rungtynių, nesukeldami problemų nacionaliniams čempionatams. Be to, svarbu kokybė, o kokybė ir kiekybė ne visada eina išvien.“

Visgi Eurolygos vadovas, prie šio turnyro vairo stovintis beveik du dešimtmečius, neketina imtis ir finansinių priemonių tam, kad išlygintų komandų galimybes kovoti dėl trofėjų. Nepaisant to, kad paskutiniuose keturiuose finalo ketvertuose nuolatos būdavo trys tos pačios komandos – Maskvos CSKA, Madrido „Real“ ir Stambulo „Fenerbahče“, – kartu ir turtingiausios turnyre, J. Bertomeu joms apynasrio užmauti nežada, tai aiškindamas mokestinių sistemų skirtumais.


Jordi Bertomeu

Jordi Bertomeu© SCANPIX
„Turime matyti bendrą paveikslą. Taip, keli klubai kartojasi, tačiau turime prisiminti, kad nuolat yra dominuojančių klubų, bet jie keičiasi. Anksčiau tai buvo „Maccabi“, „Panathinaikos“ ar „Barcelona“, dabar kiti. Su tuo susiduria ir kitos sporto šakos arba NBA, kur „Golden State Warriors“ finaluose žaidžia kasmet. Tai nėra pats svarbiausias dalykas.

Svarbiau – balanso ieškojimas. Kalbant apie „algų kepures“ ir panašius įrankius, skirtingose šalyse sąlygos itin skiriasi, mokesčių sistemos yra skirtingos, todėl iš finansinės pusės sulyginti klubų galimybes yra itin sudėtinga. Turime vienuolika Eurolygoje dalyvaujančių šalių, kuriose nėra vienodos mokesčių sistemos. Tikime, kad yra kitų įrankių, kurie gali mums padėti išlyginti finansinį klubų mechanizmą. Tikimės, kad klubų savininkai labiau įsitrauks į mūsų veiklą tiek lyginant situaciją, tiek bandant išvengti nuostolių. Vis tik negalime tikėtis, kad kitose šalyse finansinė situacija bus tokia stabili kaip Vokietijoje“, – kalbėjo J. Bertomeu.

Katalonas išdėstė ir savo nuomonę apie santykius su FIBA, kurios vairą neseniai perėmė naujas vadovas – mirusį Patricką Baumanną pakeitęs Andreasas Zagklis. Ramiai kalbėjęs J. Bertomeu nepasakė nieko naujo šiuo klausimu ir apie kompromisą su „langų“ sistemą įdiegusia organizacija nekalbėjo.

„Mes nejaučiame konflikto su FIBA. Aišku, FIBA turi problemą dėl to, kad mes negalime jiems padėti. Mes turime lygą, kuri pastaruosius 18 metų yra valdoma be kitų lygų įsikišimo. FIBA turi įvertinti, ar jiems tinka tie „langai“, ar jie įdomūs, ir jeigu jie tuo tiki, veikiausiai nuspręs likti su ta pačia sistema. Tada mes negalime nieko padaryti, reikės tik tai gerbti. O jeigu jie galvoja, kad kitokios alternatyvos, kurios buvo pristatytos, yra įmanomos, tai bus jų sprendimas“, – sakė J. Bertomeu.