Laipiojimas uolomis klaipėdietei padeda kopti karjeros laiptais

„DFDS Seaways“ darbuotojos T. Kochetkovos hobis – laipiojimas uolomis.
„DFDS Seaways“ darbuotojos T. Kochetkovos hobis – laipiojimas uolomis.
  © Asmeninis albumas

Tatjana Kochetkova po studijų Vilniuje į savo gimtąjį miestą Klaipėdą grįžo visų pirma dėl to, kad atsirado galimybė dirbti Danijos kompanijoje AB „DFDS Seaways“. Iniciatyva steigti laipiojimo uolomis centrą „Scala Dream“ Klaipėdoje atsirado tada, kai su būsimu vyru Mikhailu Kochetkovu, gyvenusiu Kaliningrade, rinkosi, kuriame mieste jie turėtų gyventi. Vyrui miestas nebuvo taip svarbu, jam labiausiai rūpėjo tai, kad turėtų kur laipioti.

– Ką jūs esate baigusi, kokia jūsų specialybė?

reklama

– Studijavau Vilniaus Gedimino technikos universitete verslo vadybą. Vėliau studijavau tarptautinės vadybos magistrantūrą irgi Vilniuje, Tarptautinėje verslo mokykloje.

– Kodėl pasirinkote tokią sunkią sritį, gal ne visai moterišką specialybę?

– Visada jaučiau, kad turiu polinkį ką nors organizuoti, kurti. Norint tai daryti sėkmingai reikia turėti žinių pagrindą.

reklama

– Kaip jūs patekote į bendrovę „DFDS Seaways“? Sklinda kalbos, kad joje įsidarbinti nėra lengva.

– Baigiant mokslus iškilo dilema, ką daryti toliau: likti Vilniuje ar važiuoti kur nors į užsienį. O Klaipėdoje buvo viena kompanija, dėl kurios aš sau pasakiau, kad, jeigu galėsiu joje įsidarbinti, tikriausiai liksiu gimtajame mieste. Tai buvo „DFDS Seaways“. Joje atlikau praktiką. O vėliau atsiradus galimybei mane pakvietė ten dirbti.

– Kiek metų dirbate šioje kompanijoje? Kaip kilote karjeros laiptais?

– Šiemet jau bus 10 metų. Galima sakyti, kad kas dvejus su puse metų keičiau pozicijas, tai galbūt kažkiek yra susiję su karjeros laiptais. Tai vertikali karjera, skirtingos sritys, kuriose dirbau. Kai atėjau, pradėjau Pardavimo skyriuje. Dirbau su verslo segmentu, parduodavau bilietus autotransporto priemonėms į keltus, plaukiančius į Vokietiją ar Švediją. 

Vėliau pasinėriau į projektų rengimo veiklą. DFDS yra didelė įmonių grupė Europoje. Tada jau teko dirbti visai DFDS grupei, ne tik jos bendrovei, kuri yra Klaipėdoje. Įdomūs buvo įmonių įsigijimo, reorganizavimo, verslo optimizavimo projektai. Aš buvau tuos projektus kuruojantis asmuo.

reklama

– Kiek jau dirbate visai DFDS įmonių grupei?

– Tikriausiai jau 6–7 metai. Šiaip tai gyvenu Klaipėdoje, bet pernai mano kelionės sudarė apie 100 dienų, t. y. trečdalį metų buvau labai įvairiose vietose.

– Daug keliaujate. Kuriose šalyse lankotės dažniausiai?

– Savo biurus DFDS turi daugiau kaip 20 šalių. Mano kryptis – Baltijos šalys, Rusija, Lenkija, Danija, Švedija. Manau, per metus apsilankau mažiausiai 10 šalių.

– Ar jūsų nevargina tokia daugybė komandiruočių? Ar nenorėtumėte sėslesnio gyvenimo?

reklama

– Taip, kelionės teikia ne vien tik džiaugsmą. Be abejo, jos vargina. Klaipėda nėra jau toks didelis miestas. Dabar, kai mėnesį niekur neišvažiuoju, pradedu justi, kad jau noriu naujų įspūdžių.

