Supratimo prašęs Panevėžys gavo atkirtį: jaunos šeimos paramos būstui čia negaus

Būsto parama jaunoms šeimoms
Būsto parama jaunoms šeimoms
  © „Sekundės“ archyvas

Tuštėjančiam Panevėžiui įsižiebusią viltį sulaikyti bent dalį jaunų žmonių greitai užgesino Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM).

Viena iš regionų gaivinimo priemonių – parama jaunoms šeimoms įsigyti pirmąjį savo būstą ne didmiestyje – sulaukė didžiulio susidomėjimo. Tačiau būstų kainoms šoktelėjus į aukštumas, Panevėžys išbrauktas iš sąrašo vietovių, kuriose besikuriančios jaunos šeimos gali gauti valstybės paramą.

Davė ir atėmė

Savivaldybė, matydama, kuo gresia toks dirbtinis miesto prie Nevėžio prilyginimas didmiesčiams, kreipėsi į ministeriją, tačiau iš ten sulaukė tik siūlymo dar kartą perskaityti įstatymą.

Panevėžio savivaldybės administracijos direktoriaus Rimanto Paužos teigimu, nesutikdama su SADM sprendimu Panevėžį eliminuoti iš remiamųjų sąrašo, savivaldybė kreipėsi tiek į ministeriją, tiek į Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetą, tačiau iki šiol nė iš vieno jų nesulaukta atsakymo.

„Iš komiteto nesulaukėme jokio atsakymo, o iš ministerijos tik sausą – dar kartą priminė įstatymą. Netgi nesuteikė vilties, kad svarstys Panevėžio klausimą. Jų požiūriu, miestas puikiai besivystantis“, – dėl prarastos paramos jaunoms šeimoms apgailestauja administracijos vadovas.

Turtės miesto sąskaita

R. Paužos teigimu, valstybės paramą pirmajam būstui įsigyti Panevėžyje dar gaus 41 šeima, spėjusi prašymą pateikti praėjusiais metais. Tačiau jau nuo sausio 1-osios baigėsi valstybės dosnumas norintiesiems čia įsikurti. Jaunos šeimos gaus paramą tik tuo atveju, jei nusižiūrės būstą priemiestinėse gyvenvietėse, pavyzdžiui, Staniūnuose, Velžyje, Dembavoje ar Piniavoje, mat Panevėžio rajono savivaldybė tokios privilegijos neprarado.

„Čia ir yra didžiausias pavojus, nes jaunų žmonių rajone daugės tik miesto sąskaita. Bet visi šie žmonės dirbs mieste, savo vaikus leis į miesto mokyklas ir darželius, naudosis miesto sukurta infrastruktūra, pradedant vandentiekiu ir baigiant viešuoju transportu, nors gyventojų pajamų mokestį gaus rajonas“, – vardijo R. Pauža.

Anot jo, problemų nebūtų, jeigu Panevėžio miestas ir rajonas būtų viena savivaldybė. Tačiau tokius sprendimus turėtų priimti jau ne vietos, o šalies valdžia. Apie žiedinių savivaldybių problemas jau ne kartą buvo diskutuojama, tačiau niekas nesiryžta iš esmės spręsti tos įsisenėjusios bėdos.

„Šiuo atveju keistai padalijamas miestas ir rajonas. Tokia pat situacija yra ir kitose žiedinėse savivaldybėse. Su miesto gyventojų kėlimosi į priemiestines gyvenvietes problema susiduria ir Kaunas, Klaipėda. Žiedinių savivaldybių klausimas seniai pribrendo būti nagrinėjamas valstybės mastu, deja, mūsų Seimo nariai kažkodėl to nesiryžta daryti“, – sakė R. Pauža.

Namų darbai savivaldybėms

Socialinės apsaugos ir darbo viceministras Eitvydas Bingelis teigė, kad kol kas paramos jaunoms šeimos pirmajam būstui įsigyti įstatymas nebus keičiamas. Vienas iš rodiklių, kuriuose regionuose tokią paramą galima gauti, yra nekilnojamojo turto vidutinis vieno kvadratinio metro įkainis. Panevėžyje susiklostė gana keista situacija – nors čia gyventojų mažėja, oficialūs duomenys rodo, kad Aukštaitijos sostinėje nekilnojamojo turto kaina šoktelėjo kone 20 proc.

„Noriu atkreipti dėmesį, kad ta priemonė yra nukreipta į regionus, į savivaldybes, kuriose reikia paskatinimo jaunoms šeimoms. Kiekvienais metais matysime, kad kai kuriuose rajonuose kainos kyla. Tai yra kompleksinė situacija, turime vertinti ir šešėlį“, – teigė E. Bingelis.

Jo teigimu, parama būstui įsigyti nėra vienintelė priemonė, skatinanti jaunimą kurtis mieste. Esą ir pačios savivaldybės turi ieškoti kitų būdų, kaip pritraukti jaunų šeimų.

„Turime suprasti, kad būstas yra tik viena dalis. Šeimai reikia ne tiktai stogo, dar ir darbo, kokybiškų darželių ir mokyklų, sveikatos paslaugų. Į savivaldybes, turinčias aktyvias jaunų šeimų bendruomenes, įtraukiančias jas į sprendimų priėmimą, infrastruktūrą, taip pat paslaugų plėtrą, žmonės ir kraustosi“, – teigė E. Bingelis.

Statistika

  • Pernai nuo rugsėjo valstybės parama pasinaudojo ir pirmąjį būstą regionuose įsigijo 158 šeimos. Iš jų 14-ai šeimų įsigyti būstą Panevėžyje išmokėta iš viso 135 571 euras paramos, o šešioms šeimoms įsigyti būstą Panevėžio rajone valstybė skyrė 61 348 eurus. 
  • Dar 41 šeima Panevėžyje, spėjusi pateikti prašymus iki praėjusių metų pabaigos, laukia eilėje paramos, tik šios šeimos jau nebegalės keisti prašyme nurodyto būsto adreso, nebent jį keistų į būstą Panevėžio rajone.
  • Iš viso Panevėžyje nuo rugsėjo, kai startavo paramos pirmajam būstui įsigyti modelis, prašymus pateikė 157, Panevėžio rajone – 61 jauna šeima. 
  • Būstą regionuose, iš kurių sąrašo Aukštaitijos sostinė išbraukta, perkančios jaunos šeimos gali pretenduoti į 15–30 proc., priklausomai nuo šeimos sudėties, valstybės subsidijos. Kredito pirmajam būstui įsigyti suma, kuriai suteikiama parama, negali būti didesnė kaip 87 tūkst. eurų, tad maksimali parama, kurios būstą perkanti jauna šeima gali sulaukti, sudaro ne taip ir mažai – 26 100 eurų.