Mažesnius miestus aplenkęs ir KMT turnyrą į sostinę grąžinęs LKL prezidentas: norime uždirbti
Neskuba kabinti laurų „Žalgiriui“

Remigijus Milašius – vienas KMT turnyro autorių
Remigijus Milašius – vienas KMT turnyro autorių
  © Alfa.lt fotomontažas

Jau šios savaitės pabaigoje Lietuvos krepšinio gerbėjų žvilgsniai bus nukreipti į Vilniaus „Siemens“ areną – čia stipriausios šalies komandos kovos dėl pirmojo sezono trofėjaus.

Karaliaus Mindaugo taure (KMT) pavadintas titulas dar 2016-aisiais pakeitė anksčiau Lietuvos krepšinio federacijos (LKF) organizuotas taurės varžybas, nesulaukusias didelio pasisekimo ir kurį laiką net apleistas pajėgiausių Lietuvos komandų – Kauno „Žalgiris“ dėl LKF taurės nekovojo 2013-aisiais, o tuometinis Vilniaus „Lietuvos rytas“ – 2012 ir 2013 m.

Vis tik po Lietuvos krepšinio lygos (LKL) sparnu surengtas KMT turnyras iš esmės pakeitė nusistovėjusią hierarchiją Lietuvos krepšinyje – į NBA čempionams skiriamą Larry O‘Brieno taurę lyg du vandens lašai panašus trofėjus tapo prestižinis ir jo su malonumu siekia visi pajėgiausi Lietuvos klubai.


Kairėje – NBA trofėjus, dešinėje – Karaliaus Mindaugo taurė. Sutapimas?

Kairėje – NBA trofėjus, dešinėje – Karaliaus Mindaugo taurė. Sutapimas?© Alfa.lt fotomontažas

Vienas pagrindinių tokių pokyčių autorių buvo nuo 2013-ųjų LKL vadovaujantis verslininkas Remigijus Milašius. Pajėgiausioje šalies lygoje šeimininkauti ėmęs 61-erių IDW įmonių grupės generalinis direktorius į Lietuvos krepšinį įnešė verslumo prieskonių bei sujungęs „LKL žvaigždžių dieną“ ir LKF taurę sukūrė renginį, išsiskiriantį ne tik šalies sporto, bet ir pramogų pasaulyje.

„Pagrindinis akcentas turi būti dedamas ties stipriausiomis šalies komandomis, o LKF organizuojant ir vyrų, ir moterų, ir vaikų turnyrus buvo sunku rasti finansų sukurti patrauklų produktą, – tikino R. Milašius. – Dėl to susėdome prie stalo su Arvydu (Saboniu) ir Mindaugu (Špoku) (LKF vadovais – Alfa.lt) bei pradėjome diskutuoti, kuriuo keliu turime eiti. Galiausiai nutarėme, kad pabandysime kurti kažką patys.“

Ketvirtus metus skaičiuojantis KMT turnyras šiemet grįžta ten, kur pradėjo savo egzistavimą – į Vilniaus „Siemens“ areną. Joje rengtame inauguraciniame turnyre prieš trejus metus triumfavo šeimininkai „Lietuvos ryto“ krepšininkai, šiemet jau su naujuoju „Ryto“ pavadinimu sieksiantys nukarūnuoti pernai Klaipėdoje ir užpernai Kaune triumfavusius „Žalgirio“ žaidėjus.

Apie šią savaitę kulminaciją pasieksiančio turnyro intrigas, jo sėkmės formulę ir sprendimą aplenkti mažesnius Lietuvos miestus bei vėl sugrąžinti KMT į sostinę – Alfa.lt pokalbis su LKL prezidentu R. Milašiumi.

– Kaip apskritai kilo idėja perimti taurės turnyro organizavimą iš LKF ir kiek laiko brendo ši idėja?

reklama

– Nesutikčiau su sąvoka „perėmėme“ – manau, kad LKF taurė ir KMT yra du skirtingai dalykai.

KMT yra klubų organizuojamas turnyras, o federacijos taurė įtraukė visus – nuo regionų lygos iki pat viršaus. Problema, kad akcentas vis tiek turi būti prie LKL komandų, o tuomet viskas atsiremia į finansus. Kai LKF kartu organizuoja ir moterų, ir vyrų, ir vaikų turnyrus, lygis nėra toks, koks galėtų būti.