Aš dabar dirbu darbuotojų ugdymo srityje, tad privalau būti žmogus, iš kurio kiti galėtų pasisemti įkvėpimo, naujų idėjų. Labai sudėtinga tokiai išlikti būnant toje pačioje vietoje, važiuojant tais pačiais keliais, matant tuos pačius vaizdus. Tada sunku sugalvoti ką nors nauja. 

Kelionės – tas dalykas, kuris verčia galvoti kitaip, padaryti naujų dalykų.

– Ar tos jūsų kelionės netrukdo šeiminiam gyvenimui?

– Mus su vyru sieja bendras abiejų hobis – laipiojimas uolomis. Kartu su juo Klaipėdoje, buvusio mėsos kombinato patalpose, atidarėme laipiojimo uolomis centrą „Scala Dream“.

reklama

– Kada jūs pradėjote laipioti uolomis?

– Šis potraukis atsirado, kai man jau buvo turbūt 18 metų, kai prasidėjo, galima sakyti, suaugusio žmogaus gyvenimas. Iš pradžių susidomėjau kalnais. Jie traukia daugelį žmonių. Dalyvavau kalnų aukštuminiuose žygiuose, kai pakyli kelis tūkstančius metrų. 

Paskui supratau, kad tuose kalnuose yra skirtingų dalykų. Atradau laipiojimo uolomis sritį. Tai nėra rizikingas dalykas, bet jis tave verčia išeiti iš komforto zonos ir nuolatos tobulėti. Smagu, kai tai nėra treniruotė uždaroje patalpoje, o važiuoji į tas vietas, kurių nepasiekia masinis turizmas.

 Turi galimybę atsirasti tokiose vietose, kur kitokia gamta, kitoks gyvenimas, o kartu ir pats save išbandai.

 Uolomis laipioju jau septynerius metus, tai jau reguliarus mano užsiėmimas.

reklama


ve.lt nuotr.

T. Kochetkova mano, kad tam, jog galėtum būti geru pavyzdžiu kitiems žmonėms, turi būti ir geros fizinės formos.

– Kada jūs spėjate dar uolomis palaipioti?

– Visos mano atostogos yra susijusios su uolomis. Stengiamės išvažiuoti kuo dažniau, nes gamtoje tai daryti smagiau. Taigi, be darbo kelionių, dar turiu ir papildomų (juokiasi). Važiuojame ne tik patys su vyru, bet kartais ir su žmonėmis, kurie sportuoja mūsų centre. Kartais dalyvaujame ir sportinėse rungtyse. Pastaruoju metu labai sudėtinga tai suderinti su darbu. Žinoma, norisi ir to balanso, brangus laikas, praleistas su artimaisiais.

Kad galėtum būti geru pavyzdžiu kitiems žmonėms, turi būti geros fizinės formos. Jeigu turi siekių profesinėje srityje, vadinasi, esi atsakingas žmogus. Bandydama pati tai suderinti galiu drąsiai jaustis tada, kai mokau žmones planuoti laiką, nes man pavyksta derinti ir darbą, ir hobį. 

Galiu pasakyti, kad, jeigu radai raktą, kaip pasiekti puikių rezultatų vienoje srityje, turi daugiau šansų būti sėkmingas ir visose kitose srityse. Netikiu posakiu, kad negali būti geras visur. Aš sakyčiau priešingai, jeigu suradai, kaip būti geram vienoje srityje, algoritmas visur panašus. Beje, tai padeda išlaikyti gerus santykius ir šeimoje.

reklama

– Kokioje šalyje uolos yra gražiausios?

– Daugiausia man teko lankytis Europoje. Yra tokia vieta Prancūzijoje, kur uolos yra ant kalno viršūnės. Dažniausiai uolos būna miške arba jas nesunku pasiekti, o ten reikia dar pasistengti, kad jas pasiektum, pakilti į kalną, o paskui kopti. Iš ten atsiveria puikus vaizdas į Prancūzijos laukus, kuriuose žmonės dirba žemės darbus. Smagus jausmas, kad tie žmonės didžiuojasi savo šalimi, savo unikaliu landšaftu.

