Rinkimų agitacija: ant statybų tvoros, trupančio balkono, lange šalia užrašo „Nuolaidos“

Politinė reklama Panevėžio gatvėse
Politinė reklama Panevėžio gatvėse
  © M. Garuckas

Spindinčios holivudinės šypsenos ir vienas už kitą gražesni pažadai – politinės reklamos rėkte rėkia balsuoti už kandidatus. Šie dėl didesnio matomumo tribūnai neišrankūs. Politikų reklamų stendais „dekoruotos“ nebaigtų statybviečių tvoros, plakatai užklijuoti ant drabužių parduotuvių vitrinų nesikratant rėksmingų užrašų „Nuolaidos“ kaimynystės, politinė reklama rinkėjams brukama netgi paliekant už automobilių valytuvų užkištus nuo sniego ir lietaus sumirkusius leidinius.

Viešųjų ryšių specialistai atkreipia dėmesį, kad netinkamai parinkta vieta politinei reklamai gali pakišti koją kandidatui, nors patys politikai tokios bėdos nemato.

Tvora – naujumo simbolis

Ant netinkamo ir daugiau žalos nei naudos pridariusio reklamos plakato pirmasis Panevėžyje paslydo partijos „Tvarka ir teisingumas“ kandidatas į Panevėžio merus Rimantas Petukauskas. Ant Juozo Miltinio dramos teatro reklamų stendo miesto centre savavališkai užklijuoti politiko plakatai sukėlė ne tik pasipiktinimą, bet ir pašaipų laviną, mat po R. Petukausko veidu liko jo plakato uždengtos afišos su spektaklių pavadinimais, tokiame kontekste įgavusiais dviprasmišką prasmę: „Aklieji“ ir „Kokio gražumo saulė“.

Iš R. Petukausko viešųjų ryšių klaidos, regis, jo konkurentai nepasimokė. Jau kelios savaitės nebaigtų statybų tvoros mieste nukabinėtos kito kandidato į merus Povilo Urbšio plakatais. 


Politinė reklama Panevėžio gatvėse

Politinė reklama Panevėžio gatvėse© M. Garuckas

Nors tokios vietos solidumo politikui nesuteikia, ant tvorų besireklamuojantis pats P. Urbšys tame nieko blogo neįžvelgia. Politikas teisinasi solidesnei reklamos vietai neturintis pinigų – kai partijos per rinkimų kampaniją leidžia iš valstybės iždo gautas dotacijas, į ją nė pretenduoti negalintys visuomeniniai rinkimų komitetai verčiasi iš aukų.

Pasak P. Urbšio, vieno plakato publikavimas ant didžiausio reklamų stendo mieste komitetui kainuotų kone trečdalį politinei reklamai numatytų lėšų.

„Galbūt kai kam statybų tvora atrodo kaip prestižo sumenkinimas, bet aš to neįžvelgiu. Gal sakyčiau, atvirkščiai, tai savotiškas atgimimo, naujumo simbolis. Juk ir pati aplinka aplink statomą pastatą nėra atgrasi“, – interpretavo P. Urbšys.

Nuolaidų įkaitai

Nepartinis Kęstutis Lukoševičius, į politikos arenos vidurį žengiantis su Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga, reklamai pasirinko nuo senų laikų populiariausią vietą savo pažiūroms skelbti – turgų. Tik šių dienų politikai lipa ne „ant bačkos“, o ant sienų.


Politinė reklama Panevėžyje

Politinė reklama Panevėžyje© M. Garuckas

Virš Panevėžio centrinės turgavietės įėjimo K. Lukoševičius į rinkėjus iš plakato žvelgia pozuodamas greta partijos lyderio Ramūno Karbauskio ir premjero Sauliaus Skvernelio. Tarsi netyčia greta – vienos vaistinės reklama, kviečianti pasinaudoti nuolaidomis senjorams. Įsižiūrėjusieji į valstiečių trejybę netgi ima svarstyti, kad politikai nuotraukoje atrodo kiek kitaip nei iš tikrųjų.