Remigijus Milašius

Remigijus Milašius© Paulius Peleckis / Fotobankas

Turnyro organizacija nebuvo tokia, kokia yra šiandien, kokią norėjo matyti klubai. Dėl to, susėdę prie stalo su Arvydu ir Mindaugu, mes pradėjome diskutuoti, kuriuo keliu turime eiti. Nutarėme, kad pabandysime kažką padaryti mes patys.

Jie pasiliko moterų, vaikų turnyrus, kitas veikiančio organizmo dalis, o mes davėme 100 tūkst. eurų prizinį fondą, kurį pasidalija pirmąsias keturias vietas užėmusios komandos, apmąstėme organizacinius klausimus ir nusprendėme, kad sukomponuosime sportinę ir meninę dalį. Manau, kad išėjo nebloga šventė – pirmaisiais metais, kai KMT vyko Vilniuje, turnyras buvo pripažintas Lietuvos metų sporto renginiu.

Panašus turnyras į KMT organizuojamas ir Ispanijoje, bet daugiau tokių taurių Europoje nėra, nes federacijos sprendžia savo klausimus, o lygos savo – jos yra autonomiškos, nepriklauso nuo federacijų. Ispanijos lyga yra geriausias pavyzdys, ji, kaip ir mes, yra nepriklausoma nuo federacijos bei siekia savo tikslų.

Visiems taurės turnyras patiko, daugelis pamatė, kad tai – įdomus projektas, ir atsirado tęstinumas. Galima sakyti, kad ne atėmėme taurę iš LKF, o ėmėme organizuoti savo, kas į naudą išėjo ir federacijai, ir mums.

– Minėjote, kad ir Ispanijoje vyksta panašaus principo turnyras – Karaliaus taurė (isp. Copa del Rey). Ar prieš organizuodami pirmąjį KMT turnyrą sėmėtės patirties iš užsienio, galbūt pats vykote stebėti kitų šalių taurių turnyrų?

reklama

– Mes apie tai net negalvojome. Tai – mūsų žmonių idėja. Tikrai nesidomėjau nė vienos šalies turnyru, nesvarbu, ar jas organizuoja federacija, ar lyga. Mes nuėjome savo keliu.

Be to, Ispanijoje yra kiek kitaip – aštuonios komandos susirenka viename mieste ir žaidžia nuo ketvirtadienio iki sekmadienio. Mes sau to leisti negalime.

– Tačiau pirmas KMT turnyras ir buvo organizuotas tokiu principu – aštuonios komandos žaidė ir gyveno Vilniuje. Toks formatas nepasiteisino?

– Taip, tuomet per penktadienį vykusius ketvirtfinalius nesulaukėme žiūrovų susidomėjimo. Šis turnyras yra komercinis – jis turi atsipirkti. Mums tada nepavyko to padaryti, nes reikėjo atsivežti komandas, jas apgyvendinti, maitinti – visa tai kainuoja. Mūsų lyga nėra tokia, kaip Ispanijos, kurioje yra daug įdomių komandų, – vis tik ši šalis didesnė, jie gali daugiau apžioti savo finansinėmis galimybėmis.


KMT Finalas : Žalgiris - Lietuvos Rytas

KMT Finalas : Žalgiris - Lietuvos Rytas© Edvard Blaževič

Mes šiuo metu turime keturis „vedančius“ klubus. Taip, kandžiojasi Pasvalio ir Utenos komandos, o visos dešimt komandų yra neblogos, bet neturime daug gyventojų ir negalime persotinti žiūrovų krepšiniu. Jie jau ir taip jo mato labai daug – gali pradėti žiūrėti krepšinį antradienį ir baigti sekmadienį.

Žmonėms krepšinio tikrai pakanka, tad po pirmojo turnyro padarėme išvadas. Kiekvienais metais tobulėji, randi savo klaidas ir pasitaisai. Manau, kad niekada nebus tobula, bet kiekvienas turnyras atneša pakeitimų o šiais metais jų taip pat bus.

– Šiais metais atsisakėte dėjimų konkurso. Kodėl?

