G. Surplys pažadėjo papildomai tirti institucijų perkėlimo į Kauną poveikį

Giedrius Surplys
Giedrius Surplys
  © Vygintas Skaraitis / Fotobankas
Erika Alonderytė | BNS
2019-02-11 15:29

Žemės ūkio ministras sutiko su profesinių sąjungų siūlymu papildomai ištirti ministerijos ir jos įstaigų perkėlimo į Kauną poveikį. Tačiau kol kas neaišku, ar dėl to bus atidėtas institucijų perkėlimas – iki šiol skelbta, kad ministerija, Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) ir Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT) turėtų galutinai persikelti pirmąjį kitų metų ketvirtį.

„Projektas vyksta toliau, mes, kaip ir žadėjome, einame į Vyriausybę gauti protokolinį pavedimą, tačiau išklausę profsąjungos prašymus (...) tikrai atliksime papildomą nepriklausomą analizę apie tai, koks poveikis bus regioninei politikai ir kokia bus efektyvumo skalė to kėlimo“, – pirmadienį po susitikimo su institucijų perkėlimo į Kauną nepalaikančiomis darbuotojų profesinėmis sąjungomis žurnalistams sakė Giedrius Surplys.

„Aš gavau iš jų pažadą, jeigu ta nepriklausoma analizė rodo, kad tikrai tai protingas sprendimas, kad jis atsiperka per devynerius metus, kaip mes esame dabar paskaičiavę, tai tada jie nebekels šito klausimo ir susitaikys su tuo, kad keliasi į Kauną“, – pridūrė jis.

Profsąjungos ministrui įteikė ministerijos, NMA ir NŽT darbuotojų pasiūlymus atlikti perkėlimo poveikio analizę bei sukonkretinti perkėlimui reikalingą sumą.

„Pasitarėme ir nusprendėme, kad mes negalime sutikti su tokiu neapgalvotu, skubotu, nemotyvuotu, neargumentuotu, finansiškai nepaskaičiuotu projektu, kaip valstybės institucijų perkėlimo iš vieno sėkmingo regiono Vilniaus į kitą ne mažiau sėkmingą regioną Kauną“, – žurnalistams pirmadienį sakė NŽT profsąjungos pirmininkas Audrius Gelžinis.

Profsąjungos pasiūlė į trečiadienį Vyriausybės ketinamą patvirtinti protokolą įtraukti punktą, kad iki liepos 1 d. būtų atliktas savivaldos, regiono ir valstybės lygiu teikiamų viešųjų paslaugų auditas, kuris įvertintų ministerijos bei perkeliamų įstaigų poveikį regionams, ekonomikai bei klientams.

Profsąjungų teigimu, jei vis dėlto institucijos bus perkeliamos, jos turėtų būti įsikurti valstybės ar savivaldybės patalpose, o jei jų nebūtų, būtų skelbiamas nuomos konkursas. Be to, protokole siūloma nurodyti konkrečią asignavimų sumą, reikalingą perkėlimui.

„Dabar numatyta skirti finansavimą iš biudžeto pagal poreikį, mes norime, kad būtų konkretus skaičius – ar 5, ar 10 mln., nes „poreikis“ yra labai neapibrėžta, tai yra valstybės, biudžeto pinigai, negalima palikti erdvės interpretacijoms“, – sakė A. Gelžinis.

Žemės ūkio viceministro teigimu, konkrečios sumos įvardyti negalima, nes nežinoma, kiek žmonių nuspręs išeiti iš darbo.

„Šiandien tiksliai nėra žinoma, kiek žmonių nevažiuos į Kauną, kiek važiuos, kadangi didžioji dalis vienkartinių išlaidų yra darbuotojų išeitinės kompensacijos. Nežinodami konkretaus skaičiaus, negalime labai konkrečiai pasakyti, kiek tai kainuos“, – žurnalistams sakė viceministras Venantas Griciūnas.

„Esame paskaičiavę juodžiausią scenarijų, kai išeina iki 80 proc. žmonių, tai sudarytų nuo 4 iki 5 mln. eurų“, – pridūrė jis.

„Veidrodinė“ ministerija su keliasdešimt darbuotojų Kaune turėtų pradėti veikti jau balandžio pradžioje. Galutinai ŽŪM, NMA ir NŽT į Kauną turėtų būti perkeltos 2020 m.  

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama.