Niūrios ledo ritulio perspektyvos: norinčių treniruotis – daugybė, tačiau tą daryti nėra kur

Ledo ritulys (NVLRL nuotr.)
Ledo ritulys (NVLRL nuotr.)

Ilgus metus šešėlyje buvęs ledo ritulys pastaraisiais metais iš jo ėmė vaduotis bei sparčiais žingsniais kopia link vienos populiariausių sporto šakų Lietuvoje statuso.

Vis dėlto ledo ritulio plėtrą stabdo viena labai paprasta priežastis – ledo arenų trūkumas šalyje. Nors vaikai ir jaunimas veržiasi į šios sporto šakos treniruotes, jas organizuojantys treneriai fiziškai nebeturi kur jų rengti.

Paprasčiausias to pavyzdys – Vilnius, kuriame treniruotėms tinkamų ledo aikščių yra vos dvi. Nors jau kurį laiką kalbama apie dar bent vienos ledo arenos statybas, šios kalbos kol kas lieka kalbomis ir sparčiai progresuoti galinčiai sporto šakai tenka stoviniuoti vietoje.

„Susidomėjimas (ledo rituliu – Alfa.lt) galėtų būti dar didesnis, jeigu tuos besidominčius vaikus mes galėtume priimti treniruotis. Nebeturime galimybių jų priimti, nes nebeturime, kur jiems leisti treniruotis“, – atviravo ledo ritulio asociacijos „Hockey Lietuva“ generalinis direktorius Vaidas Budrauskas.

Nors situaciją bando taisyti Kaunas ir Klaipėda, sparčiai judantys link to, kad šiuose miestuose per kelerius metus atsirastų naujos ledo arenos, 2014 m. Vilniuje ir 2018 m. Kaune rengtų pasaulio IB diviziono čempionatų sukeltą susidomėjimą numalšinti vargiai padės ir jos.

reklama

Apie nedžiuginančią infrastruktūros situaciją, ledo ritulio treniruočių kryptį bei su vaikais ir jaunimu užsiimančius trenerius – Alfa.lt pokalbis su V. Budrausku.

– Kiek padidėjo susidomėjimas ledo rituliu po pernai Kaune vykusių pasaulio čempionato kovų?

– Susidomėjimas labai padidėjo. Ne tik Kaune, bet ir visoje Lietuvoje. Ten, kur turime ledo arenų, kur yra mokyklų, kad ir tame pačiame Vilniuje, yra labai didelis susidomėjimas. Čempionatas neabejotinai turėjo tam įtakos.


Lietuvos ledo ritulininkai

Lietuvos ledo ritulininkai© hockey.lt

– Tačiau visų norinčių, ko gero, nėra kur sutalpinti?

– Taip, problema ta, kad susidomėjimas galėtų būti dar didesnis, jeigu tuos besidominčius vaikus mes galėtume priimti treniruotis. Nebeturime galimybių jų priimti, nes nebeturime, kur jiems leisti treniruotis.

– Kur šios problemos yra ryškiausios?

– Didžiausia problema dėl to yra Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje. Kaunas galbūt planuoja pradėti statybas, situacija gal kažkiek pasikeis, bet Vilniuje situacija yra labai bloga.

– Buvęs ledo ritulio asociacijos prezidentas Petras Nausėda po pasaulio čempionato tikino, kad Kaunas jau pradėjo judėti šiuo klausimu, tačiau Vilnius, pasak jo, ir toliau „miega“. Ar sostinėje situacija prasčiausia?

reklama

– Vilnius mano, kad nereikia investuoti į vaikus, jų užimtumą. Sakyčiau, keistas požiūris. Galbūt jis pasikeis, vis tik netrukus vyks rinkimai. Čia labiau požiūrio klausimas.

– Vilniuje pamažu bandoma orientuotis į sporto centrų kūrimą mikrorajonuose. Kaip manote, ar ledo rituliui taip pat vertėtų sukti šiuo keliu ir vietoje centralizuotų mokyklų mėginti įkurti atskirų įvairiose miesto dalyse?

– Manau, reikėtų rištis ne tik prie rajonų, bet ir prie turimos infrastruktūros. Turime viską daryti atsižvelgdami į tai, ką jau turime, – juk negalime tuščioje vietoje vystyti ledo ritulio, jei neturime jokios infrastruktūros. Tam, kad atsirastų ledo ritulio mokykla, turi būti ir infrastruktūra.

Žinoma, idėja yra gera, kad viskas nebūtų sukoncentruota vienoje vietoje, kad būtų išmėtyta po įvairius rajonus ir žmonės galėtų pasiekti tą areną nevažiuodami per visą miestą. Kiekviena bendruomenė turėtų savo vietas, kuriose galėtų sportuoti, – tai būtų labai gerai.


Ledo ritulys (NVLRL nuotr.)

Ledo ritulys (NVLRL nuotr.)
Bet mūsų vizija yra tokia, kad Vilniuje turėtų atsirasti dviejų ledo aikščių arena, kuri būtų skirta daugiau didelio meistriškumo vystymui ir ugdymui, o trys mažesnės aikštelės kituose rajonuose būtų skirtos mokykloms ir vaikų ugdymui. Tokią viziją esame numatę, bet be požiūrio pasikeitimo iš miesto valdžios niekas neįvyks.

– Kalbant apie vaikų ledo ritulio treniruotes, koks jūsų požiūris jų pobūdžio klausimu – ar jose labiau turėtų būti orientuojamasi į rezultatų siekimą, ar svarbiausiu tikslu turėtų tapti vaikų užimtumas ir jų ugdymas?

– Mes patvirtinome savo strategiją ir ten vienu sakiniu išsikėlėme uždavinį: „Meistriškumas per masiškumą.“ Tam, kad atsirastų meistriškumas, turi būti ir masiškumas.

Viskas yra svarbu – turi būti ir vaikų užimtumas, ir masiškumas. Kuo daugiau vaikų, tuo yra didesnė tikimybė, kad tarp jų atsiras Zubrus ar Kasparaitis, kuris garsins mūsų sporto šaką ir šalį. Kuo daugiau vaikų tuo užsiims, tuo turėsime stipresnę rinktinę.

– Kokia yra ledo ritulio trenerių kvalifikacija ir ar jų trūksta?

– Nemanau, kad trenerių užtenka, nes mūsų sporto šaka itin sparčiai vystosi. Tie ateinantys nauji treneriai turi patys kelti savo kvalifikaciją, mes irgi stengiamės jiems padėti. Labai džiugu, kad ateina treniruoti tie, kurie baigė karjeras praleidę daugelį metų šiame sporte, žaidę už rinktines ir sukaupę daug žinių bei patirties. Tai džiugina.

Dėl to atsirado ir Artūro Katulio, ilgamečio rinktinės žaidėjo, mokykla, Mindaugas Kieras ir Šarūnas Kuliešius Kaune stengiasi, kad atsirastų dar viena mokykla. Manau, kad darome teisingus žingsnius.

Niūrios ledo ritulio perspektyvos: norinčių treniruotis – daugybė, tačiau tą daryti nėra kur

Ledo ritulys (NVLRL nuotr.)