– Žinote, kai reikia iš klubų gauti žaidėją, tie keturi stipriausi klubai sako: mums šiandien pusfinalio rungtynės, o rytoj – kova dėl trečios vietos arba finalas. Tuomet jie taupo savo žaidėjus, kad jie nenuvargtų ar negautų traumų, ir duoda ne tokius gerus krepšininkus, kurie ne taip traukia žiūrovų dėmesį. Dėl to šio „gabalėlio“ buvo atsisakyta.

Bandome šią terpę užimti kažkuo kitu, bet gal to išvis nereikia? Tuomet renginys būna trumpesnis, žmonėms nuo to tik įdomiau.

reklama

KMT idėja turėjo sujungti taurės turnyrą ir „LKL žvaigždžių dieną“, tačiau, kaip aiškėja iš žiūrovų ir televizijų susidomėjimo, jiems svarbiausia yra pats krepšinis. Kai krepšinis ir finale, ir pusfinaliuose yra geras, kai vyksta kova, žmonės traukia prie ekranų, palaiko savo mylimus klubus ir miestą.

Dėl to, rengdami jau ketvirtą taurės turnyrą, matome, kas žmonėms gali būti įdomiau, ir darome viską vedami būtent šio principo.

– Turnyras jau buvo surengtas Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje, tad šiemet daugelis jo tikėjosi kažkuriame iš mažesnių miestų – Šiauliuose arba Panevėžyje. Vis tik pasirinkote Vilnių. Kodėl atsisakėte galimybės aplankyti mažesnius miestus?

– Viskas atsimuša į finansus. Kiekviena savivaldybė prisidėdavo prie turnyro vienokiu ar kitokiu būdu – apmoka arenos nuomą arba kitaip jį paremia. Miestų valdžios finansuoja ir klubus, dažniausiai yra ir jų dalininkės, tad ir jos turi atrasti balansą tarp turnyro ir komandos finansavimo.

Prie jūsų paminėtų miestų pridėjus ir Klaipėdą, turime miestus, kurių arenose telpa vos po 5 tūkst. žmonių. Tokiose salėse uždirbti mes negalime – jose sunku net pravesti turnyrą „ant nulio“. Tokiu atveju mums reikia turnyrą finansuoti iš LKL biudžeto, o mes to nenorime – norime, kad turnyras būtų atskiras, uždirbtų ir finansuotųsi pats iš savo biudžeto.

reklama

Tai – svarbiausias klausimas mums, tad viską apsvarsčius lieka tik du realūs kandidatai surengti turnyrą – Vilnius ir Kaunas. Atrodytų, kad 5 tūkst. vietų tribūnose yra daug, tačiau nieko panašaus. Visi finansai yra surenkami iš bilietų ir rėmėjų, tad rengdamas turnyrą mažoje arenoje tu prisiimi labai didelę riziką.

– Ar praėjusių metų turnyrą Klaipėdoje laikote nepasiteisinusiu?

– Pernai buvo tam tikrų subjektyvių dalykų. Svarbiausia, kad į finalo ketvertą nepateko šeimininkų komanda – „Neptūnas“. Jeigu rengtume turnyrą mažesniame mieste, turėtume keisti jo nuostatus taip, kad į jį be atrankos patektų šeimininkų komanda.

Kaip klubai į tai žiūrėtų? Nežinau, negaliu pasakyti. Bet jeigu mes to nepadarytume, žiūrovai gali visai neateiti. Gali būti visiškas fiasko.

Būtent dėl to pernai šeštadienį (per pusfinalius – Alfa.lt) neturėjome žiūrovų. Būtų „Neptūnas“ – būtų pilna arena žiūrovų. Jie buvo žiauriai nusivylę, kad „Neptūnas“ nepateko į finalo ketvertą.

reklama

Tai – svarbūs elementai, dėl kurių mes turime gerai pagalvoti. Tokiu atveju turime persvarstyti biudžetą, o klubų valdyba nelabai tuo patenkinta.

– Tad Šiauliams ir Panevėžiui, bent jau artimiausiu metu, KMT turnyro tikėtis neverta?

