„Darbo turas“: patirtis paneigia užsieniečių įdarbinimo mitus ir baimes

T. Juodikis: „Darbo turo“ užduotis – pasirūpinti, kad verslas galėtų veikti be trikdžių, nestokodamas darbo jėgos.“
T. Juodikis: „Darbo turo“ užduotis – pasirūpinti, kad verslas galėtų veikti be trikdžių, nestokodamas darbo jėgos.“
  © Bendrovės nuotr.
alfa.lt
2019-03-06 12:07

Trečius metus užsieniečių įdarbinimu Lietuvoje užsiimančiai bendrovei „Darbo turas“ vadovaujantis Tomas Juodikis gali paliudyti, jog 6 proc. šalyje viršijantis nedarbas nereiškia, kad įmonės nepatiria sunkumų ieškodamos darbuotojų.

Dviejų suinteresuotų pusių – darbdavių ir potencialių darbuotojų – lūkesčius pildanti įmonė savo duomenų bazėje jau turi daugiau nei 500 įvairios kvalifikacijos užsienio piliečių, per šį laiką ilgiau ar trumpiau dirbusių Lietuvoje, sąrašą. Daugiausia tarp jų – automobilvežių vairuotojų, sezoninių darbininkų, pramonės įmonių pageidaujamų programuojamų staklių operatorių, automatikos inžinierių, energetikos inžinierių, metalo ir medžio frezuotojų, statybininkų, pasitaiko ir užsakymų surasti moderniausiais traktoriais ar kombainais dirbti gebančių specialistų.

Nekvalifikuotus darbuotojus, pagal Lietuvos įstatymus, įmonė gali siūlyti tik sezoniniams žemės ūkio, miškininkystės, viešbučių ar maitinimo verslo darbams. Paklausa tam irgi abipusė, tad, pavyzdžiui, pernai Lietuvos pajūryje dirbo daug „Darbo turo“ klientams pasiūlytų sezoninių darbininkų. Vis dėlto įmonės prioritetas – kvalifikuotų specialistų paieška.

„Beveik nedirbame su pigia darbo jėga. Daugeliu atvejų tai ne tie žmonės, kurie pasirengę dirbti bet ką. Ir ne kvalifikuoti lietuviai, kurie savo krašte puikiausiai susiranda darbą ir internetu. Mes svetur ieškome žmonių, kurie, kaip anksčiau ir dabar lietuviai, dairėsi galimybių užsidirbti Europoje“, – pabrėžė T. Juodikis. Pirmiausia įmonės akiratyje yra ukrainiečiai, baltarusiai, šiek tiek rusų ir gruzinų. Tai – išsilavinimą ir, kur tai reikalinga (tarkim, pretenduojant į suvirintojų poziciją), – atitinkamus europinius sertifikatus, o pageidautina – ir ne vienų metų patirtį darbo Europos valstybėse turintys specialistai. Problema tik tai, kad daugelis jų tekalba rusiškai. Bet geriausieji jau pramokę ir angliškai.

Kvalifikuotų specialistų paieška tikrai neatliekama per savaitę. Per tiek laiko užsakovai gali tikėtis sulaukti nebent talkos statybose ar sezoninių darbininkų. „Darbo turo“ užduotis – pasirūpinti, kad verslas galėtų veikti be trikdžių, nestokodamas darbo jėgos. Surandame specialistus, juos patikriname, sutvarkome dokumentus, – padarome viską, kad darbdaviui tuo rūpintis tektų kuo mažiau“, – sakė T. Juodikis. Partnerių svetur turinti jo įmonė domisi net ir potencialių darbuotojų priklausomybėmis ar skolomis. „Žmonės įspėjami, kad jei neatitiks reikalavimų, teks važiuoti namo. Tad kai kurie galbūt atsisijoja dar per atranką, o vėlesnių problemų per šiuos metus nepasitaikė“, – patikino įmonės vadovas.

Garantijas gauna irgi abi pusės: ir darbdaviai, kurie užtikrinami, kad „Darbo turo“ pasiūlytas darbuotojas bus kompetentingas, ir darbuotojas, kuris bus tikras gausiantis sutartą atlygį ir kitą aprūpinimą. „Jei vis dėlto darbdavys nebūtų patenkintas darbuotojo kvalifikacija ar kitomis savybėmis, įsipareigojame jį pakeisti be papildomų išlaidų klientui“, – pabrėžė „Darbo turo“ vadovas. Kiekvienąkart po žiniasklaidoje pasirodžiusių pasakojimų apie įmonę jam tenka kantriai neigti su užsieniečių įdarbinimu susijusius mitus. Pirmiausia – kad jie atima darbo vietas iš lietuvių, nes dirba už minimalų atlyginimą. „Čia užburtas ratas – Lietuvos darbdaviai skundžiasi, kad tautiečiai nebenori dirbti – tie, kurie likę, nori tik pinigų, o mes sakome, kad čia atvažiuojantys ukrainiečiai ar baltarusiai siekia užsidirbti ir tikrai nesutinka dirbti už minimalų atlygį. Nėra taip, kad čia atvažiuoja pigi darbo jėga ir atima paskutines darbo vietas iš lietuvių. Pastarieji dažnai nenori už tiek dirbti. O ne visada ir sugeba – štai gauname užduotį surasti melžėjų, kurios moka ne tik su karvėmis tvarkytis, bet ir bent minimaliai išmano darbą kompiuteriu. Paaiškėja, kad tai ne taip paprasta...“ – pasakojo T. Juodikis.

Specialistai iš Ukrainos ar Baltarusijos nelinkę čia važiuoti dėl vieno projekto. „Kvalifikuoti darbuotojai, dėl įvairių priežasčių nusivylę karjera savo valstybėse, nori įsitvirtinti Europoje, Lietuvoje jie mato stabilesnio gyvenimo ir geresnio uždarbio galimybę kaip mes prieš 20 metų kur nors Skandinavijoje. Tad darbdaviai Lietuvoje kartais net nustemba pamatę jų motyvaciją ir šviesius veidus“, – sakė „Darbo turo“ vadovas. Atvykėliams yra dėl ko stengtis – patyrę automobilvežių vairuotojai gali uždirbti ir po 100 eurų per dieną. „Prekybos naujais automobiliais verslas sparčiai plečiasi, įmonės neranda pakankamai darbuotojų vietoje, tad moko užsieniečius“, – teigė pašnekovas. Jis neabejoja, kad Tauragėje įsikūrusios jo įmonės paslaugų reikės ir besiplečiančiam vietos verslui, esamoms ir planuojamoms gamykloms, bet „Darbo turo“ veiklos laukas – visa Lietuva.