Prezidento rinkimai: kiek rinkėjo balsas kainuoja Lietuvoje ir užsienyje?
Diagrama

Asociatyvinė nuotr.
Asociatyvinė nuotr.
  © Pixabay.com

Norint atsisėsti prie valstybės vairo, lyderio savybių, proto ir charizmos nepakanka. Nepamainomas pagalbininkas kelyje į galios olimpą – pinigai. Tiesa, jei Jungtinių Valstijų politikai rinkėjui nepagaili ir dešimtinės, lietuvio balsas kainuoja centus.

Iki rinkimų likus trims mėnesiams, tik penki pretendentai iš 11 tapti kandidatais prezidento rinkimuose yra paskelbę apie savo rinkimų kampanijoms surinktas lėšas. Neabejotini lyderiai – Ingrida Šimonytė ir Gitanas Nausėda. Seimo narė iki vasario 11 d. sulaukė per 31 tūkst. eurų aukų, o ekonomistas rinkimų kampanijai yra paruošęs apie 34 tūkst. eurų.

reklama

Nors, Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenimis, G. Nausėda yra surinkęs 17 tūkst. eurų aukų, dar 17,7 tūkst. kandidatas pranešė prie kampanijos pridėsiąs iš savo kišenės. „[...] rinkimų kampanijai skirsiu maksimalią įstatymais leistiną sumą – 17,7 tūkst. eurų – iš savo asmeninių santaupų, kurias kaupiau beveik dvidešimt metų“, – feisbuke pranešė G. Nausėda.

Trečias turtingiausias kandidatas – Arvydas Juozaitis, kurio rinkimų sąskaitoje rasime kiek daugiau nei 12 tūkst. eurų. Petras Auštrevičius VRK yra pranešęs apie 650 eurų, o Naglio Puteikio ataskaitoje įrašyta kukli 12 eurų suma.

Ne pinigai lemia pergalę

reklama

Lietuvos prezidento rinkimų istorijoje pinigai retai tampa lemiamu faktoriumi. Tik dukart prezidentu tapo daugiausia lėšų rinkimų kampanijai skyręs kandidatas.

Pavyzdžiui, 1997 m. daugiausia lėšų savo kampanijai skyrė Vytautas Landsbergis – kiek daugiau nei 2,4 mln. litų (beveik 700 tūkst. eurų). To nepakako, kad politikas patektų į antrąjį rinkimų turą. Prezidento postą tuomet užėmė kiek daugiau nei 1,2 mln. litų (347 tūkst. eurų) kampanijai skyręs Valdas Adamkus.

Panaši situacija susiklostė ir 2004 m., kai daugiausia lėšų, 2,4 mln. litų (695 tūkst. eurų), rinkimams skyręs P. Auštrevičius liko už antro turo ribos, o raktai nuo Daukanto aikštės rūmų atiteko V. Adamkui. Politiko rinkimų biudžetas sudarė 1,4 mln. litų (405 tūkst. eurų).

Pigiausia pergalė Lietuvos rinkimų istorijoje užfiksuota 2014 m., kai Dalia Grybauskaitė siekė antrosios kadencijos. Šalies vadovė deklaravo rinkimams išleidusi kiek daugiau nei 350 tūkst. litų (101 tūkst. eurų). Tiesa, į šią sumą neįskaitomas žiniasklaidos dėmesys, kurio sulaukia aukštas pareigas užimantis politikas.

Praėjusių šalies vadovo rinkimų metu net keturi kandidatai išleido daugiau už laimėjusią politikę – Zigmantas Balčytis, Bronis Ropė, Artūras Paulauskas ir Artūras Zuokas. Kol kas tai vienintelis atvejis, kuomet prezidento rinkimus laimėjo į daugiausia išleidžiančių trejetuką nepatenkantis kandidatas. 

Dabartinei šalies vadovei pirmąkart siekiant posto 2009 m. padėtis buvo priešinga – tada D. Grybauskaitės štabas rinkimų kampanijai išleido daugiausia – 464 tūkst. litų (134 tūkst. eurų).

Brangiausia pergalė Lietuvos prezidento rinkimų istorijoje priklauso Rolandui Paksui. 2002 m. išrinktas, o vėliau apkaltos būdu nušalintas politikas rinkimų kampanijai skyrė 3,28 mln. litų (950 tūkst. eurų). Tiesa, pinigų tuomet nešykštėjo ir antros kadencijos siekęs V. Adamkus, savireklamai skyręs 3 mln. litų (870 tūkst. eurų).

Išlaidų 1992 m. Algirdo Brazausko ir Stasio Lozoraičio kovai dėl šalies vadovo posto įvertinti negalėjome – VRK teigimu, tuomet kandidatai nebuvo įpareigoti skelbti apie išlaidas rinkimuose.

reklama

Už Atlanto – kur kas brangiau 

Norėdami palyginti prezidentūroje įsikūrusių politikų kampanijų efektyvumą tarpusavyje bei su kitų valstybių atstovais įvertinome jų išleistų lėšų ir gautų balsų santykį. Tai rodo, kiek kandidatui kainavo vienas rinkėjo balas.

Suskaičiavome, kad brangiausiai mūsų šalies istorijoje balsus rinko R. Paksas. Vienam balsui nušalintas prezidentas išleido 1,22 euro. O štai V. Adamkus per pirmuosius rinkimus vienam balsui išleido 36 centus, per antruosius – 56 centus.

Tiesa, palyginus su D. Grybauskaite, abu politikai stipriai išlaidavo. Savireklamai pinigų šykštėjusi šalies vadovė balsus rinko itin efektyviai. Tiek 2009 m., tiek ir 2014 m. D. Grybauskaitė vienam balsui išleido vos 14 centų.

Tokių skaičių pasaulio lyderiams telieka pavydėti. Pavyzdžiui, beveik 17 mln. eurų rinkimams prieš dvejus metus atseikėjęs Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas vienam rinkėjo balsui gauti išleido 80 centų. Kaimynės Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda 2015 m. rinkimų kampanijos metu išleido maždaug 3,5 mln. eurų, vienam rinkėjo balsui išleido 41 centą.

Kiek brangiau rinkimai atsiėjo Vokietiją ir Jungtinę Karalystę valdančioms moterims. Kanclerei Angelai Merkel kelias prie Vokietijos vairo atsiėjo 1,22 euro už balsą. Savo šalį iš ES išvesti bandanti Theresa May 2017 m. vienam balsui išleido 1,54 euro. Tiesa, Vokietijoje ir Jungtinėje Karalystėje premjerai nėra renkami tiesiogiai, todėl išlaidos atspindi partijos rinkimams išleistų pinigų sumą.

Europiečių išlaidos rinkimams nublanksta prieš Jungtinių Valstijų politikų galimybes. Skirtumas toks didelis, kad norėdami atvaizduoti duomenis JAV rezultatus turėjome pašalinti iš grafiko. Pavyzdžiui, 2016 m. JAV prezidentu išrinktas Donaldas Trumpas savo rinkimų kampanijai skyrė 308 mln. eurų, todėl vienam rinkėjo balsui gauti išleido 4,9 euro.

Tačiau ir tai niekis palyginus su buvusio JAV vadovo Baracko Obamos finansiniu užnugariu. 2008 m. politikas kampanijai surinko 590 mln. eurų ir vienam rinkėjui išleido 8,49 euro. Po ketverių metų prezidento kampanija mušė rekordus, nes išlaidos siekė 649 mln. eurų arba 9,86 vienam balsui. O Vilniaus miesto savivaldybė per visus 2019 m. ketina išleisti 642 mln. eurų.