– Ateityje Šiauliams, Panevėžiui ar kitam miestui nesakau „ne“. Pasisakau už tai, kad važiuotume ir vežtume krepšinį ten, kur jis turi būti. Vilnius ar Kaunas ir taip yra persisotinęs krepšiniu. Tai yra svarbu ir mažesniems miestams, aš matau, kur dar yra galimybių.


Cido arena

Cido arena© Organizatoriai

Vis dėlto čia – atskira kalba. Žinau, ką reikia padaryti, bet nenoriu skriausti ir klubų biudžetų, jeigu turnyrą mums padėtų organizuoti savivaldybės, taip nupjaudamos savo paramas nuo komandų.

Iškart po KMT turnyro vyks savivaldybių tarybų rinkimai, o po jų planuoju keletą susitikimų. Šiais rinkimų metais nenorėjau aštrinti situacijos. Kitąmet bus praėję rinkimai, bus nauji ar seni merai, ir kalbėsimės apie variantus – kad būtų įdomu miestui ir žmonėms. Bandysime ieškoti kompromisų.

– Daugelis KMT turnyrą laiko prestižiniu, mato jame net prabangos elementą. Ar jūsų idėja ir buvo suteikti turnyrui tokį subtilios prabangos prieskonį?

– Taip, tikrai taip. Kai turnyras atrodo prestižiškas, pasidaro įdomu ir rėmėjams, ir žiūrovams. Be to, ši šventė yra susieta su Vasario 16-ąja – šiais metais bus daug akcentų, susijusių su Lietuvos nepriklausomybės diena.

– Kiekvienais metais turnyras nustebina vis naujais šou elementais. Daugelis tikisi, kad kažką naujo ir inovatyvaus Lietuvos renginių padangėje padarysite ir šiemet. Ar sunku metai iš metų sugalvoti vis naujų idėjų?

reklama

– Visada galima surasti naujų elementų, bet net ir atradę įdomių idėjų ar projektų neretai susiduriame su problemomis – tai reikia atvežti iš JAV, neretai tai kainuoja didelius pinigus.

Jeigu Lietuvoje rastume tai, kas įdomu žiūrovui, atsivežti sunku nebūtų. Tačiau ieškome ir užsienyje – prieš kelerius metus buvome atsivežę ukrainiečių grupelę, kuri dabar laimi konkursus net Jungtinėse Valstijose.


KMT Finalas : Žalgiris - Lietuvos Rytas

KMT Finalas : Žalgiris - Lietuvos Rytas© Edvard Blaževič

Žmonės dirba, mato. Sienos dabar atviros, neuždarytos. Gal anksčiau būdavo, kad pamatai per televiziją ir gali apie tai tik pasvajoti. Dabar viskas vyksta greitai ir yra įmanoma, tačiau remiasi į pinigus. Esame maža valstybė – konkurencija didelė ir sporte, ir visur kitur.

– Sakėte, kad turnyro prestižiškumas palengvina užduotis ir ieškant rėmėjų. Ar ši užduotis palengvėjo nuo pirmųjų turnyro organizavimo metų?

– Visi ieško rėmėjų pinigų. Ar tai sporto, ar meniniai, ar kitokie renginiai, visi bando orientuotis į rėmėjus, kurie yra linkę finansuoti tam tikrus renginius. Aišku, mes esame lyderiai šioje srityje. Krepšinis Lietuvoje yra numeris vienas, o tokios lygos, kokią turime mes, neturi jokia sporto šaka. Niekas nesurenka tiek žiūrovų, kiek surenka krepšinis.

Mums lengviau, bet šiais laikais jau nebūna taip, kad kažkas padėtų kažką tau ant stalo. Tu turi pasistengti, kad rėmėjus domintų tavo produktas. Turime išpopuliarinti jų produktus, parduodamus Lietuvoje.

Mūsų komanda stipri – darome šiuos dalykus, mokame tai daryti ir ieškome naujovių, kad pritrauktume vis naujų rėmėjų.

reklama

– Kalbant apie sportinį turnyro aspektą, yra tarsi dvi pusės. Iš vienos pusės, taurių turnyruose vyrauja didelė staigmenų tikimybė, kuri didina ažiotažą, bet turime ir aiškų favoritą – „Žalgirį“. Turbūt norėtumėte, kad konkurencija tarp stipriausių Lietuvos komandų būtų dar didesnė?

