Skeletai spintoje: aiškėja, kad Tauragės politikų šeima suko verslą su buvusiu KGB viršininku

Automobilių stovėjimo aikštelė prie „Norfos“ prekybos centro Tauragėje
Automobilių stovėjimo aikštelė prie „Norfos“ prekybos centro Tauragėje
  © „Tauragės žinios“
Eglė Červinskaitė | Tauragės žinios
2019-02-23 12:18

Tauragės tarybos posėdyje Pranas Petrošius nusprendė kartą ir visiems laikams atsakyti į jam nuolat viešai užduodamą klausimą: kaip ir už kiek kadaise privatizavo „Dunokų“ automobilių stovėjimo aikšteles. Anksčiau visų tauragiškių reikmėms naudotos aikštelės šiuo metu privačios ir skirtos tik prekybos centrų „Norfa“ pirkėjams. Naktimis statyti automobilių jose negalima. 

P. Petrošiui pareiškus, kad aikšteles pirko UAB „Bernotiškės“, kurioje jis buvo tik vienas iš akcininkų, paaiškėjo įdomių dalykų. Įmonę netrukus po Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo jis įkūrė kartu su buvusiu Tauragės KGB poskyrio viršininku Aleksandru Kičaikinu. Nuo 2005 m. akcininkų sąraše figūruoja ir dabartinio kandidato į merus Dariaus Petrošiaus pavardė.

Išaiškėjo per posėdį

Trečiadienį vyko paskutinis Tarybos posėdis prieš savivaldybių tarybų ir merų rinkimus. Jau kovo 3 dieną tauragiškiai rinks naujus atstovus ateinantiems 4 metams. Posėdis, kaip ir galima buvo tikėtis, prasidėjo „apsišaudymu“ nuomonėmis. 

Tarybos nario Dariaus Stankaus paklaustas, kaip iš savivaldybės įmonių, už kiek ir kokiomis aplinkybėmis pirko „Dunokų“ aikšteles, kur šiuo metu stovi prekybos centrai („Norfa“ Gedimino ir Bernotiškės gatvėse, – red. past.), opozicijos lyderis P. Petrošius pratrūko: „Noriu paaiškinti, tau, ir Tomui (Tarybos nariui Tomui Arvasevičiui, – red. past.) ir visuomenei, kad nei Pranas Petrošius, nei Prano Petrošiaus šeimos nariai iš „Dunokų“ nepirko jokių automobilių parkavimo aikštelių. Noriu pasakyti Tomui, kadangi jis taip giliai nori žinoti, kad 1994-aisiais metais, išsiaiškinau, kad iš „Dunokų“ nupirko automobilių parkavimo aikšteles UAB „Bernotiškės“! Kurios vienas iš šešių akcininkų buvau aš.“

T. Arvasevičiaus paprašytas įvardyti sumas, opozicijos lyderis atšovė: „Mielasis, tu neturi tiek pinigų, dar išsigąsi ir infarktą gausi. Už kiek aš ką noriu perku ir parduodu, ne tavo reikalas. Tu tiek nekainuoji, ir dykai tavęs neimčiau!“

Taigi, tarybos posėdyje P. Petrošius pareiškė, jog automobilių stovėjimo aikšteles iš UAB „Dunokai“ prieš daugiau nei 20 metų pirko ne jis, o UAB „Bernotiškės“, o jis esąs tik vienas iš, jo žodžiais, 6 akcininkų. Čia ir prasideda visas įdomumas. 

„Creditreform“ pateikiamais duomenimis, UAB „Bernotiškės“ įsteigta 1994 m. Iki 1998-ųjų įmonės vairas buvo P. Petrošiaus rankose. 2006 metais bendrovės akcininkais buvo 4 žmonės: Petras Rakauskas, P. Petrošius, Darius Petrošius ir Aleksandras Kičaikinas. Vėliau jai vadovavo A. Kičaikinas. 

Įmonės apyvarta nuo 1998-ųjų kasmet būdavo apie 30 000 eurų, tačiau 2001-aisiais šoko į aukštumas: pasiekė 115 000 eurų. Nuo 2003 prasidėjo nuosmukis, o pastaruosius ketverius metus įmonė nebeuždirba nė cento. 

Nors įmonė nebevykdo jokios veiklos bei neturi nė vieno darbuotojo ir nė jokio turto, ji nėra išregistruota. 

Savo kandidato į Tarybos narius deklaracijoje VRK P. Petrošius deklaravo tebesąs įmonės akcininku (tiesa, keistas sutapimas, bet nuo trečiadienio VRK tinklalapyje pradingo anksčiau buvusios kandidato į tarybos narius P. Petrošiaus biografija ir privačių interesų deklaracija), o jo sūnus D. Petrošius – ne.

