„Kvapų krizės“ Klaipėdoje pamokos: nėra skundo – nėra problemos

Klaipėda (Fotobanko nuotr.)
Klaipėda (Fotobanko nuotr.)
  © Tomas Lukšys

Praėjusių metų vasarą kilusi „kvapų krizė“ uostamiestyje atkreipė visos Lietuvos dėmesį, kalbos apie ją netyla iki šiol. Prabilta apie teisinę bazę, pagal kurią, jei nėra gyventojų skundų, tyrimai dėl mieste tvyrančių kvapų nė nepradedami.

Šiais metais užregistruoti 2 skundai dėl kvapų, dienraštį informavo Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Klaipėdos departamento Visuomenės sveikatos saugos kontrolės skyriaus vedėja Asta Šlepetienė.

reklama

Ji skaičiavo, kad nuo praėjusių metų liepos mėnesio iki metų galo užregistruota apie 800 pietinėje miesto dalyje gyvenančių klaipėdiečių skundų.

Ketvirtadienį uostamiestyje vyko konferencija „Kvapų valdymo problemos ir galimybės“, per kurią aptartas kvapų problemos aktualumas, priežastys ir efektyviausi situacijos valdymo būdai.

Kritikavo teisinę bazę

Vytauto Didžiojo universiteto Gamtos mokslų fakulteto profesorius Algimantas Paulauskas teigė, kad kvapų kontrolė yra sveikatos centrų funkcija. Tiesa, jis kritikavo esamą tvarką, kuria remiantis, nesant skundo, sveikatos centras tyrimo dėl taršos pradėti negali, nes tam nėra numatytų teisinių galimybių.

Tai, kad ši problema egzistuoja, „Vakarų ekspresui“ patvirtino ir A. Šlepetienė. „Teisės aktai reglamentuoja, kad tik gavusi skundą galiu pradėti jo nagrinėjimą. Mūsų institucija neatlieka neplaninių patikrinimų – neturiu tokių įgaliojimų“, – sakė ji.

Anot A. Paulausko, esama tvarka, pagal kurią be skundo negalima pradėti tyrimo, lemia, kad šalinamos pasekmės, bet ne taršos priežastys. Būtent nemalonūs kvapai dažniausiai signalizuoja apie oro užterštumą.

Kvapų pynė

„Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) skaičiuoja, kad dėl užteršto oro kasdien miršta apie 8 tūkst. žmonių. Apie 90 proc. mirčių įvyksta besivystančiose šalyse“, – skaitydamas pranešimą apie naftos produktų keliamas grėsmes kalbėjo Kauno technologijos universiteto daktaras Karolis Gedvilas.

reklama

Jis paaiškino, kad ne visuomet blogą kvapą galima laikyti tarša. „Kas yra oro tarša? Ar tai blogas kvapas užvalgius česnakų? Galbūt cigarečių dūmai? O gal organizmų suformuotos natūralios dujos, kurios kelia nemalonų kvapą?“ – klausė K. Gedvilas.

Atliko tyrimą

Klaipėdos visuomenės sveikatos centro saugos skyriaus vedėja Irena Taraškevičienė pasakojo, kad praėjusių metų rugsėjo mėnesį atlikto tyrimo metu stebėjo Klaipėdos miesto, rajono ir Matuizų kaimo (Varėnos r.) gyventojų apklausoje kasdien pildomus duomenis.

„Net ir tų gyventojų, kurie nerašo skundų, klausėme, ar šie jaučia kvapus“, – apie tyrimą kalbėjo I. Taraškevičienė.

Apklausoje dalyvavo 2697 Klaipėdos miesto gyventojai, 175 rajono gyventojai ir 75 Matuizų kaimo gyventojai.

Paaiškėjo, kad dažniausiai nemalonius kvapus jaučia miestiečiai, gyvenantys pietinėje Klaipėdos dalyje. „Klaipėdos mieste ir rajone dažniausiai skundžiamasi dėl atliekų ir nuotekų tvarkymo, o štai Matuizų kaime – dėl naftos produktų sandėliavimo“, – sakė I. Taraškevičienė.

Anot jos, šio kaimo rytinėje dalyje esti talpos, kuriose tuo metu buvo laikomas mazutas. „Lankėmės prie pat teritorijos ir jautėme panašų į gamtines dujas kvapą“, – kalbėjo specialistė.

„Iš atliktų tyrimų matėme, kad dažniausiai visose teritorijose žmonės jautė stiprius kvapus. Taip jie atsakė į klausimus norėdami pažymėti kvapų intensyvumą <...>. Klaipėdos mieste daugiausia nemalonų kvapą jautusių asmenų buvo naktį, dalis jų kvapus jautė vakare ir ryte. Kvapo pobūdis mieste susijęs su mėšlu, srutomis, buitinėmis nuotekomis ir fekalijomis <...>. Daugiausiai asmenų, jaučiančių blogus kvapus, yra Žardės mikrorajone“, – sakė Visuomenės sveikatos centro atstovė.

I. Taraškevičienė sakė, Klaipėdos rajone dažniausiai nemalonius kvapus jautė žmonės, gyvenantys Ketvergiuose ir Toleikiuose.

Anot specialistės, nuolat tvyrantys nemalonūs kvapai žmonėms gali sukelti įvairių sutrikimų, netgi depresiją, nerimą, nemigą.