Jubiliejinė Vilniaus knygų mugė: 500 renginių, tarp kurių ir gimtadienio naujienos

Vilniaus knygų mugės atidarymas
Vilniaus knygų mugės atidarymas
  © Edvard Blaževič

Kitą ketvirtadienį prasidės jubiliejinė 20-oji knygų mugė, kuri lankytojus pasitiks šūkiu „Po dvidešimties metų“. Organizatoriai žada įvertinti per du dešimtmečius nueitą kelią, kartu ir moderniai žengti į priekį. Lankytojų lauks kultūrinė programa, naujos erdvės, susitikimai su lietuvių ir užsienio autoriais, naujo formato renginiai ir kitos gimtadienio staigmenos.

Po dvidešimties metų knygų mugės pristatinėti jau nereikia – frazė, nuskambėjusi ne kartą per antradienį vykusią spaudos konferenciją, kurioje pristatyta kitą savaitę vyksianti knygų mugė.

reklama

Tie, kurie bent kartą pastaraisiais metais lankėsi knygų mugėje, tikriausiai negali jos įsivaizduoti be minios lankytojų. Lietuvos literatūros ir tautosakos instituto Leidybos centro vadovas Gytis Vaškelis pastebėjo, kad Baltijos šalyse pradėtos organizuoti knygų mugės masinėmis nei Estijoje, nei Latvijoje netapo, čia išsiskiria tik Lietuva. 

„Sunku buvo suvokti, kad kiek „Litexpo“ salių statys, tiek ir užimsime, – su šypsena prisiminė G. Vaškelis ir pridūrė: – dabar reiktų dar vienos.“

Lietuvos kultūros instituto direktorė Aušrinė Žilinskienė sakė, kad knygų mugės formatas lankytojams jau yra tarsi žinomas, jie žino, ką rasi ir ko tikėtis, bet kartu kasmet vis laukia naujienos, atradimai. „Mugė per dvidešimt metų vis dar stebina lankytojus“, – sakė A. Žilinskienė.

reklama

Būtent pirmosiose knygų mugėse susiformavo jau tradicijomis tapę renginiai. Vienas jų – diskusijų klubas. Kaip prisimena Lietuvos kultūros instituto direktorė A. Žilinskienė, pirmieji jo vedėjai buvo Leonidas Donskis, Rolandas Maskoliūnas.

Knygų mugė kasmet reaguoja ir į karštas temas, todėl ir šiemet per renginius bus diskutuojama aktualiais klausimais: Europa ir jos tapatybė, dvigubos pilietybės galimybės ir iššūkiai, kūrėjo laisvė ir atsakomybė ir diskusijų epicentre atsidūręs rašytojo Mariaus Ivaškevičiaus romanas „Žali“ bei dar daugelis kitų temų.

Rašytojų kampas šiemet bus dedikuotas anapilin išėjusiam režisieriui Eimuntui Nekrošiui.

Ką veikti Knygų mugėje?

Lankytojų lauks daugiau nei 500 įvairių renginių, todėl „Litexpo“ parodų grupės vadovė Milda Gembickienė pataria į mugę eiti pasiruošus, perskaičius programą ir tiksliai žinant, ką norima aplankyti.

reklama

Tarp renginių – ir ne viena naujiena. Penktadienį „Ilgasis penktadienis“ bus dar ilgesnis, lankytojai mugei užvėrus duris galės pasilikti „Muzikos salėje“, kur vyks specialus mugės jubiliejui skirtas renginys.

Dar viena naujiena – trumpų literatūrinių dvikovų turnyras „Šortai“, kurioje literatūros kritikas ir autorius turės maksimaliai atskleisti pristatomos knygos esmę.

Šie metai jubiliejiniai ne tik knygų mugei, bet ir muzikos salei, kurioje penktadienio vakarą bus suteikta laisvė – muzikantai galės groti savo stenduose, prie jų kviečiami prisijungti ir mugės lankytojai. Kaip sakė asociacijos AGATA direktorė Agnė Begetė, galbūt tai proga atlikti kūrinį su savo mylimu atlikėju?

Kas lauks po 20 metų?

Nors šiemet mugė daug dėmesio skiria tam, kas jau nuveikta per praėjusius dešimtmečius, organizatoriai žvelgia ir į ateitį. Vis dėlto leidyklos „Tyto alba“ direktorė Lolita Varanavičienė įsitikinusi, kad spėti knygos ateitį – sudėtinga, nes dauguma ankstesnių spėjimų nepasiteisino. Buvo teigta, kad popierinė knyga tikrai numirs, visi sėdės prie kompiuterių, mažų kalbų literatūros nebeliks, nes jos nebereikės – savo elektroniniuose prietaisuose turėsime dešimtis tūkstančių knygų anglų kalba. L. Varanavičienė atkreipia dėmesį, kad Vilniaus knygų mugė paneigia šias tendencijas.

reklama

Nepaisant to, kad nuo pirmosios mugės per du dešimtmečius knygų mugėje lankėsi daugiau nei milijonas lankytojų, ateityje, tikėtina, organizatorių lauks dar ne vienas iššūkis. Leidyklos „Tyto alba“ direktorė atkreipia dėmesį, kad ateityje iššūkius formuos demografinė padėtis – emigrantai šiandien dar skaito lietuviškas knygas, tačiau jų vaikai – vargu. Dėl to verta pagalvoti apie lietuviškų knygų vertimus į užsienio kalbas.

Leidyklos „Tyto alba“ direktorė su šypsena prasitarė, kad artimiausiu metu gal ir neteks rūpintis knygomis, kurios skirtos robotams, tačiau tikėtina, kad šalia žmogaus atsiradęs dirbtinis intelektas taip pat kels naujus iššūkius.

Vis dėlto, pasak L. Varanavičienės, pernelyg nerimauti dėl mažėjančių knygų tiražų kol kas nevertėtų. „Vidutinis tiražas Prancūzijoje 5000 egzempliorių, Ispanijoje – 3000, Bulgarijoje – 500, Lietuvoje – 1500–2000“, – vardijo ji.

Tam, kad mugė išliktų, L. Varanavičienės teigimu, vertėtų pagalvoti ir apie mecenatystės tradiciją, nes vieno užsienio svečio atvykimas kainuoja apie 18 tūkst. eurų, naudinga būtų įsteigti ir knygų mugės administraciją, kuri galėtų tęsti veiklą ne tik knygų mugės metu. Pasak jos, svarbu, kad  Vilniaus knygų mugė išliktų kaip erdvė, visų kuriančių ir skaitančių lietuviškai arba nelietuviškai susitikimų vieta.