Kandidatų valdyti Vilnių debatai: benamių, pokaičio darbe ir viešojo transporto rūpesčiai

Benamis (Fotobanko nuotr.)
Benamis (Fotobanko nuotr.)
  © Tomas Lukšys

Spūstis Vilniuje panaikins nemokamas viešasis transportas ir rečiau centrinėje miesto dalyje kylantys biurų pastatai, Mykolo Romerio universiteto (MRU) ir Debatų klubo surengtuose debatuose aiškino kandidatai stoti prie sostinės vairo. Skirtingų idėjų politikai pasiūlė ir vaikų darželių klausimu.

Paprašytas pakomentuoti prastai Visuomenės sveikatos centro (VSC) vertinamą padėtį sostinės darželiuose, Vilniaus meras Remigijus Šimašius aiškino, kad VSC reali padėtis nerūpi. Antros kadencijos siekiantis R. Šimašius biurokratiją ragino palikti biurokratijai, kuria VSC esą tik ir užsiima.

Lietuvos žaliųjų partijos atstovas Remigijus Lapinskas buvo kategoriškesnis – aiškino, kad miesto darželių padėtis – prasta.

Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) lyderis Gintautas Paluckas kritikavo mero požiūrį į VSC išvadas. Jis aiškino, kad 100 eurų paramos programa nepasiteisino. Esą skirtos lėšos turėtų būti naudojamos kelti ugdymo profesionalų kvalifikacijai.

„Norėtume, kad tai būtų vieta, kur vaikai vedami ugdyti, o ne šiaip palikti“, – sakė G. Paluckas.

Kritikos negailėjo ir buvęs miesto meras Artūras Zuokas. Pasak politiko, Vilniui reikia naujų darželių tankiausiai apgyvendintuose rajonuose. Paklaustas, kodėl nauji darželiai neiškilo jam valdant Vilnių, A. Zuokas atsakė, kad nė vienas miesto meras to nedarė.

„Mes nepastatėme tiek, kiek reikėtų, pagrindinė priežastis buvo krizė. Padidėjo gimstamumas, o į tai nebuvo sureaguota nacionaliniu lygmeniu, o man teko spręsti pasekmes“ , – sakė A. Zuokas.

Valstiečių ir žaliųjų kandidatas siekti mero posto Virginijus Sinkevičius aiškino, kad miesto savivaldybės 100 eurų dotacijoms numatyti 7 mln. eurų neišsprendžia problemos. Esą tokia kompensacija privačių darželių paslaugų vartotojams situacijos nelengvina, mat privataus darželio kaina mėnesiui gali siekti 400–500 eurų.

Benamių problema – psichologinė

MRU vykusios diskusijos metu kalbai pasisukus apie benamių problemą, Lietuvos centro partijos vadovas Naglis Puteikis aiškino, kad problemos esmė – per maži mokesčiai patiems turtingiausiems.

G. Paluckas, skirtingai nei prieš tai kalbėjęs kolega, galėjo įvardyti, kad sostinėje yra apie 500–600 benamių. Pasak LSDP vadovo, yra aibė priežasčių, dėl kurių atsiranda benamių, tačiau jiems padedama keliais skirtingais lygiais – teikiamos apgyvendinimo pagalbos paslaugos bei psichologinė pagalba.

„Deja, toks skaičius yra nuolatinis, nes tiesiog tokia visuomenės psichinės sveikatos būklė“, – sakė G. Paluckas.

Visuomeninio rinkimų komiteto „Junkis“ kandidatas Andrius Stasiukynas aiškino, kad norint efektyviai spręsti problemą sostinei reikalinga socialinio verslo plėtra. Tokiu būdu, mano politikas, pavyktų sutaupyti lėšų bei teikti efektyvesnes socialines paslaugas. Pradžią tokiai veiklai duotų socialinio verslo inkubatorius.

Konservatorius Dainius Kreivys tikino manantis, kad problema susijusi su nakvynės namų trūkumu Vilniuje. Daugelis benamių, mano konservatorių kandidatas siekti mero posto, tiesiog neturi galimybės pasinaudoti tokia paslauga.

„Man ir pačiam tenka pakalbėti su benamiais. Kita problema – jų integracija, nes net ir papuolęs į nakvynės namus jis negauna socialinių darbuotojų pagalbos“, – sakė D. Kreivys.