– Išskyrus „Žalgirį“, staigmenų gali būti jau ir prieš finalo ketvertą, o geriausias to pavyzdys buvo pernai, kai Alytaus „Dzūkija“ nugalėjo „Neptūną“. Be to, per plauką ar per mažytį šiaudelį iki Klaipėdos sugebėjo atplaukti ir „Rytas“, vos nugalėjęs Utenos „Juventus“.

Šiais metais atlikome pakeitimų, ketvirtfinaliuose žaidžiamos dvejos rungtynės. Negalvokite, kad jie padaryti iš dangaus (šypsosi).


Žalgirio krepšininkai triumfavo turnyre dvejus pastaruosius metus

Žalgirio krepšininkai triumfavo turnyre dvejus pastaruosius metus© Fotobankas

Kadangi žaidžiame po dvejas rungtynes, tikimybė, kad bus netikėtumų, itin sumažėjo. Labai sunku, kad komandos, kurių biudžetai didesni ir kurios žaidžia Europos turnyruose, pralaimėtų dvejų rungtynių serijose. Tačiau neatmetame staigmenų tikimybės ir šiemet – Prienų „Skycop“ su „Neptūnu“ pirmąsias rungtynes sužaidė lygiosiomis, „Rytas“ su „Juventus“ taip pat turėjo daug problemų.

Kalbant apie „Žalgirį“, pirmiausia palaukime finalo, tada galėsime kalbėti apie jų statusą. Pirmąją taurę Vilniuje laimėjo „Rytas“, o, kaip rodo LKL rezultatai („Žalgiris“ dusyk nusileido „Neptūnui“ – Alfa.lt), visko gali būti.

Žinoma, „Žalgiris“ yra aiškus favoritas, bet būna įvairių dienų. Jie jau dukart pralaimėjo prieš „Neptūną“, paskutinėmis sekundėmis išsigelbėjo ir prieš „Lietkabelį“. „Rytas“ taip pat atrodo sustiprėjęs. Nors prieš tai sužaidė kelias prastesnes rungtynes, ši komanda po truputį įgauna susižaidimą. Manau, kad visų keturių stipriausių komandų šansai laimėti taurę yra vienodi. Palinkėsiu joms sėkmės.

– Šiemet pirmą kartą į KMT kovas buvo įtrauktos ir Nacionalinės krepšinio lygos (NKL) komandos, tačiau jos stipriau LKL klubams nepasipriešinimo ir į kitą etapą nepateko. Ar sprendimas išplėsti KMT geografiją pasiteisino?

– Šiemet nebevyksta Baltijos lygos kovos, tad norėjome padėti ir vidutinėms LKL komandoms, kurioms reikia daugiau rungtynių. Dėl to visi, išskyrus pirmuosius keturis klubus, žaidė jau ir atkrintamosiose varžybose.

reklama

Kitąmet planuojame dar labiau plėsti turnyrą, kad žaistų ir daugiau NKL klubų, bet, kaip matote, NKL komandos negali pasipriešinti net paskutinėms LKL ekipoms. Lygių skirtumas yra labai didelis.

– Pastaraisiais metais LKL itin pasistūmėjo į priekį ir komunikacine prasme, kuri itin pastebima populiarinant KMT turnyrą – jo reklaminiame klipe matome ryškiausias šalies krepšinio asmenybes, o jis sukasi net ir mažiau su krepšiniu siejamose vietose. Kas lėmė tokį kokybinį organizacijos šuolį aukštyn?

– Mūsų strategija LKL yra stiprus ofisas. Be stiprių žmonių komanda negali dirbti. Mes turime susirinkę vienus geriausių žmonių, mylinčius krepšinį ir norinčius nagrinėti jį ir jo užkulisius. Man didelė garbė dirbti su šiais žmonėmis – aš pats juos rinkau, ieškojau. Jie tikrai gerai reprezentuoja LKL, o svarbiausia, kad žino, ką daryti. Jų mokyti nereikia.

Dėl to ir komunikacine prasme matyti, kad jie moka dirbti ir yra profesionalai. Jie myli krepšinį, o dėl jų darbų LKL ir KMT yra matomi ir puikiai išreklamuoti.