Europa: trys žemyno ligos ir su realybe susipykusi lietuvių karta

Festivalio „Granatos Live 2018“ pirmoji diena, nuotr. Teodoro Biliūno
Festivalio „Granatos Live 2018“ pirmoji diena, nuotr. Teodoro Biliūno

Europa miršta tikrąja to žodžio prasme, o mūsų šalies jaunimas renkasi keliones ir pramogas. Tiesa, kalbėdami apie Senojo žemyno laukiančią apokalipsę neretai patys renkamės matyti tik vieną medalio pusę, teigia politologai.

Amžiuje, kai net valstybių lyderių pasisakymai sutalpinami į porą šimtų ženklų socialiniame tinkle, visuomenei trūksta konteksto, kodėl esame vienoje ar kitoje situacijoje, sako Rytų Europos studijų centro (RESC) direktorius Linas Kojala.

„Pavyzdžiui, britų santykis su Europa yra painus ne nuo 2016 m., tai prasidėjo kur kas anksčiau. Tai šalis, kuri ne taip seniai kontroliavo ketvirtadalį pasaulio, todėl“, – diskusijoje apie knygą „Europa? Pokalbiai su prezidentais, ministrais, patarėjais ir taksistais apie mūsų ateitį“ sakė politologas.

Politologas aiškino, kad dabartinė Europos politinė situacija nenukrito iš dangaus, todėl ne visada reikėtų pasiduoti pagundai supaprastinti itin sudėtingas problemas. Vis dėlto nereikėtų pulti į kitą kraštutinumą ir užsidaryti akademinėje literatūroje – perdėm sudėtingai pateikiama informacija padaro ją neprieinamą.

Mirštanti Europa

Mikrofoną perėmęs Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) profesorius, filosofas Alvydas Jokubaitis pastebėjo, kad Europa gyvena didelio masto krizėje, kuri matoma plika akimi. Filosofas ironizavo, kad net ir žlugus Romos imperijai buvo žmonių, kurie rinkosi nematyti realybės bei kalbėjo apie imperiją praėjus šimtmečiui po jos žlugimo.

„Manyti, kad liga yra nuolatinė žmogaus būklė, – klaida. [...] Politikos mokslui reikalinga disciplina, kuri galėtų vadintis patologine anatomija, kad būtų galima paaiškinti, kokios ligos pribaigė vieną ar kitą darinį“, – paaiškino A. Jokubaitis.

Nuolatinės ligos būsenos įprastumą filosofas siejo su silpna Europos filosofine mintimi. Esą Senajame žemyne įpratome perkonstruoti idėjas, manydami, kad nebėra nieko pastovaus. Ekstremalus to atvejis, filosofo teigimu, – realybę užmiršę Europos piliečiai, kurie kreipiasi į teismus, kad būtų pakeista jų gimimo data. Jei viską galima keisti, kodėl nepasikeitus gimimo datos.


Linas Kojala

Linas Kojala© Archyvas

„Europa miršta tikrąja to žodžio prasme – gimstamumas drastiškai mažėja. Jauni žmonės keliauja ir pramogauja, tačiau nenori auginti vaikų. [...] Niekas neginčija, kad moters karjera yra svarbu bei poros pramogos yra svarbu, bet gali atsitikti taip, kad jei neliks europiečių, šis įsitikinimas gali būti nesunkiai atmetamas. Toks mąstymas nėra būdingas visoms kultūroms“, – dėstė filosofas.

Jis pastebėjo, kad nepriklausomoje Lietuvoje užaugusi karta ES vertina ne kaip politinį projektą, o kaip gyvenimo būdą. Todėl, filosofo nuomone, realybė šią kartą liūdnai nustebins, nes teks suvokti, kad politika nėra utopijų įgyvendinimas.

„ES sėkmė yra įspūdinga ir laimėjimai yra įspūdingi, bet jie siekia Šaltojo karo pabaigą. Šitie laimėjimai siekia pirmuosius laimėjimus po to, kai baigėsi Šaltasis karas, ir vėliau jie susuko galvą ES. Pradėjome gyventi nuolatinės sėkmės iliuzijoje, tačiau tai tėra iliuzija“, – kritikos Bendrijai negailėjo A. Jokubaitis.

ES ligos

Pasak profesoriaus, tikrovė reikalauja praregėti, kad ES kamuoja trys ligos. Pirmoji – mesianizmas, pasireiškiantis tikėjimu, kad ES gali išganyti pasaulį, o Senajam žemynui pažadėta tobula būsena, kurios žemynas nusipelno dėl patirtų nuoskaudų per du pasaulinius karus.

Profesorius pastebėjo, kad tokio mesianizmo simptomai pasireiškia net Lietuvos nacionalinio transliuotojo laidos „Panorama“ eteryje – užuot pranešus naujienas, mokoma, kokia gera ir teisinga yra ES. Tokiu būdu, mano A. Jokubaitis, esą bandoma pateisinti problemų kupinos Bendrijos tęstinumą.

Antroji ES liga, A. Jokubaičio teigimu, – merkantilizmas, pasireiškiantis Bendrijos sėkmės aiškinimą pateikiant išimtinai ekonominiai rodikliais. Dėl to viena rimta ekonominė krizė tokio mąstymo pasaulyje gali sunaikinti europinį projektą. Kitaip tariant, ekonominis nuosmukis rodytų, kad Bendrija nebeturi prasmės.