„Visus noriu nuraminti, kad nuotrauka originali. O kiek technologijų buvo panaudota, negaliu pasakyti, kita vertus, dabar technologijos irgi yra reklamos dalis“, – sakė K. Lukoševičius.

Reklamų stendai, skelbiantys siūlomas nuolaidas, regis, patinka ne tik valstiečiams. Lietuvos socialdemokratų darbo partijos kandidatų plakatas Panevėžio centre esančios parduotuvės vitrinoje užklijuotas šalia rėksmingo užrašo „Nuolaidos“. Tokia dviejų reklamų stendų kaimynystė verčia spėlioti, kokias gi nuolaidas politikai siūlosi suteikti rinkėjams. „Socialdarbiečių“ Panevėžio skyriaus pirmininkas Petras Narkevičius, paklaustas apie tokį keistoką ir neorų būdą apie save paskelbti rinkėjams, irgi baksnoja į tuščią partijos kišenę. Socialdemokratų darbo partija valstybės finansavimo sulauks tik po rinkimų.


Politinė reklama Panevėžio gatvėse

Politinė reklama Panevėžio gatvėse© M. Garuckas

„Parduotuvės vadovų pagrindinis noras buvo, kad mūsų reklama neužgožtų jų pagrindinių akcentų, todėl plakatus pakabinome ten, kur jie ir pasiūlė. Mes tik džiaugiamės, kad atsiranda sutinkančiųjų padėti jaunai partijai“, – sakė P. Narkevičius.

Reklama – į šiukšlinę

Dar kiti kandidatai savo politinių pažadų sklaidai ėmėsi leisti laikraščius.

Kai kurie rinkėjai tokią „spaudą“ pasiuntė tiesiai į šiukšlių dėžes. Šią savaitę panevėžiečiai, palikę automobilius vieno prekybos centro aikštelėje, sugrįžę rado už valytuvų užkištus dėmesį gamtai ir ekologijai deklaruojančios Lietuvos žaliųjų sąjungos partijos laikraštukus, kurie nuo lietaus ir sniego jau buvo sumirkę. Lietuvos žaliųjų partijos pirmininko pavaduotoja ir kandidatė į Panevėžio merus Gema Umbrasienė pripažino, kad ir patys žalieji sulaukė nepageidautinais ir sumirkusiais laikraščiais nepatenkintų gyventojų skambučių, tad teko atsiprašinėti.

„Įvyko klaida. Tiesiog laikraščiai buvo atvežti šiek tiek anksčiau ir vienas komandos narių, nepasitaręs su labiau patyrusiais kolegomis, juos pernelyg entuziastingai ėmė platinti, palikdamas už automobilių valytuvų“, – teisinosi G. Umbrasienė.

Anot politikės, partija daugiausia reklamuojasi internete, bet tokia sklaida ne visus rinkėjus pasiekia, o kiti reklamos kanalai esą per brangūs. Tačiau išleisti krūvą laikraščių žaliesiems atrodo visai priimtina.

„Mes esame žalieji, kurie nereikalaujame uždrausti popierinių laikraščių. Mūsų laikraštis labai kuklus, išleistas ant paprasčiausio popieriaus. Kito būdo vykdyti politinę reklamą neturime arba jie mums yra per brangūs“, – aiškino G. Umbrasienė.

Politikų pasirinkimas

Vyriausiosios rinkimų komisijos Panevėžio miesto rinkimų apygardos komisijos pirmininko pavaduotojo Aušrio Valkūno teigimu, kokią politinės reklamos formą ar būdus pasirenka kandidatai – jų pačių reikalas. Svarbiausia, kad politinė reklama būtų pažymėta pagal visus teisės aktų reikalavimus. O skundai dėl netinkamai pažymėtos politinės reklamos į komisiją jau plaukia.