Tardė A. Šlepavičių

Rekvizitai.lt duomenimis, UAB „Bernotiškės“, besiverčiančios stovėjimo aikštelių veikla, iki šiol vadovauja A. Kičaikinas. 2012-aisiais Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro paviešintuose Tauragės rajono KGB kadrinių darbuotojų sąraše jis užima „garbingą vietą“: 1986 06 30–1991 10 20 buvo KGB Tauragės rajono poskyrio viršininkas, iš pareigų atleistas dėl etatų mažinimo tik spalio mėnesį, nors 1991 m. kovą Lietuva paskelbė nepriklausomybę nuo Sovietų Sąjungos.

A. Kičaikinas vadovavo KGB Tauragės poskyriui kuomet buvo tardomas, persekiojamas ir kalėjimu gąsdinamas garsus sporto treneris Aloyzas Šlepavičius.

2012-aisiais „Tauragės žinioms“ ilgus metus Tauragės vaikų ir jaunių sporto mokykloje lengvosios atletikos treneriu dirbantis A. Šlepavičius pasakojo gerai prisimenantis, kaip buvo tardytas, persekiotas ir gąsdintas kalėjimu.

„Daug kas žinojo, kad turiu giminių Jungtinėse Valstijose. Pripažįstu, ne kartą apie paprastų žmonių gyvenimą Amerikoje pasakojau savo auklėtiniams. Gi pas mus nieko įsigyti parduotuvėse negalėjome, dešros pirkti nebuvo, o ten žmonės gyveno kitaip. Už tokias kalbas ir kliuvau. Kaip kliuvau ir dėl to, kad į Tauragę iš Vilniaus parsivežiau iš JAV aplankyti Lietuvos atvykusio dėdės. Tada KGB operatyvinis įgaliotinis Romualdas Leksius man pagrasino, kad už tokius dalykus man gresia treji metai kalėjimo arba 300 rublių bauda“, – prisiminė treneris.

Ant tinklalapyje kgbveikla.lt viešai skelbiamos A. Šlepavičiaus KGB tardymo pažymos „LSSR KGB Tauragės r. skyriaus informacija apie politiškai kenksmingus pasisakymus“ yra būtent A. Kičaikino parašas.

Verslo partneriai

UAB „Bernotiškės“ įregistruota „Bažnyčių g. 14“. Įdomus sutapimas, kad būtent šiuo adresu esančio daugiabučio kieme pernai vieną rugpjūčio naktį sudegė Tarybos nario Tomo Raulinavičiaus automobilis. 

Šiuo adresu taip pat buvo registruota A. Kičaikino valdoma kita įmonė – „Intaura“, kuri likviduota 2017-aisiais. Iškalbinga, jog 1997 m., netrukus po Lietuvos nepriklausomybės atgavimo, šios įmonės, prekiavusios batais, apyvarta siekė 115 000 eurų. Tais laikais ne kiekviena įmonė kasmet uždirbdavo 400 000 litų. Bažnyčių g. 14 registruota ir dar viena P. Petrošiaus įmonė – TŪB „LPS“.

Petrošių šeimos verslo ryšiai su šia asmenybe driekiasi per dvi įmones: kaip minėta, P. Petrošius su A. Kičaikinu 1994 m. įregistravo UAB „Bernotiškės“, o 2002-aisiais, bendrą įmonę UAB „Eglonta“ su A. Kičaikinu įregistravo jau abu P. Petrošiaus sūnūs: kandidatas į merus D. Petrošius ir Tauragės pirminės sveikatos priežiūros centro direktorius Donatas Petrošius. Pastarasis šios įmonės direktoriumi nurodomas iki šiol. 

Darius Petrošius, kaip minėta, VRK deklaracijoje neslepia turintis šios įmonės akcijų, „Creditreform“ duomenimis, kurį laiką jai ir vadovavo. Taigi, akivaizdu, kad kandidatą į merus D. Petrošių sieja verslo ryšiai su buvusiu KGB viršininku jei ne per dvi, tai tikrai bent per vieną įmonę.

Skaitytojams priminsime, kad ne taip seniai Darius Petrošius, būdamas Seimo nariu, beje, vadovavęs Seimo saugumo ir gynybos komitetui bei Kriminalinės žvalgybos parlamentinės kontrolės komisijai ir dirbęs su slapta informacija, buvo siūlomas į teisingumo ministrus. Tačiau šios minties atsisakė po to, kai jo reputacija suabejojo buvęs STT Panevėžio valdybos pirmininkas Povilas Urbšys. D. Petrošius tuomet dievagojosi paduosiąs šį į teismą už šmeižtą, tačiau apie jokį teismo procesą negirdėti iki šiol.

