IQ forumas Tauragėje: apie regiono ateitį su didele optimizmo doze

IQ froumas Tauragėje
IQ froumas Tauragėje
Alfa.lt
2019-02-22 17:29

Tauragė yra Lietuvos bjaurusis ančiukas, virstantis gulbe. Toks motyvas skambėjo ketvirtadienį šiame mieste vykusiame IQ forume „Tauragė 2019 – regiono verslo plėtros galimybės“. Jį kartu su Tauragės rajono savivaldybe ir Tauragės apskrities verslininkų asociacija surengė žurnalas IQ.

Pirmasis pranešimą skaitęs Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje vadovas Arnoldas Pranckevičius pabrėžė, kad Lietuva tapo viena labiausių nuo Europos Sąjungos lėšų priklausančių valstybių, kurioje iš Bendrijos fondų ir biudžeto finansuota 70 proc. viešųjų investicijų. Patvirtinus naują 2021–2027 m. biudžetą ES narės nebeturėtų tikėtis tokios paramos, ypač į infrastruktūros projektus, kokia naudojosi visos šalies savivaldybės.

A. Pranckevičius pabrėžė, kad ES lėšų galės tikėtis tie, kas įrodys šių investicijų ilgalaikę naudą ir grąžą. Pats ES biudžetas turėtų būti maždaug dešimtadaliu didesnis, o labiausiai finansavimas didinimas šioms prioritetinėms sritims: moksliniai tyrimams, inovacijoms ir skaitmenizavimui, jaunimui, klimatui ir gamtiniams ištekliams, migracijai ir sienų apsaugai, saugumui bei išorės veiksmas.

Ekonomikos ir inovacijų viceministras Marius Skuodis tvirtino, kad didelis Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos nare tapusi Lietuva buvo priversta pertvarkyti valstybines įmones, kurių skaičius ir ateityje bus mažinimas, o į valdybas pritraukiami profesionalai iš privataus sektorius. M. Skuodis taip pat žadėjo tęsti kovą su verslą slegiančia biurokratine našta bei keisti verslo priežiūros institucijų požiūrį, kurios savo veiklos rezultatus dažnai vis dar matuoja pagal surinktų baudų skaičių.

Darius Imbrasas, Lietuvos banko Makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus vyresnysis ekonomistas, atkreipė dėmesį į daugelį Lietuvos regionų, taip pat ir Tauragės, kamuojančias problemas, kurių opiausios yra nedideli atlyginimai ir emigracija, kai gyventojus išvilioja ir turtingosios ES šalys, ir didieji Lietuvos miestai. Tačiau, Lietuvos banko skaičiavimais, Tauragės apskrityje, palyginti su kitais regionais, 2004–2016 m. sparčiausiai augo BVP vienam gyventojui, o Tauragės savivaldybė tapo visos apskrities ekonominės plėtros lokomotyvu.

Lietuvos pramoninkų konfederacijos prezidentas Ronaldas Dargis pateikė dešimt sąlygų, kurios būtinos regionų plėtrai, bei pridūrė, kad dalį jų dabartinė savivaldybės valdžia jau išpildė. R. Dargis pabrėžė, kad valdžios dėmesys turi būti rodomas ne tik užsienio investuotojams ar pradedančiam vietos verslui, bet ir sustiprėjusioms lietuviško kapitalo įmonėms, kurios pačios tampa didelėmis investuotojomis: „Vietos įmonės yra emociškai prisirišusios, tad pasikeitus verslo aplinkai jos stengsis prisitaikyti, o ne perkelti veiklą į kitas šalis“.

Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentas Žilvinas Šilėnas politikams siūlė realiai įvertinti regionų ateitį ir imtis nepopuliarių sprendimų užuot stengiantis įtikti visiems. „Lietuvoje yra daugybė gyvenamųjų teritorijų, kuriose nebėra nė vieno gyventojo. Valdžia turėtų įvertinti, kuriuos regionus dar galima išgelbėti ir imtis jų gaivinti, o į beviltiškiems nebereikėtų eikvoti lėšų ir energijos. Požiūris, kai paslaugų būtinumas sprendžiamas pagal jų teikėjų, o ne vartotojų poreikis, yra labai ydingas. Mokyklos turi būti reikalingos mokiniams, o ne mokytojams, ligoninės – pacientams, o ne gydytojams“,– kalbėjo Ž. Šilėnas.