Trečioji ES liga – demokratijos deficitas. Esą Europos Parlamentas (EP) veikia, tačiau tai nėra tikrasis politikos kūrėjas. EP imituoja partijas ir politiką, o nerimas dėl galimo populistų antplūdžio tėra priemonė paskatinti ES gyventojus ateiti į rinkimus.

„Žmonės stipriai nusivylę nacionaliniais parlamentais, o šitas parlamentas diskredituoja pačią parlamentarizmo idėją“, – rėžė A. Jokubaitis bei pridūrė, kad EP vaidmuo toks silpnas, kad juo neįmanoma net nusivilti. Filosofas pasiūlė išeitį – Europai galėtų padėti dvasinis renesansas.

Greta didžiųjų

RESC direktorius pastebėjo, kad kalbėdami apie ES linkstame patekti į situaciją, kai norint įrodyti savo argumentus renkamasi Europą matyti vienpusiškai. Pavyzdžiui, kalbant apie Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono pasiūlytas idėjas, pamirštama pridėti, kad tai nėra vienintelė siūloma alternatyva.

„Mes kalbame apie E. Macrono laišką, jo pasiūlytą centralizacijos idėją, tačiau niekas nekalba apie tikėtiną Vokietijos kanclerės įpėdinę Annegret Kramp-Karrenbauer, kuri parašė atsakomąjį laišką, sakydama, kad mums nereikia bendro ES biudžeto ir bendros kariuomenės“, – paaiškino L. Kojala. Būtent skirtingų Bendrijos raidos idėjų konkurencija daro ES patrauklią bei galinčią suburti dešimtis skirtingų valstybių.


Alvydas Jokubaitis

Alvydas Jokubaitis© Archyvas

Politologas pastebėjo, kad pagrindinė ES nauda Lietuvai – galimybė mūsų atstovams dalyvauti priimant sprendimus su didžiosiomis valstybėmis. Tai, aiškino politologas, iliustruoja Europos vadovų tarybos (EVT) susitikimai. Esą bet kokios krizės atveju – ar tai būtų pabėgėlių, ar finansų krizė, Europos galingieji susirinktų jos spręsti, tačiau ES suteikia galimybę priimant šiuos sprendimus dalyvauti ir mažesniems Senojo žemyno žaidėjams.

„Krizės akivaizdoje Europos galingieji vis tiek susitiktų aptarti bendrų problemų. Jie jas sprendžia būdami aukščiau visų ES institucijų ir tik kažkokiu laipsniu yra varomi bendrų taisyklių. [...] ES priverčia kalbėti apie 28 valstybes ir į tą ratelį įtraukti Lietuvą“, – aiškino L. Kojala.

Dar daugiau, ES dažnai priskiriama kur kas daugiau problemų, nei Europa sukelia. Pavyzdžiui, didžioji dalis imigrantų Jungtinėje Karalystėje atkeliauja iš buvusių Britų imperijos teritorijų, o ne ES valstybių, tačiau vietos politikams dėl vidaus politikos problemų kur kas lengviau apkaltinti Briuselį.

„Kai kalbame apie demografinę Europos krizę, kalbame apie ES gyventojus ar, pavyzdžiui, mažėjantį Vokietijos gyventojų skaičių? Gal dėl to, kad gyventojų skaičius mažėja Vokietijoje, kaltas ne Briuselis, o kažkas negerai su pačia Vokietija?“ – klausė L. Kojala.

Dvi medalio pusės

RESC vadovo teigimu, dar vienas dvigubų standartų taikymo pavyzdys – pabėgėlių krizė. Nors Briuseliui dažnai priskiriama kaltė dėl lėtos reakcijos į pabėgėlių krizę, pamirštama paminėti, kad sprendimas įkurti pabėgėlių stovyklas Turkijoje, taip 95 proc. sumažinant jų srautus į ES, taip pat yra Bendrijos sprendimų pasekmė. Todėl, teigė L. Kojala, parodžius vieną medalio pusę, nereikėtų pamiršti kitos.

Vis dėlto politologas pastebėjo, kad nereikėtų pulti į kitą kraštutinumą ir įsivaizduoti, jog Europa neturi problemų, nes toks pasaulio vaizdavimas gali paskatinti populistinių partijų iškilimą.

„Kartais bandoma sukurti perdėtai iščiustytą Europos vaidmenį ir apie problemas nenorima kalbėti, kol jos nepradeda belstis į duris. Todėl drąsiau problemas įvardijantys populistai sulaukia populiarumo [...], o tai smukdo tradicines partijas į palaikymo žemumas“, – sakė L. Kojala.

Pasak jo, kartais kritika ES raidos scenarijams susitelkiama į projektus, kurie nėra įmanomi. Vienas tokių, teigė RESC direktorius, – Europos kariuomenės idėja. Esą kritikuoti šią idėją įmanoma tiek pat, kiek nacionalinį futbolo stadioną Vilniuje.

„Kritikuoti tai, ko nėra, neįmanoma“, – pareiškė politologas.

Jo teigimu, Vokietija ir Prancūzija jau trečią dešimtmetį bando sukurti bendrą karinio lėktuvo modelį, todėl kalbėti apie bendras Bendrijos pajėgas yra pakankamai sudėtinga. L. Kojala pastebėjo, kad bendri ES kariniai projektai apsiriboja kibernetiniu saugumu ir vos beprasidedančia pasienio kontrole.

A. Jokubaitis teigė, kad sunku nereaguoti į kai kurias idėjas, kurias palaiko Vokietijos ir Prancūzijos vadovai.