Susisiekus su D. Petrošiumi, šis patikino UAB „Bernotiškės“ akcijų nebeturįs:

– Ar jūs tebesate UAB „Bernotiškės“ akcininku? Jūsų deklaracijoje tai nenurodyta.

– Ne, nesu.

– Bet anksčiau buvote? Ir vadovavote kažkada tai įmonei.

– Kažkada, kai buvo aikštelės.

– Savo deklaracijoje Jūs nurodote, kad esate UAB „Eglonta“ akcininkas.

– Taip.

– UAB „Bernotiškės“ ir UAB „Eglonta“ tarp steigėjų ir akcininkų yra toks Aleksandras Kičaikinas.

– Turbūt, nežinau. Ne, nu, matot aš... šitos įmonės jau nebevykdo veiklos..

– Kaip Jūs galėtumėt pakomentuoti savo verslo ryšius su šiuo žmogumi?

– Niekaip. Ten žmonės nemokėjo tvarkytis, aš viską išpirkau ir viskas.

– Bet ar jūs žinote, kad jis buvo KGB viršininkas?

– Ne, nežinau. Neturim mes jokių ryšių su juo, tiesiog viskas buvo išpirkta. Ne iš jo vieno, iš kelių asmenų.

– O kaip Jūs manot, prisiminus Jūsų kandidatūrą į teisingumo ministrus, ta pažyma, galėjo būti kažkaip susijusi su Kičaikinu?

– Ne, absoliučiai ne.

– Esate tikras?

– Esu tikras. Aš nebūčiau gavęs leidimo dirbti net su NATO informacija.

– Kiek pamenu Jūs ketinote duoti P. Urbšį į teismą, kodėl atsisakėte šios minties?

– Na, kaip matot, šita „MG Baltic“ byla, pagaliau parodė, kaip viskas yra, nebereikia duoti. Esu taikus žmogus.

Po žurnalistės skambučio D. Petrošius savo „Facebook“ paskyroje paskelbė įrašą, kuriuo aiškino turėjęs verslo pirkimo sandorį su A. Kičaikinu, tačiau tai esą nėra priežastis abejoti jo reputacija. 

D. Petrošius taip pat paviešino savo leidimą dirbti su informacija, žymima grifu „Visiškai slaptai“


Buvęs kandidatas į teisingumo ministrus Darius Petrošius, kilus skandalui dėl jo šeimos verslo ryšių su buvusiu Tauragės KGB viršininku, paviešino savo leidimą dirbti su slapta informacija.

Buvęs kandidatas į teisingumo ministrus Darius Petrošius, kilus skandalui dėl jo šeimos verslo ryšių su buvusiu Tauragės KGB viršininku, paviešino savo leidimą dirbti su slapta informacija.© „Tauragės žinios“

Klausimai nepatiko

„Tauragės žinioms“ pavyko susisiekti ir su pačiu A. Kičaikinu. Šis teigė verslo jau seniai nevykdantis – esąs pensijoje, o kadaise su Petrošiais įsteigtos įmonės veiklos taip pat nevykdo. Verslo partnerius – Petrošių šeimą –  teigė prisimenantis, tačiau ryšiai esą jau seniai nutrūkę.

– Prieš daug metų mes turėjom firmą bendrą. Čia buvo dėl aikštelių, žinot, kur stovi „Norfos“ dabar. Mes išsinuomavom tada, o paskui nupirkom iš „Dunokų“, tada buvo dar komunalinis kombinatas. Aš net nepamenu, kaip ten tiksliai buvo, kokios sąlygos, kaip mes ten įsigijom. Turbūt privatizavom. Ten daugiau mūsų buvo, pats Rudys buvo viršininkas „Dunokų“, dar kažkas, paskui aš pardaviau savo akcijas Petrošiams“, – prisiminė A. Kičaikinas. 

Paklaustas, kas prieš 30 metų juos suvedė su dabar aktyviai politikoje dalyvaujančiu P. Petrošiumi, vyras nedaugžodžiavo: „Buvom tada pažįstami, kai P. Petrošius dirbo kolūkio pirmininku.“

P. Petrošius, klausimais, kaip nutiko, kad susisaistė verslo ryšiais su buvusiu KGB viršininku, nebuvo patenkintas. Teigė, jog bandoma tendencingai jam prikišti dalykus, kurių nebuvo. Kalba netaisyta.

– Prisimenant istoriją su „Dunokų“ aikštelėmis. Vakar sakėte, kad nupirko „Bernotiškės“, jūs buvote vienas iš akcininkų.

– Buvo penki akcininkai.

– Kas tokie, konkrečiai?