„Sulaukėme skundo dėl to, kad vieno kandidato reklama nebuvo tinkamai pažymėta – nesimatė rekvizitų, būtinų politinei reklamai. Šiuo atveju jie buvo pažymėti, bet labai mažomis raidėmis“, – sakė A. Valkūnas.

Anot jo, politinę reklamą galima klijuoti bet kur, jeigu tik leidžia statinio valdytojas. Skirtingai nei komercinė, politinės reklamos nekontroliuoja ir už reklamą mieste atsakingi Panevėžio savivaldybės specialistai. Kaip sakė Teritorijų planavimo ir architektūros skyriaus vyriausiasis dizaino specialistas Arvydas Narkevičius, politinę reklamą reglamentuoja rinkimų įstatymas, tad Savivaldybė jos negali kontroliuoti.

„Mūsų skyrius atsako tik už komercinę reklamą mieste. Jeigu politinė reklama atitinka visus rinkimų įstatyme nurodytus reikalavimus, jau pačių politikų etikos reikalas, kur ją platinti ar kabinti – ant tvoros ar ant sienos“, – kalbėjo A. Narkevičius.


Politinė reklama Panevėžio gatvėse

Politinė reklama Panevėžio gatvėse© M. Garuckas

Arijus Katauskas, viešųjų ryšių konsultantas:

„Tokie dalykai kaip politinės reklamos kabinimas ant statybviečių tvorų ar dėvėtų drabužių parduotuvių vitrinų išties kelia šypseną, bet yra vienas techninis dalykas, kuris sunkiai apeinamas, ypač kai kalbame apie savivaldos rinkimus. Tokioje komunikacijoje labai svarbu informaciją pateikti geografiškai tikslingai, kad pasiektų konkrečios vietovės rinkėjus. 

Mes juokaujame, kad šauti iš patrankos į žvirblį naudojant nacionalinę televiziją ar spaudą, kuri kainuoja didžiulius pinigus, tiesiog neįmanoma. Tas visiškai neefektyvu, todėl kandidatams lieka keletas variantų: vietinė žiniasklaida, informacija lankstinukuose ir lauko reklama.

Vietinė spauda ir lauko reklama nėra pati pigiausia, bet viena iš efektyviausių priemonių. Ji naudojama tam tikroje aplinkoje pasiekti konkrečius žmones. Bet čia susiduriame su dar viena problema – lauko reklamos infrastruktūra, ypač mažesniuose miestuose, nėra išplėtota. Tokių reklaminių vietų nėra daug ir jos paprastai užimtos organizacijų, prekybos centrų reklamos. Politikų komandos susiduria su vietos trūkumu lauko stenduose, tad joms tenka improvizuoti.

Šiuo aspektu Lietuva nėra išskirtinė. Tos pačios problemos ir užsienio šalyse. Prieš rinkimus net specialiai tapetuojamos sienos, kurios laikinai pritaikomos politinei reklamai. 

Pagal statusą ir įvaizdį kai kurios vietos iš tiesų nėra tinkamos politikui reklamuotis, bet taip tiesiog prisitaikoma prie situacijos. 

Sukurti infrastruktūrą specialiai rinkimams, kuri būtų naudinga tik kas keletą metų, visiškai neracionalu ir tam nėra galimybių, nes miestai atrodytų kaip stendų sienos. 

Kandidatai prieš klijuodami plakatus turėtų pagalvoti, kaip jie toje vietoje atrodys. Juk jeigu šalia šiukšlių konteineris, visiems aišku, kad tai ne geriausia vieta reklamai. Visgi noras būti matomiems labiau nei konkurentai kartais verčia šiek tiek užsimerkti į aplinką.“

Rinkimų agitacija: ant statybų tvoros, trupančio balkono, lange šalia užrašo „Nuolaidos“

Politinė reklama Panevėžio gatvėse
+3