– Kaip susipažinote su savo vyru? Gal tai buvo kopimo uolomis metu?

– Galima sakyti, kad taip. Susipažinome tada, kai pradėjau ieškoti būdų, kaip suaugęs žmogus, turintis mažai laiko, galėtų efektyviai treniruotis. Tokių dalykų Lietuvoje buvo mažai, tad važiavau į Kaliningradą. Mano vyras iš ten. Vėliau turėjome nuspręsti, kur gyvensime kartu. Aš nenorėjau išvažiuoti iš Klaipėdos. Vyras pasakė, kad, jeigu turėsime laipiojimo centrą, kur jis galės laipioti, tai jam nesvarbu, kur gyventi. Vėliau jis labai prisidėjo prie šio sporto plėtros Lietuvoje, buvo vyriausiuoju rinktinės treneriu, sukūrė sistemą, kaip ruošti sportininkus varžyboms. Šiuo metu jis yra kviečiamas į Vilnių vesti seminarus ir t. t. 


ve.lt nuotr.

T. Kochetkova sako, kad laipioti uolomis gamtoje smagiau nei uždaroje salėje.

– Kokie jūsų profesiniai lūkesčiai? Norite tapti įmonės Klaipėdoje generaline direktore?

– Kol kas nenoriu. Didėjant atsakomybės spektrui arba jos vertei iškyla sunkumų siekiant išlaikyti žmogaus balansą, kad jis galėtų skirtingoms sritims skirti laiko, o svarbiausia – energijos.

– Manote, kad, jeigu būtumėte generalinė direktorė, nebegalėtumėte laipioti uolomis?

– Sakyčiau, priešingai, reikėtų laipioti dar daugiau, nes mano įtampa būtų didesnė, reikėtų daugiau išsikrauti. Kai ilgai dirbi vienoje srityje ir tai darosi patogu, reikėtų keisti sritį. Mano lūkesčiai – bus dar tokių sričių, kurias norėsiu išbandyti. Kadangi DFDS kompanija yra labai didelė, joje dirba per 7 tūkst. žmonių, nuolatos vyksta pokyčiai, labai sunku numatyti, kas bus po dvejų metų, bet tikiuosi, kad naujų galimybių atsiras.

– Sakėte, kad šiuo metu esate komandiruotėje Danijoje. Ką ten veikiate?

– Čia vyksta DFDS darbuotojų talentų atranka. Talentų programa yra viena didžiausių ir svarbiausių kompanijos programų. Tikslas – surasti žmonių, kurie ateityje galėtų užimti vadovaujamas pozicijas, kurios mums yra svarbios. Norime pamatyti jų stiprybes, galimybes tobulėti. Per atranką būna trys intensyvios dienos, dirbama nuo ryto iki vėlaus vakaro. Per atranką sudaromos darbuotojams sąlygos parodyti savo gebėjimus, atskleisti charakterio bruožus. Jie gauna daugybę skirtingų ir intensyvių užduočių. 

Šiuo metu talentų konkurse dalyvauja 40 žmonių. Tarp jų ir mergina iš Klaipėdos, dirbanti keleivių aptarnavimo srityje, skyriuje, kurio darbuotojai atsako telefonu į klientų klausimus, parduoda bilietus keleiviams. Talentus į konkursą siūlo padalinių vadovai pateikdami išsamius paaiškinimus, kodėl jie taip mano. Iš tų 40 žmonių bus atrinkti 20 ir jie dalyvaus tobulėjimo programoje.

DFDS yra tokia kompanija, kurioje dirbti darbuotojų ugdymo ir tobulėjimo srityje labai smagu, nes tam skiriamas didelis dėmesys. Kompanijoje tikima, kad žmonių ugdymas duoda gerų rezultatų.

Beje, DFDS siekia, kad vadovaujamose pozicijose būtų kuo daugiau moterų. Šiuo metu jos vadovybėje yra tik vyrai. Jie tiki, kad, jeigu turėtų tarp savęs bent vieną moterį, jų akiratis būtų platesnis.