G. Paluckas pastebėjo, kad Vilniuje yra teikiamos nakvynės paslaugos. Tai daroma keliais etapais, o, pavyzdžiui, socialinis būstas suteikiamas gyventojams, rodantiems iniciatyvą keisti savo gyvenimo būdą. Tiesa, pažymėjo politikas, dažnai nutinka taip, kad norintieji pagalbos nesugeba keisti savo įpročių.

Mero posto siekiantis ekonomikos ir inovacijų ministras V. Sinkevičius buvo griežtesnis ir ragino prisiminti jo partijos, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS), programoje numatytas alkoholio prieinamumo mažinimo priemones.


Troleibusas

Troleibusas© Edvard Blaževič

„Mieganti“ savivaldybė

Prakalbus apie nekilnojamojo turto (NT) kainas, Liberalų sąjūdžio (LLS) kandidatas Martynas Nagevičius aiškino, kad būsto kainos Vilniuje auga dėl miestiečių noro būtinai turėti savo gyvenamąjį plotą.

O R. Šimašius pastebėjo, kad šeimos Lietuvoje mažėja, todėl ir būstus gyventojai perka mažesnius. Mero teigimu, vidutinis būsto plotas lėtai, tačiau auga, nors ketvirtadaliu vis dar atsiliekama nuo ES vidurkio.

„O parkavimas – prasto planavimo pasekmė. Pavyzdžiui, Perkūnkiemio rajone namai įspausti vienas šalia kito dėl prasto planavimo“, – aiškino R. Šimašius.

Paklaustas apie savo paties iškeltą idėją suteikti darbuotojams galimybę numigti darbe, R. Šimašius aiškino remiantis laisvę ir esantis prieš biurokratiją.

„Aš esu už idėją pavargus galėti darbe numigti ant sofos. Už idėją galėti savo mezginius parduoti to norint. Manau, visi nuo biurokratijos jau esame pavargę ir ją reikia rauti lauk iš Lietuvos ir Vilniaus“, – sakė R. Šimašius.

A. Zuokas replikavo: „Savivaldybė ir taip miega.“

Kandidatai nerado sutarimo dėl bendrojo miesto plano vystymo. N. Puteikis kalbėjo apie sostinės perkūnkiemizaciją, kai tankinamas miesto užstatymas. R. Šimašius nesutiko ir aiškino, kad jo valdymo metu dedamos visos pastangos, kad ateityje tokių tankių rajonų nebeatsirastų.

Nemokamas viešasis transportas

Vilnius turėtų sekti Estijos pavyzdžiu ir suteikti miestiečiams nemokamą viešąjį transportą, sako buvęs meras A. Zuokas. Pasak jo, nemokamu transportu galėtų naudotis tik Vilniuje registruoti gyventojai. Esą dėl Vilniuje gyvenančių, bet kituose miestuose registruotų žmonių sostinė netenka per 60 mln. eurų.

Miesto meras R. Šimašius aiškino, kad problema ne tai. Esą apklausos rodo, kad vilniečiai nori tvarkingo ir laiku atvykstančio, o ne nemokamo transporto.

Paklaustas, kaip viešojo transporto problemą spręstų D. Kreivys, konservatorius kalbėjo apie atskiras eismo juostas bei eismą vertinančias stebėjimo sistemas. D. Kreivys taip pat oponavo nemokamo viešojo transporto idėjai, aiškindamas, kad nerealu tikėtis, jog kažką davus nemokamai paaugs miesto pajamos.

Pagrindinė eismo problema, mano N. Puteikis, – nepagrįstas miesto tankinimas. O tai esą daro visos miestą valdančios partijos.

Diskusijos vedėjai sukritikavo A. Zuoko idėją, pastebėję, kad dalis sostinės gyventojų net ir norėdami negalėtų pasinaudoti nemokamu viešuoju transportu, nes nuomojamo būsto savininkai nenori suteikti galimybės jame registruotis.

A. Zuokas atsakymo vengė, aiškindamas, kad reikia spręsti problemą kompleksiškai. Paklaustas, kokios priemonės padėtų skatinti gyventojus deklaruoti gyvenamąją vietą Vilniuje, politikas aiškino, kad reikėtų skatinamųjų priemonių.

Savivaldybių tarybų bei merų rinkimai vyks kovo 3 d.