Tauragės rajono savivaldybės mero patarėjas Dovydas Kaminskas, kuris pats grįžo iš Danijos į gimtąjį miestą, teigė, kad savivaldybė skiria ypatingą dėmesį santykiams su tauragiškių diaspora užsienyje stiprinti. Jis pateikė užsienyje gyvenančių lietuvių apklausą, kurioje tvirtinama, kad į Lietuvą grįžti planuoja beveik 70 proc. emigrantų, daugiau nei pusė jų rinktųsi gimtąjį miestą. „Šie žmonės – mūsų tikslinė auditorija. Būtina su jais palaikyti ryšius, įtraukti į vietos gyvenimą, suteikti informaciją ir paraginti grįžti, o grįžusiems padėti integruotis. Blogiausia, kas gali nutikti, jei žmogus nusprendžia išvažiuoti antrą kartą. Tuomet jį susigrąžinti tampą neįmanoma“,– teigė D. Kaminskas. Tauragės rajono savivaldybės meras Sigitas Mičiulis pridūrė, kad grįžtantys ne tik įsilieja į vietos darbo rinką, bet ir patys tampa verslininkais, svetur uždribtus pinigus investuojantys į įvairiausio pobūdžio įmones.

IQ forume taip pat pranešimus skaitė du garsiausi regiono verslo lyderiai – Tauragės industrinio parko steigėjas Antanas Stankus ir Gintaras Bertašius, Vilkyškių pieninės generalinis direktorius bei steigėjas.

1993 m. su verslo partneriais iš Danijos A. Stankaus įkurta bendrovė „Švytis“ siuvo drabužius garsioms užsienio bendrovėms, dalis kurių vėliau nusprendė investuoti Tauragėje ir tai paskatino įkurti privatų industrinį parką, kuris tapo pavyzdžiu daugeliui kitų šalies savivaldybių, kaip paremiant privačią iniciatyvą vos per keletą metų pavyksta pritraukti keletą užsienio investuotojų ir sukurti šimtus naujų darbo vietų.

Beveik tūkstantį darbo vietos sukūręs Vilkyškių pieninės steigėjas priminęs įmonės istoriją daugiausia dėmesio skyrė naujausiai Tauragėje įsteigtai bendrovės gamyklai, kurioje gaminami sausi pieno produktai. Šioje vienoje moderniausių pieno pramonės įmonių Baltijos šalyse gaminami WPC, permeato, lieso pieno ir išrūgų miltai, kurie yra žaliava įvairioms maisto pramonės sritimis, nuo pašarų gamybos iki maisto kūdikiams ar papildų sportininkams. Vilkyškių pieninė taip pat pradėjo papildų sportininkams „GymOn“ gamybą. Nors ši sritis tik pradedama plėtoti, tačiau tapo aukštos pridėtinės vertės produkto pavyzdžiu.

Pasaulinės permainos

IQ forumo rengėjai auditorijai pasiūlė ne tik dalyvauti konferencijoje, bet ir išbandyti naujus automobilius bei rūkančių svečių viso renginio metu atsisakyti cigarečių.

„Automobilių ir tabako pramonės sparčiai keičiasi, siekdamos sumažinti žalą aplinkai ir žmonių sveikatai, o tuos pokyčius paspartino technologinis proveržis. Regionui mąstant apie verslo plėtros galimybes, labai svarbu žengti koja kojon su naujausiomis technologijomis“, – aiškino jie.

Organizatorių teigimu, sparčiai besivystančios technologijos padeda spręsti rūkymo ir su juo susijusio pasyvaus rūkymo problemą. O negalintiems atsisakyti šio įpročio pačios tabako kompanijos kuria alternatyvas – pasaulyje pripažintus bedūmius tabako gaminius, kuriuos vartojant nekenkiama aplinkiniams. Kai kuriose šalyse, pavyzdžiui, Japonijoje, Didžiojoje Britanijoje, Švedijoje, bedūmiai tabako gaminiai nacionaliniu lygiu pripažinti kaip geresnė alternatyva įprastoms cigaretėms.

Tuo tarpu automobilių gamintojai kuria vis taupesnius ir ekologiškesnius automobilius. Pastaruoju metu vis daugiau dėmesio skiriama ir saugumui – automobiliuose diegiamos įvairios saugumo technologijos – nuo elementarių stabilumo sistemų iki adaptyvios kruizo kontrolės, išlaikančios atstumą iki priešais važiuojančios transporto priemonės. Daugelis jų sparčiai didina elektromobilių gamybos apimtis.

Kitas IQ forumas vyks kovo 21 d. Alytuje. 

IQ forumas Tauragėje: apie regiono ateitį su didele optimizmo doze

IQ froumas Tauragėje
+31