Įsisiūbuojantys protestai dėl klimato kaitos: vakariečius grėsmės baugina, lietuvius jaudina menkai
Ministerija investuos rekordinę sumą

Protestas prieš klimato kaitą Amsterdame
Protestas prieš klimato kaitą Amsterdame
  © SCANPIX

Jungtinių Tautų įsteigta Tarpvyriausybinė klimato kaitos taryba (IPCC) praėjusių metų pabaigoje išleido klimato kaitos ataskaitą, kurioje skelbiama, jog sustabdyti artėjančias klimato katastrofas žmonija turi 11 metų (iki 2030-ųjų). Ataskaitoje minima, jog, remiantis skaičiavimais, bent 45 proc. nesumažinus šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų, bus peržengta saugia riba laikoma 1,5 °C atšilimo norma.

Ši žinia dar labiau paskatino klimato kaitos problemoms neabejingus žmones ir juos vienijančias organizacijas reikalauti valstybių valdžios atstovų imtis skubių priemonių.

reklama

Praėjusį savaitgalį lyjant gausiam lietui Nyderlandų sostinėje Amsterdame per 40 tūkst. žmonių dalyvavo „Greenpeace“ organizuotose eitynėse, kuriomis buvo siekiama atkreipti valdžios dėmesį į klimato kaitos padarinius.

Lietuva jungiasi prie pasaulinių mitingų

Sujudimas pasaulio bendruomenėje neaplenkė ir Lietuvos. Šį penktadienį 12 val. sostinės Vinco Kudirkos aikštėje aktyvaus jaunimo sambūris „Fridays for future“ organizuoja mitingą, kuriuo politikų bus reikalaujama imtis ryžtingų veiksmų, siekiant apsaugoti klimatą.

reklama

Aplinkosaugos judėjimo atstovė Austė Juozapaitytė portalui Alfa.lt teigė, jog tai yra pirmasis pasaulinis mitingas ir kovo 15 d. jis vyks įvairiose pasaulio šalyse.

„Siekiame atkreipti valdžios institucijų dėmesį į aplinkos apsaugos politikos svarbą. Visame pasaulyje aplinką prižiūrinčios institucijos dabar yra dėmesio centre. Deja, bet Lietuvoje šiuo metu ne tik kad neturime stiprios klimato kaitos valdymo politikos, bet ir paties aplinkos ministro. Aplinkos apsaugos ministerija turi suburti stiprią specialistų komandą, kuri padėtų Lietuvai užtikrinti Paryžiaus susitarimo laikymąsi, bei nustatyti prioritetus konkrečiai mūsų šalies strategijai“, – kalbėjo A. Juozapaitytė.

Anot aplinkosaugos aktyvistės A. Juozapaitytės, dėmesio turi būti skiriama transporto, žemės ūkio sektoriams, kurie išmeta daug šiltnamio efektą sukeliančių dujų. Taip pat turi būti puoselėjamos ir plečiamos žaliosios erdvės miestuose, vykdoma atsakinga miškininkystė, didinamas miškų plotas, užtikrinamas teisingas klimato kaitai skirtų lėšų panaudojimas ir nuolatinis piliečių švietimas.


Protestas prieš klimato kaitą Amsterdame

Protestas prieš klimato kaitą Amsterdame© SCANPIX

Apokaliptiniai scenarijai

Klimato atšilimas gali tapti daugybės katastrofų priežastimi. Jau dabar klimato atšilimo procesus nagrinėjantys specialistai teigia, jog pasekmių vienaip ar kitaip nebus išvengta. Jų sąrašas – ilgas ir bauginantis.

Nesuvaldžius klimato kaitos procesų, Žemės planetoje gali itin padažnėti sausros, ekstremalūs karščiai, uraganai, potvyniai, praretėti ozono sluoksnis, pakilti vandenynų rūgštingumas, taip pat ir jų lygis. Gali būti užlietos salos ir dalis žemyninių pakrančių.

Kylant temperatūrai, žmonijai dėl paveiktos žemės ūkio veiklos gali imti trūkti gyvybiškai svarbių išteklių, gali prasidėti epidemijos, skurdas, sparčiai augti mirčių skaičius.

Pavojus gresia ir planetos biologinei įvairovei. Dėl pakilusios vandenynų temperatūros gali pradėti nykti gyvūnų rūšys. Prognozuojama, jog augmenija taip pat bus paveikta – augalai pristabdys augimą ir nebebus pajėgūs kaip anksčiau surinkti žmonijos į aplinką išmetamo anglies dioksido kiekio.

reklama

Pasaulio lyderių neveiksnumas

2015 m. 195 valstybių atstovai dalyvavo Paryžiaus susitarime, kuriuo buvo siekiama užkirsti kelią liūdniausiems pasaulinio atšilimo scenarijams. Ratifikavus Paryžiaus paktą, susitarta siekti, jog klimatas atšiltų mažiau nei 2 °C, lyginant su lygiu, buvusiu iki pramonės revoliucijos. Visgi mokslininkai neseniai sutarė, jog pasaulinį atšilimą reikia stabdyti su 1,5 °C riba.