– Aš nevardinsiu jums, tai nebūtina žinoti. Iš mūsų šeimos vienas aš buvau.

– Bet ir Darius buvo, Jūsų sūnus?

– Jūs juokaujat turbūt, Dariui tada buvo 15 metų! (balso tonas kyla, – red. past.) Pasiskaičiuokit pagal gimtadienį ir nustokit vienąkart tas gavendas varinėję.

– Aš turiu kitą Jums klausimą. Jūs buvot akcininkas, dar buvo žmonių, ir buvo toks Aleksandras Kičaikinas.

– Nu ir kas?

– Kaip nutiko, kad Jūs 1994 metais nusprendėte kurti verslo bendrovę su šituo žmogumi?

– Niekaip nenutiko, nu, Jėzus Marija, kaip jūs čia bandot iškraipyti. Buvo parduodamos akcijos ir akcijų paketą tų aikštelių nusipirko 5 žmonės ir kitos išeities nebuvo, tie žmonės turėjo apsijungti ir vykdyti verslą, nu. Bendrai aš nekalbėsiu šita tema. Jūs bandot iškraipyti. Tai pasiskaičiuokit, Darius 19-tus metus tada ėjo, jis buvo mokinys, o jūs sakot, kad jis buvo steigėjas. Jūs truputį mąstykit.

– Bet 2005 metais jis prisijungė prie steigėjų.

– Jis neprisijungė prie steigėjų, akcininkas nusprendė parduoti savo akcijas ir jis nupirko tas akcijas.

– Bet kalbant apie Jus. Jūs 1994 m. įkūrėte bendrovę, ten buvo P. Rakauskas ir buvo A. Kičaikinas. Ar Jūs žinojote, kad šitas žmogus buvo KGB viršininkas?

– Palaukit. Ką jūs čia norit paklaust?

– Noriu paklausti, ar Jūs žinojote.

– Ne mano reikalas, kas ką buvo. Aš vykdžiau verslą, o ne politiką ar dar kažkokius dalykus. Jeigu įžvelgiat ir matot kad yra kažkoks žmogus, tam yra specialiosios tarnybos, lai jos ir aiškinasi.

– Bet jums moralinio diskomforto nesukėlė, kad jis buvo KGB struktūroje?

– Jokio diskomforto man nesukėlė. Versle yra taip: arba tu esi versle tame, arba nesi. Aš daugiau niekuo kitkuo neužsiiminėjau. Kodėl jūs čia norit kažką landyti, kur išvis nieko nėra. Viskas deklaruota yra. Versle tie reikalai yra visiškai neįdomūs ir neaktualūs.

– Ačiū Jums.

– Prašom.

A. Anušauskas: atsitiktinumų nebūna

Seimo narys Arvydas Anušauskas, KGB represinio aparato užkulisių tyrinėtojas ir daugybės knygų šia tema autorius teigia, jog iš principo ryšiai su buvusiais KGB kadriniais darbuotojais yra rizikingi ir turėtų kelti moralinį diskomfortą. Taip pat, jo nuomone, versle atsitiktinumų nebūna.

–Tai yra principinis dalykas. Su žmonėmis, dirbusiais KGB struktūroje yra siejamos tam tikros rizikos. Grėsmė ir rizika skiriasi, rizika ne visada realizuojasi į grėsmę. Ne visi iš jų dirba ir vienai ar kitai pusei. 

Bet rizikos svyruoja nuo reputacinių rizikų tiems žmonėms, kurie yra politikoje, su kuriais jie gali turėti kažkokių, kad ir verslo kontaktų, iki tų rizikų, kurios keliamos jau nacionalinio saugumo srityje, kai stengiamasi atsižvelgti į tokių žmonių turėtus kontaktus. 

Niekam ne paslaptis, kad pastaruoju metu ir Lietuvoje yra žmonių, kurie apkaltinti šnipinėjimu Rusijai, o buvo įvelti būtent buvusių sovietinių spectarnybų darbuotojų į šitą darbą. Taip kad rizikos egzistuoja, į jas reikia atsižvelgti. 

O kalbant apie verslą, aš noriu tiesiog taip pabrėžti: versle atsitiktinumų nebūna. Šiuo atveju partnerius pasirenka tiek viena, tiek kita pusė, jeigu pasirenka, reiškia jie jiems priimtini. Abipusis sutarimas. Nieks verslo neverčia daryti. Tu darai su tuo, su kuo nori tą verslą turėti. Ir tiesiog tam žmogui, aš įsivaizduoju, jam tai nesudaro jokių problemų, jokio moralinio diskomforto nesukelia“, – „Tauragės žinioms“ sakė ilgametę KGB archyvų tyrinėjimo patirtį turintis A. Anušauskas.