„Paryžiaus susitarime reikalaujama, jog kiekviena šalis pagal aplinkybes ir galimybes sudarytų planą, kaip mažinti išmetamų teršalų kiekį, ir šalys turės įpareigojimą reguliariai pristatyti pasiektus rezultatus. Tuo pačiu, siekiant šių tikslų, įgyvendinti vidaus švietimo priemones“, – tarptautinio susitarimo detales komentavo aplinkosaugininkė A. Juozapaitytė.

Tarp šalių, kurios į aplinką išleidžia didžiausią kiekį anglies dioksido, yra daug lyderiaujančių pasaulio valstybių, tokios kaip JAV, Kinija, Rusija, Vokietija ir Kanada. Skaičiuojama, jog apie 100 didžiausių pasaulio korporacijų yra atsakingos už 71 proc. visų pasaulinių CO2 emisijų. Tai rodo, jog pasaulio politikos ir kapitalo lyderiams trūksta noro imtis realių veiksmų, o toks neveiksnumas gali pridaryti nepataisomos žalos.


Belgijos moksleivių protestas dėl klimato kaitos

Belgijos moksleivių protestas dėl klimato kaitos© SCANPIX

Apatiškas piliečių požiūris

Gamtos mokslų žurnale „Nature Climate Change“ 2015 m. buvo paskelbti statistiniai duomenys, kurie rodė, jog net 40 proc. pasaulio gyventojų iš viso nėra girdėję apie klimato kaitos problemas.

„Didelė problema yra tai, kad būtent šalys, kuriose yra menkas žinojimas apie klimato kaitos problemą, yra labiausiai pažeidžiamos dėl klimato kaitos padarinių, pvz., potvynių, sausrų. Mokslininkai išskiria dvi pagrindines problemas dėl tokio žemo klimato kaitos suvokimo lygio kai kuriose šalyse. Tai išsilavinimo trūkumas ir klimato kaitos komunikacijos nebuvimas“, – Alfa.lt teigė sociologė, KTU docentė Aistė Balžekienė.

Remdamasi tyrimais A. Balžekienė tvirtina, jog aktyvumo lygis kovojant su klimato kaita Lietuvoje yra itin žemas. 24 proc. Lietuvos gyventojų teigia, kad jų aplinkoje žmonės imasi veiksmų kovojant su klimato kaita, taip pat tik ketvirtadalis mano, jog iš jų tikimasi pagalbos kovoje su klimato kaita.

Šalyje vyrauja įsitikinimas, jog „aš vienas asmeniškai nieko nenuveiksiu“. Sociologė taip pat pastebi, jog Lietuvos žiniasklaida šią visuotinę problemą apžvelgia labai vangiai.

reklama

„Nors tarp Lietuvos gyventojų vyrauja nuomonė, kad pasaulio klimatas keičiasi (taip mano 94,5 proc. gyventojų), tačiau tik šiek tiek per 30 proc. yra susirūpinę klimato kaita. Lietuvos gyventojai yra labiau linkę manyti, kad klimato kaitos poveikis bus labiausiai jaučiamas kitose šalyse“, – pridūrė pašnekovė.

Pasak jos, abejones dėl veiksmingų priemonių ėmimosi paskatina ir žmonės, kurie neigia klimato kaitos procesus. Tam dažnai pasitelkiami emociniai pareiškimai, o ne moksliniai faktai ir argumentai.

„Visuomenės nuomonę stengiamasi paveikti ne moksliniais faktais ar argumentais, o emociniais pareiškimais. Klimato kaitos mokslas yra ypač sudėtingas, todėl teigti socialiniuose tinkluose „klimato kaita neegzistuoja“ arba „visi mokslininkai yra papirkti žaliųjų“ yra daug lengviau, nei nagrinėti šimtus puslapių mokslinių ataskaitų, parengtų tarptautinių mokslininkų komandų“, – tvirtino A. Balžekienė.


Protestas prieš klimato kaitą Amsterdame

Protestas prieš klimato kaitą Amsterdame© SCANPIX

Valstybė trigubina finansavimą

Pasak Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klimato kaitos valdymo grupės vyriausiojo patarėjo Tomo Aukštinaičio, klimato kaitos tema vis dažniau iškeliama viešojoje erdvėje, tačiau atskiruose šalies ūkio sektoriuose permainos dėl reikiamų papildomų investicijų vyksta vangiai.

„Reikia atkreipti dėmesį, kad klimato kaitos veiksniai jau dabar jaučiami Lietuvoje (liūtys, sausros, dėl kurių netenkama derliaus, gadinama esama infrastruktūra ir pan.). Nesiimant veiksmų šie veiksniai dažnės ir jų poveikis bus vis didesnis“, – Alfa.lt komentavo T. Aukštinaitis.

Valstybės darbuotojas taip pat teigė, jog Aplinkos ministerija mato teigiamų pokyčių rengiant Nacionalinį integruotą energetikos ir klimato kaitos planą, kuriame yra derinamos sektorinės ir tarpsektorinės priemonės, skirtos mažinti ar prisitaikyti prie klimato kaitos poveikio.

Šiemet Aplinkos ministerija numatė investuoti rekordinę 134 mln. eurų sumą Klimato kaitos programai ir naudoti gerokai daugiau priemonių. Tai beveik tris kartus daugiau lėšų nei 2018 m., kai šiai programai buvo skirta 46,8 mln. eurų.